Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.
1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Tąkart ji dedikuota pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui, paminklo Lietuvininkų aikštėje atidengimo proga.
Nedaugelis lietuviškų operų gali pasigirti ilgaamžiškumu scenoje ir žmonių atminty, o „Prūsai“, anot S.Domarko, turi išliekamąją – istorinę, kultūrinę, meninę – vertę. Ant jos partitūros užrašyta G.Kuprevičiaus dedikacija skelbia: „Išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“. Ši dedikacija svarbi ir pamokanti kiekvienam laikmečiui, kiekvienai šaliai.
– Prūsai ir Lietuvos šimtmetis: kodėl pasirinktas būtent šis siužetas?
– Kai kurie istorikai Lietuvos vardą kildina iš žodžio „susilieti“. Lietuvių tauta viena iš likusių baltų tautų palikuonių. Tryliktame amžiuje, Herkaus Manto laikais, prūsai buvo tokie pat kaip mūsų protėviai. Beje, jie savo kovomis už laisvę kuriam laikui sustabdė kryžiuočių žygius į Rytus bei tokiu būdu mus apsaugojo. Spektaklyje „Prūsai“, pasakojame ne apie germanizuotą arba karališkąją Prūsiją, o prūsų gentį su tautos didvyriu Herkumi Mantu priešakyje. Mūsų „Prūsai“ su lengvu moralo prieskoniu, jog identiteto netenkanti tauta nyksta, tad labai svarbu tai saugoti ir puoselėti.
– Kokia operos „Prūsai“ atsiradimo istorija?
– Labai vertinu ir branginu istorinę praeitį. 1995 m., ėjau mylimos Klaipėdos Herkaus Manto gatve. Pamaniau, kad ne veltui pagrindinė uostamiesčio gatvė pavadinta šio karžygio vardu. Sustojau priešais Ievos Simonaitytės biblioteką stovinčiu paminklu Herkui Mantui (skulptorius Vytautas Mačiuika) ir susimąsčiau, kad Klaipėdai labai reikėtų ypatingo muzikinio kūrinio skirto šiai iškiliai asmenybei. Tuo metu buvau Klaipėdos muzikinio teatro vadovas.
Prisiminiau, kad dar 1972 m., Giedrius Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui „Herkus Mantas“. Tuo metu, kai buvo kuriamas filmas, vadovavau Kauno muzikinio teatro simfoniniam orkestrui, kuris ir atliko siuitą, intarpus muzikos kino filmui, tad paskambinau G.Kuprevičiui ir apie tai užsiminiau.
Šmaikštusis G.Kuprevičius sutiko ir net pajuokavo: „štai, aš, būdamas gatvėje, Kaune, prie šio namo… pasižadu parašyti operą „Prūsai“. Taip kai kurie kinofilmo „Herkus Mantas“ fragmentai transformuoti į operos „Prūsai“ muziką. Abu įsivaizdavome, jog Herkaus Manto vaidmuo turi atitekti stotingam iškiliam atlikėjui. Vieningai nutarėme, jog labai tiktų tenoras Virgilijus Noreika. Mums sekėsi – tenoras sutiko, tad Herkaus Manto partija buvo parašyta specialiai V.Noreikai.
– Kiek laiko prireikė, kad graži mintis – patriotinė-istorinė opera – taptų realybe?
– G. Kuprevičių paveikė tai, kad Klaipėdos muzikinis teatras laukė šios operos, nes rašyti operą „stalčiui arba savo malonumui“ sau leisti gali nedaugelis kompozitorių. Šios operos nebūtų ir be Juozo Grušo bei jo tragedijos „Herkus Mantas“. G. Kuprevičius, rašytojo vaikams leidus, remdamasis J. Grušu parašė operos libretą. Kompozitorius operą pradėjo rašyti 1995-ųjų lapkritį ir baigė 1996-ųjų vasario mėnesį. Netrukus buvo sudaryta pastatymo kūrybinė grupė, pradėta repetuoti. „Prūsų“ partitūra nėra lengva, bet G.Kuprevičius muzikiniame teatre buvo sutinkamas taip pagarbiai, kad jis juokaudavo besijaučiantis lyg Verdis.
– Kaip žinią, jog jo balsui ar net didingam stotui sukurta opera įvertino maestro V.Noreika?
– V.Noreika buvo dėkingas kompozitoriui, kad parašė, teatrui, – kad pakvietė. Opera, kaip jis juokaudavo, jam padėjo įveikti tingumą: partija buvo sudėtinga. Maestro visada akcentuodavo, kad „Prūsai“ turi išliekamąją vertę“.
– Pasidalinkite prisiminimais apie pirmąją lietuvišką patriotinę operą kūrusią komandą.
– Statant „Prūsus“, prie Klaipėdos muzikinio teatro komandos prisijungė vilniečiai – režisierius Nerijus Petrokas, dailininkė Virginija Idzelytė, pagrindinių partijų atlikėjai V.Noreika (Herkus Mantas) ir Asta Krikščiūnaitė (Kristina) bei baletmeisteris Jurijus Smoriginas.
Dailininkė V.Idzelytė rado ypač tikslų ir teisingą sprendimą – parinko pastatymą atitinkančius rūbus ir scenografiją. Režisieriui N.Petrokui pavyko kontrastingai sukurti dvi priešiškas stovyklas – prūsus ir kryžiuočius. Įspūdingiausias – finalas. Tragedijos nuojauta stingdanti salę: galinė uždanga skyla į keturias dalis, o jų tarpuose įsižiebia fejerverkai simbolizuojantys ugnį sudeginančią grėsmingą vokiečių misijos simbolį – kryžių. Tai tarsi simbolizavo prūsų senojo tikėjimo sunaikinimo pradžią, pasekmė – prūsai tapo kiti ir jų neliko…
– Kur operos „Prūsai“ sėkmė? Ar lengva istorinį veikalą pristatyti muzikos, nuostabių balsų ir scenografijos pagalba?
– Vokalinės galimybės sutaurina, dramatizuoja istorinį veikalą. Kasdienybės linksmybės, žmonių gyvenimo peripetijos, meilė – išreiškus per muziką tai įgauna apibendrinančią prasmę. Atrandame savitą muzikinę įtaką mūsų suvokimui. G.Kuprevičiaus muzika, V.Noreikos balsas, viso kolektyvo pastangos mus atvedė į sėkmingą premjerą.
To meto masinės informavimo priemonės liaupsino pirmąją lietuvišką operą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, o žmonės plūdo jos pamatyti. Atvažiuodavo ne tik iš pajūrio regiono, iš tolesnių rajonų. Atsižvelkime į tai, kad laikmetis tada buvo sunkus: blokada, trūko pinigų, tad didžiuojuosi, jog žmonės rinkosi ne gerbuvį, o kultūrą. Visi domėjosi į Klaipėdą atvykstančiu V.Noreika, tad po spektaklių net vykdavo susitikimai su garsiuoju atlikėju.
– Ko tikitės iš naujojo operos „Prūsai“ pastatymo, prie kurio prisidedate vertingais patarimais?
– Džiaugiuosi, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sugrįžo prie šio pastatymo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga. Įdomi, daug žadanti bei dar daugiau galinti pastatymo komanda. Jų spektaklio vizija buvau sužavėtas dar pristatant „Prūsų“ eskizus, eksponuojant dekoracijas. Esu tikras, kad naujoviškas operos sprendimas bus sėkmingas ir labai patrauklus žiūrovams.
Kadangi Lietuvos tenorai išsilakstė po Europą, suderinus su G.Kuprevičiumi, operos pagrindinio herojaus Herkaus Manto partija paskirta baritonams – Mindaugui Rojui ir Steponui Zoniui. Jie dirba su didžiausiu entuziazmu. Kristina naująjame spektaklyje taps viena geriausių uostamiesčio muzikinio teatro solisčių Rasa Ulteravičiūtė. Kristinos vaidmeniui į Klaipėdą atvyksta geriausios dainininkės titulą ir „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Viktorija Miškūnaitė. Vaidmuo sudėtingas, o solistės labai aukštos klasės dainininkės. Aš labai džiaugiuosi jų užsidegimu vaidmeniui ir laukiu „degančio“ rezultato.
Spektaklio kostiumų dailininkė žymioji rūbų dizainerė Sandra Straukaitė. Reginys tikrai pritrauks akį ir pasieks sielą.
Spektakliui diriguos jaunas, talentingas ir šį darbai pasišventusiai atliekantis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Aišku, spektaklio „ašis“ sujungianti visus savo sričių specialistus Gediminas Šeduikis bei puikioji scenografė Sigita Šimkūnaitė.
Dalyvauju naująjame operos „Prūsai“ pastatyme kaip patariantis asmuo, dalijuosi patyrimu, tačiau nesikišu į kūrybinius sumanymus.
Stasys Domarkas
1967–1989 m., Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentas, 1980–1985 m. dar ir direktorius, 1989–1992 m., dirigentas. 1970 m., Kaune, įkūrė kamerinį orkestrą. 1990–1992 m. Minsko operos ir baleto teatro dirigentas. 1993–1995 m., Klaipėdos muzikinio teatro vyr. dirigentas, 1995–1998 m., vyr. dirigentas ir vadovas, 1998–2004 m., teatro vadovas. 1993 m., subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą.
Dirigavo simfoniniams orkestrams Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Švedijoje. Nuo 1998 m., kasmetinio operos ir simfoninės muzikos renginio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ meno vadovas. Jo iniciatyva nuo 2006 m., Plungėje, vyksta Mykolo Oginskio tarptautinis renginys.
Įvertinimai:
2003 m., Italijos Kalabrijos Redžo miesto Francesco Cilea konservatorijos garbės docentas;
2004 m., Klaipėdos miesto kultūros magistras;
2008 m., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
