Sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankosi Lenkijoje, Osvencimo mieste, kur vyksta Tarptautinės holokausto dienos ir 75-ųjų Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metinių minėjimas. Iškilmėse, surengtoje valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovams, genocido kankinių atminimui lenkėsi 50-ties pasaulio valstybių vadovai, karališkųjų šeimų nariai, vyriausybių atstovai, ambasadoriai.
„Atvykau į Lenkiją, Osvencimą, išreikšti nuoširdžios pagarbos milijonams žydų, kurie
neteko savo gyvybių per holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais. Lenkiuosi ir daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių mūsų tautos aukų atminimui. Tai viso pasaulio ir Lietuvos tragedija. Negalime prikelti nekaltų aukų, negalime sumažinti jų artimųjų patirto skausmo. Tegalime išlaikyti tų žmonių atminimą, ieškoti istorinės teisybės“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pridūrė, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vykdyta šalių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais sukėlė pražūtingų padarinių: suardė valstybes, visuomenines struktūras, supriešino bendruomenes, sužadino jų kerštą, neapykantą ir agresiją vienoms prieš kitas. „Neleiskime tam pasikartoti ir atpažinkime kurstančias jėgas“, – teigė Lietuvos vadovas.
Iškilmėse skaudžiomis istorijomis dalijosi genocidą išgyvenusieji ir jų artimieji, „Atminimo kolonų“ fondo atstovas, Aušvico-Birkenau valstybinio muziejaus direktorius. Pasaulio šalių vadovai pagerbė nužudytųjų atminimą malda ir išreiškė pagarbą prie atminimo paminklo.
Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 m. čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 m. sausio 27 dieną.
Susiję straipsniai:
- Vilniaus Senamiesčio grindiniuose žydų genocido aukas įamžino „Atminimo akmenys“
- Prezidentas G. Nausėda žydų genocidą paminės ne Jaruzalėje, o Aušvice
- Seimo Pirmininkas išvyko į pasaulinį žydų genocido minėjimą Izraelyje
- Šiandien minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena
- Seime vyks pokalbis „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“
- D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
- „Žydų genocidas nėra baisesnis, nei kiti genocidai“: Izraelyje gimusi Holivudo žvaigždė N. Portman pasmerkė Holokausto kultą
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neigia R.Vanagaitės teiginius
- Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą (video)
- Žydų gelbėtojams – laisvės kovų dalyvių vardas
- Žydų gelbėtojai prilyginti Laisvės kovų dalyviams
- Paminėta Europos žydų kultūros paveldo diena Plateliuose (nuotraukos)
- Po vienašališkų R. Šimašiaus veiksmų Lietuvos žydų bendruomenė skambina pavojaus varpais
- Lietuvos Prezidentas G. Nausėda susitiko su Lenkijos vadovais (nuotraukos, video)
- A. Tarnas. Už ką apsišvietusioji Europa taip nekenčia žydų
- „Kelionių kompasas“: Lietuvos žydų paveldas ir šventės (video)
- M. Jakimavičienė. Kaip žydai vertina lietuvius už žydų gelbėjimą karo metais nuo nacių
- Prezidentas su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkiją
- A. Duda. Tiesa, kuri negali mirti
- E. Jovaiša: Holokausto aukų vardai turi išlikti
- S. Martinavičius. Pritariu Prezidento sprendimui nevykti į Putino draugo rengiamą minėjimą Jaruzalėje
- D.Grybauskaitė dalyvaus Aušvico aukų pagerbime, V.Putinas nepakviestas
- A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
- A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu?
- R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys?
- A. Zolubas. Pertekliniai procentai?
- S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo
O kas pagerbs lietuvių tautos didvyrius ? Per trisdešimt metų net paminklo nesugebėta pastatyti. Kas tie mūsų prezidentai. Kas jiems rūpi ?????
Tikiuosi nepamiršo , kas juos išvadavo. Išreiškė pagarbą ir padėką ? Nepasikiaulino ?
Vienus išvadavo , kad kitiems vietos atsirastų ir veiktų iki 1950m. Ar naujieną nustebino?
Ar tamsta turite galvoje užgrobti Europos siųstų karo dalinių tautinę sudėtį? Ji paprasta nutylima, viskas pateikiama, tartum vien rusų tautos aukomis ir RU, ir visa eSeSeSeRiją, ir Vokietija išvaduota. Va, ir italų seriale italai taip sako: mus rusai išvadavo.
Vien rusų daliniai rodydavosi ten, kur tai buvo tikslinga, kur jie atliko savotiškos „vizitinės kortelės” vaidmenį. Visais kitais atvejais „tautų draugystei” buvo teikiama pirmenybė… Štai ir pažįstamų šeimos jau a.a. tėvas Berlynui koją paliko, o pats iš ten iki paskutinio atokvėpio jį kankinsiančias negalias atsivežė… Su jom teko dirbti ir gyventi, nes invalido pašalpa ir medaliai už Berlyno paėmimą skalsaus gyvenimo nesiūlė. O kiek jų tokių iš tos mėsmalės grįžo sutrikusio proto, prasigėrę (prieš puolimą duodavo spirito), nes normaliam žmogui visa tai, ką teko matyti, ką buvo verčiamas daryti, negali proto nepaveikti. O tai reiškė durnelio gyvenimą bedarbio skurde. Vieni savo dienas atitinkamuose invalidų namuose, kiti laisvėje. O juk jiems visai nereikėjo jokios kitos valstybės žemių. Savo noru nebūtų jo grobti ėję su svetimos šalies kario uniforma – iki savo sienos vokietį palydėję, grįžtų pagaliau namo… Bet juk turėjo kažkas Josifo, Berijos, Molotovo ir pan. „gražios mažos kompanijos” svajones įgyvendinti 🙁 Kad ir ne savo noru.
po keletą teksto kopijų popieriuje, o taip pat į Google diską pasidėkime, ir adresą išsaugokime, kad vaikams ir anūkams liktų ne tik šmeižtas apie jų prosenelius, gyvenusius pr. a. O anūkai savo anūkams kad išsaugotų. –
„Neparanki Kaniūkų žudynių liudytojos tiesa”
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/neparanki_kaniuku_zudyniu_liudytojos_tiesa/
Būtų gerai, kol dar gyva senutė (kol dar jos kokiu kokteiliu nepavaišino, kad daugiau nepasakotų) kas nors įrašytų jos pasakojimą į vaizdo juostą.
O čia – youtube.com/watch?v=GaPFiaAB8cQ –
prezidentės apdovanotosios Lietuvos didvyrės Fanios – gerosios pasakų senelės – jaunų dienelių prisiminimai apie kažkokių „kaniūchų” kaimą, kuris apsiginklavo ir neleido jiems „aplink apeiti”… T.y., tai Brancovskajos tos kruvinos nakties versija jų tūbėje – kaip ji, švelnioji mergelė, kartu su didžiuliu (ar ne 1,5 šimto tautiečių ir slavų būriu) „ramino” tą kaimą…
O dar, kad mokėčiau, tai prie Fanios „benefiso” prikabinčiau to kaimo gyventojų prisiminimus apie kruvinos nakties „fejerverkus” – kad žmonės išgirstų abi puses.