Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį

Valdovų rūmų muziejaus žinovai Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos kvietimu nuo šiol bendradarbiaus su Anykščiais ir kartu ieškos, kaip patraukliai pristatyti Anykščių dvarvietės istoriją, nes būtent šioje vietoje, ant Anykštos kranto, ir gimė miestas.

Seniausioji miesto istorija susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais:

Anykščiai niekada nebuvo padovanoti kitiems didikams už nuopelnus ar parduoti valstybės iždui pritrūkus lėšų, o rezidencija buvo įkurta ten, kur šiandien veikia Anykščių menų inkubatorius-menų studija.

Miestas ir jo apylinkės iki pat XIX a. išliko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių valdomis.

Todėl Valdovų rūmų muziejaus mokslininkų, istorikų, restauratorių ir archeologų patirtis, konsultacijos yra vertingos rengiant Anykščių istorijos parodą menų inkubatoriuje-menų studijoje.

Netikėti radiniai muziejuje

Dvidešimt mokslininkų, restauratorių, archeologų, architektų, parodų ir leidybos bei komunikacijos žinovų viešnagę Anykščiuose pradėjo nuo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, kuriame saugomi Anykščių dvarvietės archeologiniai radiniai.

Puikiai įrengtose saugyklose saugomi numizmatikos, keramikos ir kiti radiniai.

Restauratoriai itin susidomėjo išlikusių koklių fragmentais, pasiūlė, kaip įdomiai juos parodyti rengiant naująją istorijos parodą Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje.

Mokslininkai džiaugėsi ir kitu muziejaus eksponatu – A. Baranausko klėtele.

Pasirodo, kai Vilniuje, Valdovų rūmų teritorijoje, buvo atkastas ir restauratoriams perduotas medinis pastatas, šie ilgai svarstė, kam galėjo būti naudojama landa slenkstyje.

Išlikusiuose XIX a. pastatuose, kaip ir šiais laikais, landos šunims ar katėms dažniausiai būdavo duryse.

Atkastame XIII a. pabaigos pastate tokia landa buvo suformuota slenkstyje.

Valdovų rūmų muziejaus archeologai ir restauratoriai kreipėsi į daugelį Lietuvos bei kaimyninių šalių muziejų ir gavo atsakymą iš Anykščių, kad tokia landa yra išlikusi A. Baranausko klėtelės slenkstyje!

Kolegų iš Anykščių patvirtinimas paskatino Vilniaus muziejininkus ieškoti daugiau duomenų apie naminius gyvūnus, mat anksčiau teigta, kad katės Lietuvoje atsirado XIV a., bet, ištyrus rastas gyvūnų kaulų liekanas, nustatyta, jog jų Valdovų rūmų aplinkoje būta jau ir XIII amžiuje.

Taigi rodomo svirno duryse išpjauta landa buvo skirta būtent katėms, kurios turėjo podėlį saugoti nuo graužikų.

Pažintis su Anykščių istorija

Anykščių turizmo ir verslo žinių centras pakvietė Valdovų rūmų muziejaus atstovus susipažinti su mieste išlikusiais paskutiniųjų šimtmečių ženklais.

Malonūs netikėtumai laukė ir čia:

kultūros istorikė dr. Ieva Kuizinienė sutiko skubančią bendramokslę dr. Jolantą Zabulytę, vilniečiai kalbino skvere sėdinčias pensininkes, o Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje visi nudžiugo sužinoję, kad čia šiuo metu reziduoja ir keramikė Kristina Motuzienė, daug pagelbėjusi Valdovų rūmų muziejui atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, taip pat – daugeliui pažįstami dizainerė Jolanta Rimkutė ir režisierius Linas Mikuta.

Valdovo miestui – ir valdovo istorija

Muziejininkai su Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos kolektyvu diskutavo, kokia turėtų būti ta istorinė paroda, ką svarbu parodyti ir kaip tai padaryti patraukliai.

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška teigė, kad „dėmesys asmeninėms istorijoms apie čia gyvenusius žmones šiandien yra bene paklausiausia istorijos pristatymo forma.

Tokių pasakojimų galima būtų rasti nuo laiškus iš Anykščių rezidencijos rašiusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio iki A. Vienuolio, kuris, kaip pasakojama, anksčiau čia veikusioje mokykloje yra dirbęs mokytoju“.

Taip pat jis pasiūlė į dienos šviesą ištraukti pastato pritaikymo naujoms veikloms konversijos nuotraukas, kad jas galėtų apžiūrėti visi.

Valdovų rūmų muziejaus vyriausioji restauratorė Deimantė Baubaitė patikino, kad muziejaus žinovai padės atrinkti vertingiausius eksponuotinus radinius, tačiau Anykščiai turėtų kreiptis į istorijos tyrėjus, kad šie parengtų išsamesnį XV–XVIII a. istorijos pasakojimą.

Pasak D. Baubaitės, „Anykščių istorija labai turtinga ir išskirtinė, pamatėme labai įdomių archeologinių radinių ir džiaugiamės, kad jų laikymo sąlygos – puikios.

Parinkus keletą artefaktų į parodą, istorija atsivertų ir lankytojams“.

Parodų ir leidybos žinovė dr. Živilė Mikailienė patarė, kad geriausia būtų istoriją pristatyti lankytojui parodoje iškleidus linijinį istorinį pasakojimą – tai šiandien paklausu ir kituose pasaulio muziejuose.

Kultūros istorikė dr. Ieva Kuizinienė pastebėjo, kad šiai vietai trūksta interaktyvių meno kūrinių dvarvietės teritorijoje:

„Tokie meno kūriniai galėtų būti ir interaktyvūs, ir kartu šiuolaikiškai iliustruojantys čia gyvenusių valdovų gyvenimą ar kitą istorijos tarpsnį.“

Su Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos vadove Daiva Perevičiene sutarta, kad konsultacijos ir susitikimai bus tęsiami.

Išskirtinis miesto istorijos pristatymas taps dar vienu traukos tašku Anykščiuose.