Žymos archyvas: genocidas

Prieš 75 metus sovietai pradėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą (26)

Sovietiniai okupantai Mažojoje Lietuvoje | Archyvinė nuotr.

Spalio 16 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose, Baltojoje salėje vyks vakaras „Protėviai byloja vietų vardais“ skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido 75-osioms metinėms paminėti.

Minėjime kalbės: Karaliaučiaus krašto visuomenės veikėjas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro nuotaiką skaidrins Vydūno draugijos dainininkės (vadovė Eglė Burkšaitytė) ir Vilniaus Skaityti toliau

Įsigaliojo EŽTT sprendimas – Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu (19)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo.

„Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu (2)

Krymo totoriai | Scanpix nuotr.

Seimas pripažino 1944 metais Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus prieš Krymo totorių tautą genocidu ir pakvietė tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su Krymo totorių tauta ir tęsti 2014 metais Rusijos Federacijos įvykdytos Ukrainos Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-3476(2) balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.

Priimtu dokumentu Seimas pasmerkė 1944 metais totalitarinio Sovietų Sąjungos Skaityti toliau

Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (12)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę nudžiugino žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kovo 12 dienos išvados byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis.

Primename, kad 1931 metais gimęs buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas  1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Skaityti toliau

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtas Holodomoro 85-etis (2)

Sekmadienį Vilniuje bus paminėtas Holodomoro 85-etis | aktuality.sk nuotr.

Lapkričio 11 d., sekmadienį, Lietuva prisijungs prie tarptautinės akcijos, skirtos vienos didžiausių Ukrainos katastrofų – Holodomoro – 85-osioms metinėms.

Akcija „Uždekime atminties žvakutę“ prasidėjo rugsėjo 1 dieną, Kijeve ir vyksta 85 dienas 85-iose šalyse. Jos metu dalyviai kasdien vis kitoje pasaulio vietoje uždega simbolinę žvakę ir perskaito 85-ių iš bado mirusių vaikų vardus.

Vilniuje ši žvakė bus uždegta sekmadienį, 11 val., prie sovietų okupacijos aukoms skirto paminklo (Gedimino pr. ir Aukų g. sankirta). Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas (0)

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Birželio 16 d., Lietuvos liaudies buities muziejuje, Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje, vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Čia yra išskirtinis muziejinis objektas, eksponuojantis vienintelę Europoje tremtinių jurtą bei tremties vagoną. Tokias pačias jurtas lietuviai tremtiniai statė prie Laptevų jūros.

Minėjimo renginyje dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Skaityti toliau

Vilko vaikams skirta paroda atidaryta Berlyno Štazi muziejuje (0)

URM nuotr.

Gegužės 29 dieną Berlyno Štazi muziejuje pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau pasiekę Lietuvą dažnai rasdavo prieglobstį lietuvių šeimose Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gėdingasis amžius. Kas po jo? (4)

Alkas.lt koliažas

Jau kuris laikas istorijos ir melodramų mylėtojus vienija įtaigus turkų serialas „Didingasis amžius“. Jo dėka išvystame tiek pačios Turkijos, tiek Europos istoriją turkų akimis. Europiečiai dažniausiai vaizduojami kaip išlepę, tačiau ir agresyvūs, bailūs ir kartu – klastingi. Vienu žodžiu – šakalai. Pačių turkų valdovams ir jų dvariškiams taip pat užtenka ydų, bet jie toli lenkia europiečius drąsa, teisingumu, sąžiningumu ir kitomis dorybėmis.

Deja, perfrazuojant šio filmo pavadinimą tenka konstatuoti, jog daugelis Vakarų pasauliui priskiriamų ydų pasitvirtino ir šis amžius Skaityti toliau

Paminėtos 1949 m. kovo mėn. trėmimų metinės (3)

Trėmimai | Nuotrauka iš Genocido aukų muziejaus

Kovo 27 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti (Aukų g. Vilniuje) dalyvavo minėjime, skirtame paminėti 1949 m. kovo 25–29 d. trėmimus. Trėmimų aukoms buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

1949 m. kovo 25–29 d. įvyko trėmimų akcija, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai: kitais metais Krymas grįš Ukrainai… (14)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kovo 5 d. priėmusi Krymo totorių lyderius, pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. „Vorutos“ apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaras.

Krymo aneksija 2014-ųjų kovą buvo suplyšusiais lopais sulopyta avantiūra, kuri sudavė smūgį pačiai Maskvai ir Rusijos lyderiui V. Putinui, bet kartu ir Krymo totorių bendruomenei. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Būdas kuriuo viešinami KGB agentai kerta per paties Genocido ir rezistencijos centro reputaciją (33)

Vidmantas Valiušaitis | Asmeninė nuotr.

O man vis dėlto atrodo, kad tuo būdu, kuriuo dabar yra viešinami tikri ar tariami KGB agentai, pirmiausiai kerta per paties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGTC) reputaciją bei patikimumą.

Kodėl? Todėl, kad strapalioti ant mirusiųjų kapų gali ir zuikis. Bet štai parodyti balsą prieš gyvuosius, pilančius paplavas ant Lietuvos, iškraipančius istorinius faktus ir šmeižiančius mūsų šalį, privengiama. O šitas Centras kaip tik turėtų būti rezistencinio fronto avangarde. Kodėl taip nėra?

Skaityti toliau

Paminklo Dainavos apygardos partizanams konkursas bus skelbiamas iš naujo (7)

Vytautas Grigaravičius | asmeninė nuotr.

Paminklo Dainavos apygardos partizanams konkursas bus skelbiamas iš naujo. Taip nuspręsta su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybe.

„Kilus dalies gyventojų  pasipriešinimui ir dėl vietos, ir dėl paminklo koncepcijos, savivaldybė buvo tapusi savotiška situacijos įkaite“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės  meras Vytautas Grigaravičius. „Priimtas sprendimas stabdyti konkursą reiškia, kad visa procedūra bus pradėta iš naujo, įskaitant ir vietos paiešką. Apgailestauju, kad Alytuje iki šiol nesuspėta pagerbti Dainavos apygardos partizanus“. Skaityti toliau

Aptarta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projekto naują redakcija (3)

Genocido aukų muziejus | muziejai.lt nuotr.

Spalio 4 d. Laisvės kovų komisija svarstė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektą (nauja redakcija), kuris bus registruotas Seime, atlikus redakcinio pobūdžio pakeitimus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektą parengti paskatino siekis įamžinti Lietuvos žmonių pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ne tik okupacijų metais, bet ir aktyvų žmonių pasipriešinimą SSRS vykdomai agresijai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Skaityti toliau

Seimas paragino Vyriausybę kuo skubiau parengti įstatymą kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija… (1)

LKP | luksas.wordpress.com nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) nusikalstamos veiklos įvertinimo.

Seimas, pažymėdamas, kad 1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo, pakvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija. Už tai numatančią Seimo Skaityti toliau

Seime iškilmingai paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos (video) (4)

Seime iškilmingai paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Birželio 14 d. Seimas iškilmingu minėjimu Kovo 11-osios Akto salėje pagerbė sovietų okupacijos ir genocido aukas bei paminėjo Gedulo ir vilties dieną.

Sovietų represinių struktūrų vykdytas žiaurias represijas patyrė visos gyventojų kartos – ir jauni, ir suaugę, ir seneliai. Kentėjo įvairių tautybių, profesijų žmonės. Okupantui buvo svarbu mus suluošinti ne tik fiziškai, bet ir atimti bet kokią viltį, žinias, žmogiškąjį veidą, minėjimo metu kalbėjo Seimo Pirmininkas.

„Įsivaizduokite, net pusę amžiaus mums buvo draudžiama apie tai žinoti, kalbėti… Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, Skaityti toliau

A. Martinkus. Apie vieną Lietuvos homo liberalis ir Rusijos homo sovieticus panašumą (16)

Alkas.lt koliažas

Dviejų skirtingų ir netgi antagonistinių vertybių sistemų atstovai, garsiai skelbiantys giną vienintelę teisingą pasaulėžiūrą, o savo oponentą vaizduojantys kaip didžiausią „civilizacijos“ priešą, žvelgiant iš trečiosios vertybių sistemos pozicijos, abu gali būti laikomi vienodai bjaurių ir žmonijai pražūtį nešančių dvasios klystkelių šalininkais. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra gaji nuomonė, pakelta net į valstybinės politikos lygį, kad nacizmas ir komunizmas yra vienodai bjaurios ir nusikalstamos totalitarinės sistemos. (Nors tokiai Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

L. Jurša. Lietuviai turi išgirsti ir antrąją pusę – Azerbaidžaną (24)

Knygos „Juodojo sodo tragedija“ viršelis

Dienos šviesą išvydo Gintaro Visocko knyga „Juodojo sodo tragedija“. Tai – antroji Mokslotyros instituto išleista knyga apie Azerbaidžaną. Pirmą, „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“, parašė istorikas Algimantas Liekis. Šį kartą į Azerbaidžano praeitį ir dabartį pažvelgta lietuvio žurnalisto akimis.

Juoduoju sodu azerbaidžaniečiai nuo seno vadino Kalnų Karabacho kraštą, tuo sakydami, kai tai – brandus, derlingas, gyvybingas sodas. Jau visą ketvirtį amžiaus šis kraštas yra kruvina Azerbaidžano žaizda. Skaityti toliau

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V. Žuravliovo nuotr.

Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau

„Eurovizijos“ nugalėtoja Džamala koncertuos Vilniuje Katedros aikštėje (video) (0)

Jamala džiaugiasi pergale | eurovision.tv nuotr.

Birželio 13 d. pavakare į Vilnių atvyko Ukrainos estrados žvaigždė, Krymo totorė , šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja, dainininkė Džamala.

Birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną 20.30 val. sostinės Katedros aikštėje ji dainuos koncerte „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Koncertas „Už mūsų ir jūsų laisvę“ skirtas prisiminti 1991 m. Belovežo susitarimui, kurį pasirašius pirmiesiems Ukrainos ir Baltarusijos vadovams bei Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, buvo konstatuotas TSRS suirimas.  Koncerto metu žodį tars pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas bei pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien (8)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje.

Trėmimų operacija „Pavasaris“

Lietuvos žmonių trėmimo istoriją galima dalinti į du didelius etapus, nors visame vakariniame SSRS pakraštyje 1941 m. birželio 14-ąją vykusi didžiausia deportacija buvo jau ketvirtoji. Iš anksto ruoštas trėmimų planas pajudėjo 1940 m. birželio 17 d., kai buvo Skaityti toliau

Ar sulauks atpildo genocido vykdytojas? (0)

stanislovas-drelingas-llks.lt-nuotr

Vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija nagrinėjo Stanislovo Drėlingos kasacinį skundą. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas buvusį KGB pareigūną nepagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė kalėti penkerius metus tiesiogiai dalyvavus sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę – Ramanauskienę bei vykdžius lietuvių tautos genocido veiksmus.

Byloje užtektinai tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad po 1956 m. įvykdytos operacijos, kurioje dalyvavo nuteistasis, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo įkalintas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui? (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek šnekamojoje, tiek literatūrinėje, tiek politinėje kalboje dažnai vartojamos perkeltinės prasmės. Kai kuriais atvejais jos padeda giliau suvokti vieną ar kitą reiškinį, kai kuriais atvejais – iškreipia jo suvokimą. Pasitaiko atvejų, kai perkeltinė reikšmė išstumia pirminę. Žymiausi pavyzdžiai – idiotas ir demagogas. Idiotas pirmiausiai reiškė pilietį, vengiantį politikos. Demagogas – demokratinį politinį lyderį. Aptarkime žodžius, ypač dažnai vartojamus perkeltine prasme šiandienos politiniuose diskursuose.

Vienas tokių žodžių – genocidas. Dažnai sutinkame sąvokas – moralinis genocidas, kultūrinis genocidas, socialinis genocidas. Kai kurie viešieji intelektualai pagrįstai Skaityti toliau

Lietuva tapo pirmąją šalimi Europoje paskelbusia, kad Irake ir Sirijoje vykdomas genocidas (1)

realiran.org nuotr.

Seimas posėdyje priėmė Seimo rezoliuciją, kuria nutarė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę. Už ją (projektas Nr. XIIP-3540(2) balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai, rašoma Seimo pranešime

Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje, kurios parlamentas išdrįso žengti tokį žingsnį Skaityti toliau

G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo? (18)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą,  kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, teisdami partizanų naikintojus už genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Šioje byloje tai yra jau galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Tačiau dėl galutinio aiškumo Europos Tarybos Ministrų komitetas turi teisę pateikti EŽTT paklausimus. Daug klausimų dėl šio sprendimo iškėlė patys sprendimui nepritarę EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjai. Sprendimą priėmusi dauguma (9 iš 17) į juos neatsakė. EŽTT teisėjas E.Kūris įspėjo,

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys) (11)

Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas | Alkas.lt koliažas

Kai kas sako: nejudinkim istorijos, nesigrąžiokim į praeitį, žvelkime pirmyn ir taip konstruokime savo santykius – ir bendruomenėje, ir tarp valstybių. Tai nuolat kartoja lenkų politikieriai, norintys, kad užmirštume praeities nuoskaudas, ypač 1920-ųjų metų Vilniaus krašto okupaciją, ir dabar vienytumės į koaliciją prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, taip tvirtina Kremliaus ideologai, siekiantys, kad neprimintumėme sovietinės okupacijos fakto, nereikalautume atlygio už jos padarytą žalą ir net patariantys užsičiaupti mūsų Prezidentei…

Kur aš taikau? Skaityti toliau

G. Songaila. Europos sąžinė pralaimi 8:9 (56)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Būtų sunku labiau įžeisti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis (o taip pat – pakenkti jų saugumui), negu tai š.m. spalio 20 d. padarė Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priimdamas sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuteisdami partizanų naikintojus (rus. istriebitieli) už lietuvių tautos genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Teisėjai, nepritarę šiam sprendimui, suabejojo, ar po to šis teismas dar gali pretenduoti į „Europos sąžinės“ vardą.

EŽTT neginčijo, kad MGB, o vėliau KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą ir konkrečiu atveju dviejų partizanų Šakių valsčiuje nužudymą. Skaityti toliau

Strasbūro teismas paniekino Lietuvos partizanų kovą (7)

Europos-zmogaus-teisiu-teismas-alkas

Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nagrinėdamas bylą Vasiliauskas prieš Lietuvą, paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.

EŽTT Didžioji kolegija nutarė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje, esą, buvo nuteistas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją nes buvo remiamasi teisinėmis nuostatomis negaliojusiomis 1953 metais nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje.

Pasak EŽTT Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Teismas, esą, pasigedo istorinių ir faktinių duomenų, kad „Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.