Archeologiniai paminklai Gražutės regioniniame parke, pirmiausiai, piliakalniai rodo, jog pirmosios gyvenvietės čia kūrėsi II tūkst. pr. Kr. – I-II tūkst. po Kr. Be to, šie unikalūs artefaktai liudija, jog Šiaurės – Rytų Aukštaitijoje pirmieji gyventojai kūrėsi prie upių slėnių, pelkių juosiamose kalvose, krantų kyšuliuose, pusiasaliuose ar prie ežerų. Geriausiai, šį teiginį įrodo 2,89 ha Verslavos piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Skaityti toliau
Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinės pajūrio žvejo sodybos teritorijoje, buvusio Kopgalio kaimo vietoje, nuo 2012 metų atliekami archeologiniai tyrimai. Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, muziejus žada atkurti šį kaimą. Atkūrimas siejamas tiek su naujomis ekspozicijomis, tiek su rekreacijos plėtra.
Pasak tyrimams vadovaujančio dr. Klaido Permino, Kopgalio archeologiniai radiniai yra unikalūs, darantys ateities tyrimus intriguojančiais. Skaityti toliau
Kasdien besikeičiantis Vilnius rūpinasi kultūros paveldo vertybių išsaugojimu. Šiandien, liepos 9 d. prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, o rugsėjo 2-6 d. vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės. Visos teritorijos ir gretimos aplinkos sutvarkymas planuojamas iki 2023 m.
„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių Skaityti toliau
Parama Lietuvai
…Na, skaitau, skaitau, bet vis tiek mažai žinau: dr. Rolandas Kregždys rašydamas įspūdingą mokslinę monografiją (ji išleista 2012 m.) daug kur rėmėsi Andžėjumi M. Kempinskiu (Andrzej M. Kempiński), tačiau su šiuo lenkų autoriumi iki šiol nebuvau susidūrusi, o internetas tepateikia Kempinskio viešbutį Vilniuje. Bėgte bėgu į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.
– Nėra. Mes jo darbų neturime. Skaityti toliau
Šiuo metu yra atliekami Šv. Varvaros koplyčios Vilniuje, priklausančios Markučių dvaro sodybos fragmentų kompleksui, tvarkybos darbai. Darbų metu pakėlus betoninę plokštę, gulėjusią kaip tako dalis, atsivėrė plyšys po kapais. Pro atsivėrusią ertmę galima įžiūrėti laidojimo rūsį su joje esančiais karstais. Iki šiol buvo manoma, kad toje vietoje yra paprasti kapai, tačiau atrastas rūsys paneigia šią nuomonę ir gali suteikti naujos informacijos susijusios su palaidojimais.
Kultūros paveldo departamento inspektoriai nuvyko į vietą ir atlikę fotofiksaciją su blykste nustatė, kad pro atsivėrusį plyšį matėsi laidojimo rūsys, kuriame sudėti du karstai. Skaityti toliau
Birželio 5 d., 17 val., Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma telšiškio menininko Romualdo Inčirausko paroda „Skulptūra tarytum juvelyrika“.
Inčirausko kūrybinės veiklos keturiasdešimtmečiui dedikuojamos parodos ekspozicijoje – naujausi, 2016–2018 metais sukurti darbai: skulptūrinės instaliacijos „Civilizacijos“ I , „Civilizacijos II“ , skulptūra „Kabinetas“ ir metalo plastikos ciklas „Tarytum juvelyrika…“. Ekspoziciją papildo autoriaus mintys haiku formatu ir kūrinių viešosiose erdvėse fotografijos. Skaityti toliau
Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau
Rugpjūčio 24 d. 9 val. Rambyno regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „ Paskutiniai gandro pavakariai“. Renginys skirtas piliakalnių metams – „Užmirštieji skalvių piliakalniai – neužmirštas Rambynas“
Planuojama renginio pabaiga 19 val.
PROGRAMOJE: Skaityti toliau
Žinojote, kad Baltijos jūros, tokios, kokia ji yra dabar, anksčiau net nebuvo, o šiuo metu jos dugne aptinkama netikėtų archeologinių radinių? Kokias paslaptis ji slepia, kam tai yra tikrieji namai ir kiek apie tai mums papasakoja televizija?
Mena gilią praeitį
Pasak povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininko, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Vlado Žulkaus, acheologija Skaityti toliau
2017 m. gegužės 20 d. Tarptautinės muziejų nakties renginiai vyks ne tik didžiuose Lietuvos miestuose, bet ir Kernavėje. Šventinį šeštadienį Kernavės archeologinės vietovės muziejaus (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.) ekspozicijas ir parodas bei kultūrinį rezervatą bus galima lankyti netradiciniu laiku – nuo 18 iki 23 val.
Kernavės archeologinės vietovės muziejus kviečia atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Skaityti toliau
Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.
Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų
„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, Skaityti toliau
Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), bus atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Ji yra skirta rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniuje vyksiančiam XXII Europos archeologų kongresui. Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis rengiamas pirmą kartą.
Parodoje pristatomi pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje radiniai apimantys laikotarpį nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį pristato akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų. Skaityti toliau
Apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Naisių (Šiaulių raj.), kairiajame Kulpės upelio krante plytintis dirbamas laukas – vienas iš daugelio apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančia vieta pastaraisiais metais susidomėjo archeologai. Jų tyrimai atskleidė, kad kelių hektarų plote, kur auginamos Lino Šateikos ūkio daržovės prieš daugiau nei tūkstantį metų buvo žiemgalių gyvenvietė!
2014 m. pavasarį Naisių bendruomenė pakvietė archeologus bendradarbiauti, kuriant krašto muziejų ir pažadėjo šiam darbui visapusišką paramą. Netrukus Klaipėdos universiteto archeologas, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius subūrė jaunuosius tyrėjus ir Skaityti toliau
Antroji „Aktualiosios istorijos“ laida tęsia pirmojoje laidoje pradėtą „juodosios archeologijos“ temą. Laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas toliau kalbasi su laidos svečiu restauratoriumi ir buvusiu kolekcininku Sauliumi Poderiu apie „juodąją archeologiją“ ir prekybą praeitimi.
Pašnekovas pasakoja, kaip prekiaujama nelegaliai iškastais archeologiniais radiniais, kur yra jų rinka, pateikia informacijos apie šios prekybos mastus užsienio šalyse. Pašnekovas taip pat pasakoja apie liūdną savo, kaip buvusio kolekcininko, patirtį ir įspėja, kad, bandydami išpirkti ir grąžinti į Lietuvą į užsienį išvežtus ir ten viešai pardavinėjamus baltiškus radinius, Skaityti toliau
Nuo balandžio vidurio Klaipėdos piliavietėje vystantys intensyvūs archeologiniai tyrinėjimai duoda netikėtų vaisių – aptikti seniausi statiniai – XIII amžiaus pabaigos medinis pastatas ir šulinys.
Žinovų manymu, rasta vieta, kur prasidėjo Klaipėdos miestas.
Kaip sako Klaipėdos universiteto archeologas Rokas Kraniauskas, Klaipėdai tai yra unikalus dalykas, kadangi XIII amžiaus radinių iki šiol nebuvo atrasta. Skaityti toliau
Vasario 21 d., sekmadienį, 12 val. Tauragės rajone, Skaudvilės kultūros namuose, Žemaitės g. 12, vyks Pilėnų žūties 680-ųjų metinių minėjimas. Renginį organizuoja Skaudvilės kultūros namai, VšĮ „Karšuvos būtovė“. Renginyje dalyvaus Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, Lucko miesto (Ukraina) vicemeras Sergej Grigorenko.
Pilėnų žygdarbis yra lietuvių laisvės kovų simbolis. Istorikai nuomone, viena iš labiausiai tikėtinų Pilėnų vietų – Skaudvilės apylinkės. Istorikas Tomas Baranauskas pristatys Pilėnų žūties aplinkybės, pasekmes ir reikšmę. Skaityti toliau
Naujo turistinio sezono metu bus rengiama daugiau ekskursijų, norintiems pamatyti Vilniaus katedros požemius. Gegužės – rugsėjo mėnesiais kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį vyks ekskursijos lietuvių kalba, o antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – anglų kalba.
Katedros požemiai – garsių LDK didikų, valdovų, katedros vyskupų ir jų pagalbininkų, kapitulos narių, laidojimo vieta. Šiandieną moderni ekspozicija pristato laidojimo tradicijas, archeologinių tyrinėjimų metu surastus radinius, paties statinio istoriją. Skaityti toliau
Kaip praneša LRT televizijos naujienų tarnyba, Ištyrę Biržų rajone rastą šiaurės elnio rago dalį, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai vienas seniausių ir pirmasis iki šiol Lietuvoje rastas toks žmogaus rankų darbo dirbinys.
Atlikus anglies radiologinį tyrimą paaiškėjo, kad rago dalis, rasta 5 metrų gylyje, yra 12 tūkstančių metų senumo žmogaus rankų dirbinys ir vienintelis toks iš minėto laikmečio.
Klaipėdos universiteto vyr. mokslinis bendradarbis prof. Linas Daugnora sako, kad nėra abejonės, jog tai yra žmogaus rankų kūrinys ir, kaip manoma, naudotas, kaip kaplys. Skaityti toliau
Palangą garsinančiame Gintaro muziejuje intensyviai vyksta renovacijos darbai. Atsinaujinusi kurorto pažiba visu savo grožiu lankytojams atsivers jau šią vasarą. „Siekiame, kad iki kurortinio sezono pradžios rūmų fasadas būtų visiškai sutvarkytas, ir iš išorės rūmai „blizgėtų“, – sakė Lietuvos dailės muziejaus, kuriam priklauso ir Gintaro muziejus, direktorius Romualdas Budrys.
Penkiasdešimt pirmus metus skaičiuojantis Gintaro muziejus šiandien svečius pasitinka neįprastu vaizdu – iš tolo akį traukia naujas varinis stogas, o pastato sienas dengia pastoliai. Tačiau lankytojams muziejaus Skaityti toliau
Baigta ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota nagrinėti paskutinė „juodųjų “ byla, kurioje šeši Lietuvos gyventojai kaltinami radinio pasisavinimu beieškant lobių, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu, nelegalia prekyba jų iškastais archeologiniais radiniais, antikvariniais daiktais ir kt. nusikalstamomis veikomis. Tarp kaltinamųjų yra buvusių Lietuvos kariuomenės, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Tai jau aštuntoji Lietuvos teismams perduota rezonansinė baudžiamoji byla. Visose minėtose bylose ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tyrimą organizavo ir jam vadovavo Generalinės Skaityti toliau
Šį šeštadienį, sausio 18 d., 13 val., tęsiant atvirų erdvių renginius Prezidentūroje, bus atverta paroda „Pamirštasis Vilnius. Iš Prezidentūros erdvių istorijos“. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasiklausyti ir archeologo Kęstučio Katalyno skaitomos paskaitos.
Parodos ekspozicijoje bus pristatomi vertingiausi archeologiniai radiniai, po 1995-2008 m. atliktų rūmų teritorijos archeologinių kompleksinių tyrinėjimų perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Prezidentūros teritorijos archeologinių tyrinėjimų metu aptiktų radinių gausa ir įvairovė – kauladirbio, juvelyro, puodžiaus ir odininko sodybų Skaityti toliau
Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.
Ne Valdovų rūmai
Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau
Rugpjūčio 5 d., Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės penkias dienas truksianti Legendinio vilko dienos stovykla 7-12 metų moksleiviams.
„Stovyklos tikslas – supažindinti moksleivius su Lietuvos istorija ir kultūros paveldu. Tikimės, jog dalyvaudami mūsų darbuotojų rengiamose pažintinėse veiklose jie ne tik daug sužinos, bet ir patirs atradimo džiaugsmą, – sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė. Skaityti toliau
Birželio 13 d. vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu VĮ Vilniaus pilių direkcijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Danius Malinauskas ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo muziejui perduota dalis Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų.
Valdovų rūmų muziejus plėtos muziejinę, parodinę, edukacinę, kultūrinę, leidybinę veiklą ir vykdys svarbiausią misiją – plačiajai visuomenei bei Lietuvos svečiams pristatys Valdovų rūmų raidą ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, ilgus metus kauptus ir restauruotus unikalios vertės archeologinius radinius Skaityti toliau
Šią savaitę Pietų Korėjoje, kurortinėje Čedžu (Jeju) saloje, ypatingu traukos objektu tapo čia pirmą kartą pristatoma baltų kultūra. Populiariame Čedžu miesto Geon-ib Dong rajone eksponuojamas grafikės Agnės Latinytės darbų ciklas „Baltų dievai“ bei rekonstruoti ankstyvųjų viduramžių baltų papuošalai, sukurti stiklo meistrės Daivos Tarailienės ir Tarailos kalvės, juvelyrų Mariaus Būdos, Mariaus Žuramsko, Daratos Surdokaitės.
Remdamasi baltų mitolologijos motyvais ir derindama tradicinės grafikos bei fotomontažo technologijas A. Latinytė sukūrė penkiolika senųjų dievų portretų, atspindinčių gamtos galias, žmonių tikėjimus, Skaityti toliau
Buvusioje žydų ligoninėje prie Kauno pilies kelias savaites dirbantys archeologai rado unikalių keramikos dirbinių likučių, koklių, kurie, kaip manoma, gali siekti XVII amžių.
Atkasę rūsius rado, kaip manoma, XVI amžiaus pabaigoje statyto, istoriniuose šaltiniuose minėto nedidelio namo sienas ir keramikos lobį. Skaityti toliau
Lietuvos nacionaliniam muziejui Kultūros paveldo departamentas perdavė archeologinius radinius, rastus viename iš Lietuvos ežerų.
Spalio mėnesį povandeninio nardymo klubo „Diugonis“ narai Gintautas Krakauskas ir Aldas Matiukas iš ežero dugno iškėlė XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios kario ginkluotės reikmenis: rapyrą, pistoletą, dvi arkebuzas ir dvi trikampio formos spynas su raktais.
Įvertinę šių unikalių radinių istorinę vertę, narai apie radybas pranešė Skaityti toliau
Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo, netoli Elektrėnų, Klaipėdos universiteto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinė ekspedicija atrado unikalų archeologinį radinį – beveik dviejų tūkstantmečių senumo žmonių kaulus ir stiklo karolių vėrinį.
Mokslininkai teigia, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai.
Bajorų kaimo archeologiniai radiniai liudija, kad sudegintų mirusiųjų palaikai kartu su Skaityti toliau
Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose atidaryta nauja ekspozicija, kurioje atskleidžiama naujausių katedros kasinėjimų istorija.
Šiuo metu Arkikatedroje yra 27 rūsiai, naujoji ekspozicija užima trečdalį. Dauguma jos eksponatų rodomi pirmą kartą. Tai archeologiniai radiniai susiję su arkikatedros istorija. Greta palaidojimo vietų, kriptų pateikiama ir istoriografinė medžiaga. Ekspozicijos centre – 1930 metais Čekijoje pagamintas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams. Skaityti toliau
