Žymos archyvas: Alfredas Bumblauskas

V. Terleckas: Tauta rengiama dvasinei kapituliacijai (16)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Šis rašinys buvo paskelbtas knygoje „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki nepriklausomybės, Vilnius, 2004, p. 446–454.

Kai norime kalbėti apie tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim,
Kad mūsų žuvusieji mus suprastų.

Justinas Marcinkevičius Skaityti toliau

Degaičių seniūnas atsisakė apdovanojimo kuriuo yra apdovanotas ir A. Bumblauskas (15)

Antanas-Kontrimas | wikipedija.org nuotr.

Gruodžio 27 d. „Telšių žinios“ pranešė, jog Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas atsisakė priimti jam skirtą atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.

„Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas Žemaičių muziejuje „Alka“ įteikė 63 atminimo ženklus „Už nuopelnus Žemaitijai“. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu (27)

Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. | wikipedia.org nuotr.

Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių baltarusių istorikų ir politikų siekius savintis Lietuvos istoriją ir net revanšistines jų pretenzijas į Vilnių.

Tiesa, jos daugiausiai sklido iš marginalinių Maskvos radikalų, tokie kaip V. Žirinovskis, lūpų, bet dažnai rado atgarsį ir baltarusių veikėjų svarstymuose. Mūsų istorikai vengė veltis į šias diskusijas, manydami, kad arba čia viskas aišku, arba nenorėdami gadinti kaimyniškų santykių. Skaityti toliau

Lietuvos laivynui pradžią davė valstiečiai ir žvejai (0)

Pirmasis Lietuvos prekybinis jūrų laivas „Jūratė“, 1921-1925 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr

Spalio 22 dieną,  Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje buvo atidaryta paroda „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Parodoje eksponuojama 10 laivų modelių iš Lietuvos jūrų muziejaus fondų. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Šie du renginiai yra skirti Lietuvos laivyno pradžiai.

Spalio 29 dieną, 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta šviesios atminties Romualdo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo Adomavičiaus knyga „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, kurios pagrindu ir parengta ši paroda. Skaityti toliau

R. Ambrazevičius. Apie profesorius A. Vabalą ir A. Bumblauską (17)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Benaršant internete, dėmesį patraukė 2015 m. rugsėjo 12 d. „Anykštos“ laikraštyje išspausdintas Vidmanto Šmigelsko straipsnis „Trakinių partizanai“ – patraukli patriotizmo forma. Tame straipsnyje aprašytas 1945 metų birželio 27 dieną prie Trakinių miško kautynėse žuvusių 33 partizanų atminimo renginys. Šiame renginyje dalyvavo nemažai anykštėnų ir suvažiavusių svečių. Toliau straipsnyje rašoma: „Tarp jų buvo ir profesorius Alfredas Bumblauskas, kuris šiame renginyje vilkėjo marškinėlius su užrašu „Profesorius“ – toks buvo partizano Alfonso Vabalo slapyvardis. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (31)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (II) (11)

Alkas.lt koliažas

Tęsinys, 1 dalis čia

2. Į kartuves su sava virve… Valio!

Apie tariamus seimūnų sunkumus kartu su „broliais“ lenkais anksčiau minėti Gegužės 3- ąją ir spalio 20-ąją, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis savo straipsnyje tinklalapyje („15 min.“, 2017 03 05) aiškina: „ …1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija (…) yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės istorijos ir kultūros paveldas (…). Lenkijoje gegužės 3 d. nacionaline švente paskelbta nuo 1919 m. (…) Lietuvoje įtraukti ją į atmintinų dienų sąrašą priešinosi įvairių partijų tautininkai (…). Galiausiai 2008 m. Seimo nario Emanuelio Zingerio iniciatyva, Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (65)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-iatomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145-uoju gimtadieniu, 100 – ečiu prezidentavimo ir 75 – ečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius ieško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (45)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau

Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija” (1)

URM.lt nuotr.

Gegužės 15 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatyta pirmą kartą japonų kalba išleista Lietuvos istorikų parašyta „Lietuvos istorija“.

Šio įvykio proga Lietuvą su atkurtos valstybės jubiliejumi sveikino Japonijos-Lietuvos draugystės parlamentinės lygos prezidentas Hidrofumi Nakasone ir buvusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Skaityti toliau

K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava (25)

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė. Šis tekstas bus apie turtingą paveldą Vytį, kurį turime jau 700 metų, kuris buvo labai svarbus ir Vasario 16, ir tarpukariu, ir pokariu ir apie kurį galime telkti savo valstybę. Seimas sausio mėnesį žengė dar vieną simbolinį žingsnį ir praplėtė Vyčio vėliavos naudojimą, taigi šį puikų simbolį matysime dar dažniau.

Vyčio vėliavą laimėjo žmonės

Skaityti toliau

R. Gudaitis. Apie Gedimino kalno tvarkymą Geležinio vilko dantyse (2)

Romas Gudaitis | Asmeninė nuotr.

Atgimimo metais rašėme klausydamiesi tiktai savo širdžių balso, o cenzūra, į mus žiūrėdama, dvėsė ir pakratė kojas. Šiandien rašyti – kam? Visi mes rašome – na ir kas? Prisimenate  Vladą Šimkų, jo autoepigraminę repliką: ,„kur nori –  ten ir kiški“? Be to Premjeras su ministrais klerkais sukruto, užsienio ekspertai moko, milijonai eurų šypsosi, viešųjų ryšių akcija pilnu tempu – ir painiotis bitutėm po sparneliais…

Suku ratus, iš visų pusių suku aplinkui Gedimino kalną, iš tolo, iš arčiau, galvoju apie darymus nedarymus, nelauktai sutinku matote kokį Geležinį, brrr, ir jisai sukalena Skaityti toliau

Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Lietuvoje (8)

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Gegužės 11 ir 30 dienomis vyks renginiai, skirti Tado Kosciuškos atminimui paminėti. 2017 metais minimos Tado Kosciuškos – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinio didvyrio 200-osios mirties metinės. Šie metai Lenkijoje yra paskelbti Tado Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją vienbalsiai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. 

Tadas Kosciuška (lenk. Tadeusz Kościuszko) gimė 1746 metais Merečovščiznos kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi pijorų kolegijoje Liubešive, po to Riterių Skaityti toliau

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją (8)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai (21)

Prof. Aldona Paulauskienė | Klevualeja.lt nuotr.

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.

Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau

T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau

A. Bumblauskas nesupranta kaip kažkoks „tipas“ jam iš panosės nugvelbė Vasario 16-oisos Akto atradimą (audio) (27)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Kovo 29 d. vakare Lietuvos žiniasklaidai paskelbus, kad kad Vokietijoje pagaliau surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, „etatinis“ Lietuvos-Lenkijos istorikas Alfredas Bublauskas suglumo, – kaip be jo žinios jam nežinomas kažkoks mažylis „tipas“ iš panosės nugvelbė stulbinantį atradimą.

Paklausykite interneto erdvėse platinamų tartum girto profesoriaus nusistebėjimų: Skaityti toliau

Žinomi visuomenės veikėjai ragina nemažinti Seimo narių skaičiaus (12)

Lietuvos Respublikos Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.

Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviai niekam neskolingi dėl savo nepriklausomybės (15)

1919 m. Lietuvos valstybė visiškai galėjo  pasikliauti  tik  savo kariais  savanoriais | Archyvinė nuotr.

Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (9)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (27)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Liauda – literatūroje naudojamas, bet istorijai dar mažai žinomas regionas (0)

lentele-bistrampolyje-h-senkeviciui

… Ant vaškuotų gi grindų
Šoka plikos lig blauzdų
Liaudos gražios bajoraitės…
(Maironis, „Čičinskas“)

Henriko Senkevičiaus metų renginiai Skaityti toliau

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“? (10)

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“.  Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į parodą „Vilnius prabyla knygomis“ (0)

Vilnius | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje birželio 23 – rugsėjo 7 d. veiks paroda „Vilnius prabyla knygomis“.

Vilnius buvo ir lieka miestu, kurio pavadinimas žadina vaizduotę ir lūkesčius, kelia susižavėjimą. Kaip sakė Vladimiras Toporovas, Vilnius – tai miestas ir mitas. Apie Vilnių – senąją Lietuvos sostinę, viduramžių Europos intelektualinį centrą, kultūrų ir religijų, menų, prekybos kelių kryžkelę, savito baroko miestą – ir jo įvairialypį paveldą parašyta nemažai knygų, Skaityti toliau

Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)

DSC08589-1200

Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.

Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau

Vilniaus universitete toliau puoselėjamas Stepono Batoro palikimas (0)

S. Batoro portretas | E. Kurausko nuotr.

Gegužės 19 d. Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuva ir Vengrija: istorijos, kultūros ir literatūros sąsajos“.  Renginiu siekiama prisiminti istorinius dviejų Europos valstybių ryšius ir paminėti iškilių vengrų veiklą Lietuvoje. Konferencijoje dalyvaus VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Jancsis, Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir kiti garbūs šalies ir užsienio mokslininkai.

Konferencijoje itin daug dėmesio bus skiriama ypatingą vaidmenį Lietuvos istorijoje suvaidinusiam Steponui Batorui. XVI a. Transilvanijos kunigaikštis, Lenkijos karalius ir Skaityti toliau

Balandžio 15-ąją visi grįžta į Telšius, Lietuvos kultūros sostinę (nuotraukos, video) (0)

Visi ambasadoriai | L. Normanto nuotr.

Balandžio 15 dieną visi sugrįžta į Telšius: Lietuvos kultūros sostinės 2016 m. atidarymo renginys „Sugrįžimai“ bus verčiamas į gestų kalbą. Šiemet Žemaitijos sostinei patikėta svarbi misija – Telšiai tapo 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostine. Šį vardą miestas pelnė parengus kultūrinių renginių ciklą „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. Atidarymo renginys „Sugrįžimai“ įvyks naujoje erdvėje – Telšių miesto arenoje. Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15- ąją 18 valandą žiūrovams jos durys bus atvertos pirmąsyk. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kada gi turėsime tikrą nacionalinę premiją? (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaisydamas savo negalavimų, į Lietuvos kultūros kongreso tarybą kreipėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas profesorius Saulius Sondeckis. Jis išsakė didelį nerimą dėl profesionaliosios muzikos būklės Lietuvoje ir jos perspektyvų.  Kad pagrįstų savo nerimą, Maestro  LKK tarybai pateikė porą paskutiniu metu labiausiai į akis krintančių pavyzdžių.

Šitas Maestro moralinio ir profesinio skausmo persmelktas kreipimasis sujaudino, nustebino ir… suglumino. Žinoma, pirmiausia sujaudino ir nustebino parodytas dėmesys tarybai. Skaityti toliau

Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą? (9)

lietuviu-kalba-respublika.lt-i.sideraviciaus-nuotr

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Vytautas Rubavičius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, profesorius Eugenijus Jovaiša ir politologas Vytautas Sinica. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. JAKAVONIS: Šiandien mūsų apskritojo stalo tema „Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?“ Daug metų mūsų, kaip Lietuvos, nebuvo pasaulio žemėlapyje, bet mes išlikome, nes laikėmės savo tradicijų, papročių, kalbėjome sava kalba. Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau