Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Paviešinti istoriniai video kadrai: Petras Cvirka ir kiti kolaborantai veža „Stalino saulę“.

Ekspertų vertinimai

2021-09-23 21:11:38
12
„Liaudies seimo“ įgaliotiniai parvežti iš Maskvos „Stalino Saulę“ (iš kairės): I eilėje L. Gira, A. Venclova, M. Gedvilas, J. Paleckis, L. Adomauskas, S. Vaineikienė, M. Mickis, K. Didžiulis (Grosmanas); II eilėje P. Cvirka, M. Kutraitė, B. Abdulskaitė, M. Šumauskas. I. Adomas (Meskupas), P. Zibertas; II eilėje K. Petrauskas, P. Petrauskas, J. Demskis, V. Ditkevičius. Trūksta S. Nėries | archyvinė nuotr.

Greitu metu sostinėje nebeliks Petro Cvirkos paminklo – jis bus nukeltas. Visuomenėje tebesitęsiančiose diskusijose ieškoma atsakymo, kas gi iš tiesų buvo P. Cvirka ir koks jo vaidmuo Lietuvos okupacijos byloje.

1940 metais P. Cvirka pasirašė keturias deklaracijas, kuriomis panaikinta Lietuvos žmonių konstitucinė teisė turėti žemės, uždrausta privati bankinė veikla ir privati gamybos pramonė, pritarta Lietuvos įstojimui į Sovbietų Socialistinių Respublikų Sąjungą (SSRS), taip sugriaunant Nepriklausomos valstybės politinę ir ekonominę sanklodą ir pasmerkiant Lietuvą skaudžioms represijoms, skurdui ilgiems dešimtmečiams.

P. Cvirka buvo publicistas, LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, komunistas, propagandą Sovietų Sąjungos režimui reiškęs atvirai ir aktyviai. Iki okupacijos P. Cvirka gaudavo nelegalias pajamas iš už uždraustos šalyje komunistų partijos, kurią finansavo Maskva. Jis net tris kartu lankėsi Sovietų sąjungoje, ten jam buvusi paskirta piniginė premija.

Žymūs Lietuvos istorikai, publicistai, politikos ir gynybos ekspertai, susirinkę diskusijai, priėjo vieningą išvadą dėl P. Cvirkos indėlio sovietams vykdant krašto okupaciją ir atsakė į klausimą, ar sveika visuomenė gali toleruoti prievartautojo simbolį sostinės centre, pateikė išvadas apie kolaboravimo veiklą.

Petras Cvirka pasirašo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS | archyvinė nuotr.
Petras Cvirka pasirašo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS | archyvinė nuotr.

Istorijos mokslų profesorius, Seimo narys Valdas Rakutis pažymi, kad bendradarbiavimas su kraštą pavergusiais žmonėmis visais laikais turėjo neigiamą konotaciją. Didžioji dalis piliečių laikosi atokiau kolaborantų, bet visada atsiranda grupė žmonių, kurie okupacijos laikmetį išnaudoja savirealizacijai.

Tačiau, profesoriaus įsitikinimu, kolaboravimo su priešu sąvoka gali būti taikoma ne tik okupacijos laikotarpiu, bet ir iki jo, kai kolaboruojama atliekant paruošiamuosius veiksmus, reikalingus įvykdyti okupaciją.

„Paruošiama grupė žmonių, populiariai vadinamų Penktąja kolona, kurie  dėl įvairių priežasčių: asmeninės naudos, pažiūrų, įsitikinimų, dėl ryšių su okupacine kariuomene ir valdžia pradeda aktyviai bendradarbiauti, ir tai ženkliai palengvina sąlygas okupantui užvaldyti kraštą. Neturėdamas vietoje palaikymo, jis (okupantas) turi labai ribotas galimybes.

Tik atrodo, kad karinė jėga viską lemia. Iš tikrųjų lemia gebėjimas praryti kraštą“, –  sako istorikas, akcentuodamas, kad kolaborantų funkcija dažnai yra pateisinti okupaciją, rasti ir pateikti argumentų, kad okupacija yra reikalinga, kad tai esąs „išvadavimas“ nuo kažko.

Kraštui atgavus Nepriklausomybę, pažymi profesorius, kolaboravę žmonės vertinami išskirtinai neigiamai ir yra baudžiami, nes kolaboravo savanoriškai, rodydami iniciatyvą, ne per prievartą.

„Kiekviena save gerbianti valstybė turi įvertinti kolaborantus ir juos pasmerkti, priešingu atveju jaunoji karta manys, kad taip ir reikia daryti, ieškant savo naudos“, – sako V. Rakutis.

Publicistas Vidmantas Valiušaitis laikosi nuomonės, kad P. Cvirkos publicistinę ir politinę veiklą vertindami atskirai, pamatysime, kad jo kaip politiko indėlis įsitvirtinant okupantams buvo didžiulis: „Jo (P. Cvirkos) angažavimasis Sovietų Sąjungai ir revoliucinėms idėjoms buvo juntamas dar Nepriklausomos Lietuvos laikais“. Pasak V. Valiušaičio, kaip politinis veikėjas P. Cvirka buvo neabejotinas kolaborantas, ir tokiu jį laikė tiek rašytojai, tiek žurnalistai.

Pasak publicisto, P. Cvirka kaip Sovietų Sąjungos garbintojas pilnai atsiskleidė įžengus Raudonajai armijai, kai spaudoje pasirodė jo straipsnis, pavadintas „Galas provokacijai“. Esą Nepriklausoma Lietuva tebuvusi „provokacija“.Prieš pat Liaudies Seimo rinkimus, P. Cvirka spaudoje kvietė piliečius mokytis iš Sovietų Sąjungos, tarsi pateisindamas kraugeriškus Stalino darbus ir sovietinį režimą. V. Valiušaitis sako, kad sudėjus P. Cvirkos „batlaižystės Stalinui“ publikacijas, išeitų visas tomas, parodantis tikrąjį šio veikėjo veidą.

V. Valiušaitis siūlo nagrinėjant ankstyvuosius, talentingai parašytus P. Cvirkos kūrinius („Saulėlydis Nykos valsčiuje”, „Cukriniai avinėliai“) mokyklose, nenutylėti ir jo kolaboravimo fakto ir reikšmės.

Žurnalistas ir Rusijos politikos ekspertas Marius Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad vis dar stovintys P. Cvirkos ar kitų kolaborantų paminklai yra naudingi Putino režimui ir jo vykdomai politikai. Siekiama sugrąžinti ir įtvirtinti Stalino kultą, formuojant atitinkamą informacinį lauką, menkinant Nepriklausomybę, Lietuvos išsivadavimo kovas, įtvirtinant naratyvą, kad Lietuvos valstybės išvis nebuvo.

„Tai yra daroma tam, kad atėjus teoriniam karo momentui, piliečiai nesipriešintų. Kai yra ištrinamas Nepriklausomybės naratyvas, labai lengva priešui ateiti ir tą valstybę užimti. Tam Rusijai ir reikalingi istorijos iškraipymai, Nepriklausomybės neigimas ir tokie simboliai kaip Petras Cvirka“, – sakė M. Laurinavičius.Šių dienų kontekste, pasak M. Laurinavičiaus, P. Cvirka būtų vertinamas kaip Rusijos dezinformacijos įrankis – Kiseliovas ar Solovjovas Lietuvoje.

Vertinant iš šių laikų pilietinės visuomenės pozicijų, iškalbinga P. Cvirkos biografijos detalė yra ta, jog jis vengė tarnybos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, ir už tai jam buvo iškelta byla. „Tai žmogus, kuris netapatino savęs su Lietuva kaip valstybe, bet tapatino save su liaudimi Sovietų Sąjungoje“, – sakė V. Rakutis.

Jis apgailestavo, kad kolaboranto P. Cvirkos paminklas, stovintis Lietuvos sostinės centre, simbolizuoja Lietuvą kaip vis dar postsovietinę valstybę.

Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys mano, kad P. Cvirka yra Lietuvos okupacijos simbolis: „Tai yra žmogus, simbolizuojantis prievartą. Ir paminklas štai čia yra tas pat, kas mes pasikabintume savo prievartautojo paveikslą kambaryje, žiūrėtume į jį ir sakytume – buvo geras menininkas, nesvarbu, kad prievartautojas. Taip negali būti. Tai rodo sužalotą tautos psichologinį būvį. Tai turi būti vieną kartą išspręsta. Šiam paminklui ne vieta Lietuvos sostinėje“.

2019 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras priėmė išvadą, kad Petras Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui. 2019 m. Briuselyje EŽTT tesėjai priėmė išvadą, jog TSRS armija Lietuvoje vykdė genocidą prieš Lietuvos gyventojus. Nusikaltimai žmoniškumui neturi senaties.

Nuoroda į dokumentinę apybraižą „Kolaboravimas – veikla prieš Lietuvos nepriklausomą valstybę“. Video medžiagoje- istoriniai dokumentiniai kadrai kur P. Cvirka ir kiti kolaborantai veža „Stalino saulę“.

Parengta pagal Strateginių iniciatyvų centro pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  2. „Aktualioji istorija“: Kas įvyko 1991 m. sausio 13-ąją? (video)
  3. Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos)
  4. Seime iškilmingai paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos (video)
  5. Leidinio, skirto Birželio sukilimo 80-mečiui, pristatymas (video)
  6. 80 metų nuo masinių trėmimų pradžios: Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai ragina nepamiršti (video)
  7. Bus pagerbtas pirmojo rusų okupantų nužudyto Lietuvos pasieniečio atminimas
  8. Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais?
  9. Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija
  10. V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis?
  11. „Aktualioji istorija“: Likimo į Raudonąją armiją nublokštas Lietuvos karys
  12. „Aktualioji istorija“: 1941 m. Birželio sukilimas Vilniuje ir sukilėlių kapai
  13. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  14. Seime vyks diskusija dėl sovietų genocido vykdytojų atsakomybės
  15. Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
  16. J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti…
  17. J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai
  18. V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos)
  19. Salomėja Nėris: pasmerkti ar išteisinti?
  20. V. Valiušaitis. Kai kam vis dar neaišku kodėl lietuviai sukilo?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Gediminas Martišius says:
    1 metai ago

    “Literatūros ir meno” portale yra kardinaliai priešingos nuomonės šiuo klausimu. Pagrindinė mintis – istoriją reikia priimti tokią, kokia buvo. Ir taip rašo kultūros žmonės… Tai gal atstatykim Jakaterinos II, Muravjovo-Koriko, Mickevičiaus-Kapsuko ir kitus panašius paminklus. Juk esma “kultūringi”.

    Atsakyti
    • Gyvosios Lietuvos istorijos parkas? says:
      1 metai ago

      T. y., kažkur, kur dirvonuoja neatsiimtos buv. savininkų žemės, atsiranda didžiulis Lietuvos istorijos parkas su atskirų amžių alėjomis, kurių kiekvienoje to meto svarbiausių Lietuvos ir užsienio veikėjų stovylos jų amžiaus apranga – kas stovi, kas eina, kas su kitu/-tais šnekasi ar prie stalo sėdi, ar raitas per žiūronus į tolį žiūri. Be abejo, nebūtų apsieita be Jekaterinos II buduaro.
      Ir, žinoma, laukymėje amfiteatras, kur gali būti rengiami senovės riterių mūšiai (,,taikos metu” gali būti senovės karo vežimų ir mašinų paroda). Tačiau į amfiteatrą patekti sunku, kaip Petro I laikais jo pasiuntiniams Varėnos miškus gyvam perjoti. Pasak Menšikovo, jei pavyksta gyvam per juos perjoti, skaityk, Europą ir Šveicariją pasiekei, mat, tai buvo pavojingiausia tų laikų vieta Europoje.
      Visa tai galėtų tarnauti ir kaip vaizdinė priemonė moksleiviams, ir turistams , ir amfiteatro koviniams spektakliams (riterių turnyrams). Žiūrovams teatras nuomotų atitinkamo amžiaus aprangą (įskaitant damų nosinaites ir vėduokles)

      Atsakyti
    • Kažin says:
      1 metai ago

      O kam tuos paminklus atstatyti, juk jų nugriovimas irgi yra “kultūra”. Tokiu atveju jų stovėjimo vietas pažymėkime atitinkamos formos informacija kam čia stovėjo paminklas, kas jis per asmuo buvo, ką blogo Lietuvos žemei, lietuvybei pridarė. O nešlovingais atvejais, kuriems skirti paminklai dar tebėra nenugriauti, pvz., Cvirkai, būtų galima jų stovėjimo vietas atskirti nuo viešosios erdvės stikline tvora papildant tą vietą Lietuvai istorinę nešlovę menančia informacija. Tegul tai kolaborantų palikuoniams amžiais akis bado… Gal protinga būtų tokios kultūros laikytis.

      Atsakyti
  2. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    Pamirškim kas buvo: vežkim koronos Saulę – vakciną. Statysim jiems paminklus.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    1 metai ago

    Taip, – matyti, kad Cvirka kaloboruodamas kartu su kitais veža “Stalino saulę”, tik prie to vaizdo reikalinga pridurti dar ir vaizdelį, jog ją veža 1939 m. spalio 10 d. Smetonos su Sovietais sudarytos sutarties įtaisytu tarpusavio taikos ir pagalbos “vežimu”, – būkim biedni, bet teisingi…

    Atsakyti
  4. Renkantiems portretus says:
    1 metai ago

    – respublika.lt/uploads/img/catalog/1/photo_1_86082000.jpg
    Žinoma, teks padidinti.

    Atsakyti
  5. Veidai kiti - braižas tas pats says:
    1 metai ago

    Šamaną, kurs prieš keletą metų iš Sibiro atėjo į Maskvą Putino iš Kremliaus vyti, uždarė beprotnamyje

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      Remiantis buvusio kgb šnipo J. Švec paskaita. Dabar Putinas draugauja ir deda didžiausias viltis į kitą Sibiro šamaną. Tai gynybos ministras – Šoigų. Reiškia ne visi šamanai verti beprotnamio.

      Atsakyti
  6. Abi mėnulio pusės says:
    1 metai ago

    K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems?
    – alkas.lt/2019/07/24/k-skrupskelis-ar-paminklai-vien-sventiesiems/
    Kažin, ar yra pasaulyje didvyrių, kuriems pavyko įgyvendinti savo tikslus neužsitraukus nė mažiausios dėmelės, nė mažiausios nuodėmės? Ar tai apskritai įmanoma?

    Atsakyti
  7. Bartas says:
    1 metai ago

    Man atrodo , kad amžiną atmintį, pagarbą , šlovę , liaupses “užsitarnavo didvyriai” užkariavę kitas tautas. Pralieję marias kraujo.

    Atsakyti
  8. SKVERAS įtrauktas says:
    1 metai ago

    P. Cvirkos skveras įtrauktas į saugomų vertybių sąrašą
    – vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2021/09/28/p-cvirkos-skveras-itrauktas-i-saugomu-vertybiu-sarasa#ixzz781cdpD8c

    Tačiau vis tiek jau bus lengviau? 🙂

    Atsakyti
  9. Global-Kapitalistas says:
    1 metai ago

    Liaudis, tai nendrės: į kur vėjas pučia – link ten jos linksta. Ar jos kaltos ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.

Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?

by Ditė Česėkaitė
2023 02 05
0
Prekių pristatymas | pixabay.com, ha11ok nuotr.

Pandemijos paskatinti pirkėjai ir toliau vis dažniau perka internetu bei renkasi bekontaktį pristatymo būdą ar kurjerių tarnybų paslaugas. Tačiau Valstybinės...

Skaityti toliau

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
0
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.

Pakuočių atliekų konteineryjedūrę netinkami daiktai kartu su išrūšiuotomis atliekomis patenka į rūšiavimo centrą. Kaip tolimesnis rūšiavimo procesas, kas nutinka su...

Skaityti toliau

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
1
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.

Vasario 24 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks renginys „Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?“. Ką veikia žaidimų kūrėjai?...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
Kitas straipsnis
Pažink Lietuvai reikšmingą paveldą, saugomą užsienyje!

Pažink Lietuvai reikšmingą paveldą, saugomą užsienyje!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai