Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Architektūra

Parodoje pristatomi radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno

2022-01-26 08:00:03
5
Parodoje pristatomi radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno

Parodoje pristatomi radiniai iš Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Bokšto gatvės kapinyno | lnm.lt nuotr.

Sausio 25 d., antradienį, 18 val., Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, atidaryta Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“. O sausio 29 d., šeštadienį, ten pat vyks juvelyrikos užsiėmimai visai šeimai su archeologu ir juvelyru Evaldu Babensku.

Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių atnaujinimo darbų į dienos šviesą iškelia išskirtinius archeologinius radinius iš 2005 metais netikėtai atrasto ir Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno.

Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių ir paauksuotų papuošalų, kurie priklausė pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims.

Ši paroda vainikuoja kelis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos instituto tyrimą, kuris vertingų duomenų suteikė ne tik Vilniaus miesto istorijai, bet ir archeologijos mokslui apskritai.

Tyrimams vadovavę archeologai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė teigia, kad naujos žinios skatina vis garsiau prabilti apie Vilniaus miesto istorijos perrašymą | LNM, A. Baltėno nuotr.
Daugiakultūris, anksčiau nei manyta

Vien archeologiniai tyrimai dabartinėje verslo ir laisvalaikio komplekso „Bokšto skveras“ teritorijoje truko septynerius metus.

Tai vieni didžiausių ir išsamiausių kada nors Vilniaus senamiestyje vykdytų kasinėjimų, jų metu buvo ištirti 533 griautiniai kapai.

Tirtas kapinynas yra seniausias žinomas laidojimo paminklas dabartinio Vilniaus senamiesčio teritorijoje – datuojamas 13 a. pabaiga–15 a. pradžia.

Tyrimams vadovavę archeologai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė teigia, kad naujos žinios paskatino archeologus ir istorikus vis garsiau prabilti apie Vilniaus miesto kūrimosi laikotarpio istorijos perrašymą.

„Nustatyta, jog žmonės šiame kapinyne laidoti, kai pats miestas dar tik kūrėsi.

Kapuose rasti kryželiai, laidojimas ant nugaros karstuose, galva į vakarus ir ant krūtinės sudėtomis rankomis ir kiti laidosenos bruožai rodo, jog čia, vadinamojoje Civitas Rutenica dalyje, tuomet dar pagoniškame mieste, gyveno pirmieji krikščionys.

Taigi galime svarstyti ir kalbėti apie vieno iš Vilniaus pramanų sugriovimą: Vilnius nuo pačios pradžios jau kūrėsi kaip atviras ir daugiakultūris miestas, o ne toks tapo vėlyvesniais laikotarpiais“, – teigia R. Jonaitis.

Kartu su palaidotaisiais atrasti juvelyriniai dirbiniai leidžia atsekti buvusias kultūrines įtakas, migracijos kryptis, amatų vystymąsi ir tai, kad besikuriančiame mieste gyvenusių skirtingų bendruomenių kultūrinės įtakos persipindavo tarpusavyje.

Toks atradimas lengvai galėjo sujaukti dar tik prasidedančius „Bokšto skvero“ atnaujinimo planus, tačiau tapo bendradarbiavimo tarp tyrėjų ir nekilnojamojo turto plėtotojų gerosios praktikos pavyzdžiu: NT plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ suteikė galimybę išskirtinio masto tyrimus vykdyti be ypatingos skubos.

„Tai leido šį labai gerai išlikusį ir dėl savo istorinio konteksto išskirtinį pastatą ištirti iki galo, o taip pasitaiko labai retai.

Toks supratingumas, ypač kalbant apie senamiesčio teritoriją, leidžia būti ramiems, jog statydami naują miestą nesunaikinsime senojo miesto likučių“, – sako I. Kaplūnaitė.

Bokšto kapinynas su 533 griautiniais kapais – seniausias žinomas laidojimo paminklas senamiestyje | LNM, A. Baltėno nuotr.
Renginių programoje – juvelyrikos paslaptys

Tyrimų metu aptiktus juvelyrinius dirbinius daugiau nei dešimtmetį atnaujino Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam saugoti jie ir buvo perduoti, restauratoriai. Juos išvysti vilniečiai ir miesto svečiai galės minėdami Vilniaus 699-ąjį gimtadienį.

Parodoje – daugiau nei šimtas juvelyrikos dirbinių, priklausiusių pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims | LNM, G. Trečioko nuotr.
Parodoje – daugiau nei šimtas juvelyrikos dirbinių, priklausiusių pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims | LNM, G. Trečioko nuotr.

„Parodoje taip pat numatomi susitikimai su prie tyrimo beveik du dešimtmečius dirbusia komanda, muziejaus restauratoriai pristatys šių radinių restauravimo procesą“, – į būsimus renginius kviečia parodos kuratorius, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ | LNM, S. Samsono nuotr.
Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ | LNM, S. Samsono nuotr.

V. Steponaitis žada, jog tikrąjį vilniečių papuošalų grožį ir puošnumą atskleis specialiai parodai pagamintos radinių kopijos: „Šiems papuošalams ne vienas šimtas metų, taigi sidabras jau yra pajuodavęs.

Kopijos leis be didesnių vaizduotės pastangų įsivaizduoti buvusį jų puošnumą, kai jie dar buvo nešiojami senųjų vilniečių.“

Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ | LNM, S. Samsono nuotr.
Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ | LNM, S. Samsono nuotr.

Bokšto gatvės kapinyno radinių paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai pagoniškame Vilniuje“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks iki šių metų rudens.

Juvelyrinius dirbinius daugiau nei dešimtmetį restauravo LNM restauratoriai. Nuotraukoje – Marytė Glemžienė | LNM, A. Blažio nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus
  2. Į Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centrą pristatyti radiniai, aptikti ežero dugne (nuotraukos)
  3. Kultūros istorijos vakaras atskleis katalikų dvasininkijos likimą malšinant 1863–1864 metų sukilimą
  4. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras apie dvarelį Žygimantų g. 12
  5. Vilniaus bastėja kviečia susipažinti su ginkluotės raida
  6. Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  7. Arkikatedros požemiuose – nauja ekspozicija
  8. „Juodieji archeologai“ nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 1,5 iki 4 metų
  9. Išleistas 2018–2019 m. kalendorius – „Baltų genčių kostiumai I–XIV a.“
  10. Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis
  11. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  12. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  13. Archeologija po tavo kojomis: visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienų savaitgalis
  14. Atrasti pamirštąjį Vilnių kviečia nauja paroda Prezidentūroje
  15. Vyks žymaus etnologo V. Miliaus 90-osioms gimimo metinėms skirta konferencija
  16. Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
  17. Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą
  18. Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“
  19. Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys
  20. Kroatijoje – paroda apie Lietuvos piliakalnių paslaptis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Saulės Vilna says:
    1 metai ago

    Jeigu rastas kapinynas yra jau nuo 13 a. pabaigos ir jame buvo laidojami krikščionys, tai netoliese turėjusi būti ir bažnyčia. Apie jos buvimą ar pan. nieko nesakoma. Be to, nurodoma, kad kapinynas buvęs Civitas Rutenica vadinamoje miesto dalyje. Tačiau tas pavadinimas nieko, sietino su 13-14 a. kapinynu, negali turėti, kadangi jo atsiradimas yra keliais šimtais metų vėlesnis.
    Vien iš minimų radinių, duomenų apie palaidotųjų padėtis tą kapinyną sieti su pirmųjų krikščionių pėdsakais pagoniškame Vilniuje, vargu ar būtų pakankamo pagrindo. Juolab, kad rasti papuošalai (ypač galvos papuošalas) daugiau sietini su senąja (pagoniškąja) lietuvių pasaulėžiūra.
    Pilnaverčiam švietimui praverstų ir platesni moksliniai radinių paanalizavimai.

    Atsakyti
    • Gintaras says:
      1 metai ago

      ačiū, Saulės Vilna, už taiklius pastebėjimus.

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Trys klausimai. „Baltisches Haus“ – iš Vokietijos? Krikščionybės propaganda išgelbės ją? Paroda apie Vilniaus paganus bus?

    Atsakyti
    • Vaclovas M. says:
      1 metai ago

      Civitas Rutenica – tai vad. Rusų miestas, Ruskji konec, kur kūrėsi rytų slavų pirkliai. Tai tik miesto dalelė, nes buvo ir Vokiečių kampas. Be to, archeologai greta kapinyno anksčiau buvo radę didelį ratą degėsių – apeiginio deginimo laužavietę su storu apie 10 cm pelenų sluoksniu. Tai rodytų deginimą vykus kokį šimtmetį. Įdomu ir tai būtų sužinoti, nes greta vėliau kūręsi krikščionys iki pat jėzuitų įsitvirtinimo galutinai užgoždavo senojo tikėjimo ir net stačiatikių pėdsakus pagal Vatikano rekomendacijas. Be to, Kazimiero bžn. aplinkoje buvo rastas ir apvalus plokščias akmuo, kuris galėjęs būti kaip senojo tikėjimo aukojimų stalas. Visa tai nuslėpta, o krikščionių liekanos iškeliamos.

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        1 metai ago

        Tas Jūsų minimas didelis degėsių ratas, turėjęs apie 10 cm pelenų sluoksnį, gal galėtų būti susidaręs ir iš vienkartinio apeigos laužo. Tokiu atveju būtų galima jį tapatinti su istorijos šaltiniuose minimu Pilėnų tragedijos įvykiu. Konkrečiai aprašant šį įvykį yra nurodyta, kad pilėniečiai, neturėdami vilties apsiginti, nusprendė sudeginti visą turtą ir patys susideginti. Tam sukūrė didžiulį laužą, į kurį iš pradžių metė ir degino savo turtą, o senyva moteris, kaip rašoma šaltinyje, kirto prie jos priėjusiems pilies gynėjams galvas ir jų kūnus degino lauže, kuriame susidegino, žmoną ir save nužudęs ir Margiris. Pilyje, kaip rašoma šaltinyje, slėpėsi žmonės su turtu subėgę iš keturių žemių, taigi yra pamato tą degėsių ratą ir rastus pelenus tapatinti su istorinėje kronikoje minimu Pilėnų tragedijos laužu. Šios tragedijos vietos tikrumą stiprintų ir tai, kad netoli esančios Kazimiero bažnyčios aplinkoje yra rastas plokščias apvalus akmuo, galėję būti tos aukojimo apeigos atlikimo stalu. Kad ir netiesiogiai tai dar patvirtintų ir netoliese esantis Markučių dvaras, tapatinant jo pavadinimą su Margirio vardu.
        Jeigu tie pelenai nėra tinkamai ištirti ir tyrimų duomenys išsaugoti, tai tokiu atveju yra padarytas nusikaltimas tautos istorijai.
        Gal galėtumėte nurodyti šaltinį, iš kurio būtų galima plačiau sužinoti apie minėtus faktus.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

2023 01 24
Alkas.lt koliažas.

Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

2023 01 16
Seimo skaitykloje – paroda „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“ | lrs.lt nuotr.

Seimo skaitykloje vyks paroda apie Sausio 13-ąją

2023 01 10
Tradicinės tekstilės ir šiuolaikinio meno dialogas | lnm.lt nuotr.

Tradicinės tekstilės ir šiuolaikinio meno dialogas

2023 01 02
XIII-XIV a. istoriniai kostiumai. Paroda „Kernavės didikai" | S. Mikalausko nuotr.

Atkurti istorinės Kernavės didikų drabužiai

2022 12 19
Vilniaus senamiestis | KPD Vilniaus teritorinio padalinio nuotr.

Rotušėje vyks paskaita “Vilniaus miesto etnokonfesinė sudėtis (XIV a. pab.–XVIII a.)”

2022 12 13
„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo

„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo

2022 12 09
S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I)

2022 12 07
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Naujausi istorikų tyrimai apie Vilnių

2022 12 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo Aušra numeris. Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu. Nuo...

Skaityti toliau

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
0
Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“....

Skaityti toliau

Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 16
15
Alkas.lt koliažas.

Pažymint Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ąsias metines į Lietuvą bus atgabentas tikras istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas. Apie tai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis
Į žemę smigęs Užupio medinukas virto Vilniaus medinės architektūros deimantu

Į žemę smigęs Užupio medinukas virto Vilniaus medinės architektūros deimantu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai