Gegužės 15 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatyta pirmą kartą japonų kalba išleista Lietuvos istorikų parašyta „Lietuvos istorija“.
Šio įvykio proga Lietuvą su atkurtos valstybės jubiliejumi sveikino Japonijos-Lietuvos draugystės parlamentinės lygos prezidentas Hidrofumi Nakasone ir buvusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Skaityti toliau
Šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė. Šis tekstas bus apie turtingą paveldą Vytį, kurį turime jau 700 metų, kuris buvo labai svarbus ir Vasario 16, ir tarpukariu, ir pokariu ir apie kurį galime telkti savo valstybę. Seimas sausio mėnesį žengė dar vieną simbolinį žingsnį ir praplėtė Vyčio vėliavos naudojimą, taigi šį puikų simbolį matysime dar dažniau.
Vyčio vėliavą laimėjo žmonės
Atgimimo metais rašėme klausydamiesi tiktai savo širdžių balso, o cenzūra, į mus žiūrėdama, dvėsė ir pakratė kojas. Šiandien rašyti – kam? Visi mes rašome – na ir kas? Prisimenate Vladą Šimkų, jo autoepigraminę repliką: ,„kur nori – ten ir kiški“? Be to Premjeras su ministrais klerkais sukruto, užsienio ekspertai moko, milijonai eurų šypsosi, viešųjų ryšių akcija pilnu tempu – ir painiotis bitutėm po sparneliais…
Suku ratus, iš visų pusių suku aplinkui Gedimino kalną, iš tolo, iš arčiau, galvoju apie darymus nedarymus, nelauktai sutinku matote kokį Geležinį, brrr, ir jisai sukalena Skaityti toliau
Gegužės 11 ir 30 dienomis vyks renginiai, skirti Tado Kosciuškos atminimui paminėti. 2017 metais minimos Tado Kosciuškos – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinio didvyrio 200-osios mirties metinės. Šie metai Lenkijoje yra paskelbti Tado Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją vienbalsiai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą.
Tadas Kosciuška (lenk. Tadeusz Kościuszko) gimė 1746 metais Merečovščiznos kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi pijorų kolegijoje Liubešive, po to Riterių Skaityti toliau
Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos Skaityti toliau
Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.
Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau
Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau
Kovo 29 d. vakare Lietuvos žiniasklaidai paskelbus, kad kad Vokietijoje pagaliau surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas, „etatinis“ Lietuvos-Lenkijos istorikas Alfredas Bublauskas suglumo, – kaip be jo žinios jam nežinomas kažkoks mažylis „tipas“ iš panosės nugvelbė stulbinantį atradimą.
Paklausykite interneto erdvėse platinamų tartum girto profesoriaus nusistebėjimų: Skaityti toliau
Kelios dešimtys žinomų visuomenės veikėjų kovo 9 d. viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti siūlymui mažinti Seimo narių skaičių.
Kreipimąsi pasirašė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, filosofai Vytautas Ališauskas, Alvydas Jokubaitis, poetas Kornelijus Platelis, teisininkai Vytautas Nekrošius, Vytautas Sinkevičius ir kiti žinomi visuomenės veikėjai. Skaityti toliau
Sovietinė propaganda, kurią mėgdžioja dabartinis Rusijos režimas, aiškino, kad dėl savo nepriklausomybės 1918 m. Lietuva turi būti dėkinga „lenininei nacionalinei politikai“ (bolševikų partijos paskelbtai Rusijos imperijos tautų teisei apsispręsti ir „net atsiskirti“ nuo metropolijos). Dabar kai kurie Lietuvos istorikai, už nuopelnus Lenkijos Respublikai apdovanoti lenkiškais visų laipsnių kryžiais, jau įrodinėja, kad reikia dėkoti pilsudskinei Lenkijai, kuri 1920 m. sustabdė Raudonąją armiją prie Varšuvos ir esą drauge išgelbėjo mūsų šalį.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio Skaityti toliau
Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.
Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.
Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.
Įžanga. Nutylėta istorija
Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau
… Ant vaškuotų gi grindų
Šoka plikos lig blauzdų
Liaudos gražios bajoraitės…
(Maironis, „Čičinskas“)
Henriko Senkevičiaus metų renginiai Skaityti toliau
Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“. Skaityti toliau
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje birželio 23 – rugsėjo 7 d. veiks paroda „Vilnius prabyla knygomis“.
„Vilnius buvo ir lieka miestu, kurio pavadinimas žadina vaizduotę ir lūkesčius, kelia susižavėjimą. Kaip sakė Vladimiras Toporovas, Vilnius – tai miestas ir mitas. Apie Vilnių – senąją Lietuvos sostinę, viduramžių Europos intelektualinį centrą, kultūrų ir religijų, menų, prekybos kelių kryžkelę, savito baroko miestą – ir jo įvairialypį paveldą parašyta nemažai knygų, Skaityti toliau
Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. „Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.
Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau
Gegužės 19 d. Vilniaus universitete (VU) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuva ir Vengrija: istorijos, kultūros ir literatūros sąsajos“. Renginiu siekiama prisiminti istorinius dviejų Europos valstybių ryšius ir paminėti iškilių vengrų veiklą Lietuvoje. Konferencijoje dalyvaus VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Jancsis, Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir kiti garbūs šalies ir užsienio mokslininkai.
Konferencijoje itin daug dėmesio bus skiriama ypatingą vaidmenį Lietuvos istorijoje suvaidinusiam Steponui Batorui. XVI a. Transilvanijos kunigaikštis, Lenkijos karalius ir Skaityti toliau
Balandžio 15 dieną visi sugrįžta į Telšius: Lietuvos kultūros sostinės 2016 m. atidarymo renginys „Sugrįžimai“ bus verčiamas į gestų kalbą. Šiemet Žemaitijos sostinei patikėta svarbi misija – Telšiai tapo 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostine. Šį vardą miestas pelnė parengus kultūrinių renginių ciklą „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. Atidarymo renginys „Sugrįžimai“ įvyks naujoje erdvėje – Telšių miesto arenoje. Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15- ąją 18 valandą žiūrovams jos durys bus atvertos pirmąsyk. Skaityti toliau
Nepaisydamas savo negalavimų, į Lietuvos kultūros kongreso tarybą kreipėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas profesorius Saulius Sondeckis. Jis išsakė didelį nerimą dėl profesionaliosios muzikos būklės Lietuvoje ir jos perspektyvų. Kad pagrįstų savo nerimą, Maestro LKK tarybai pateikė porą paskutiniu metu labiausiai į akis krintančių pavyzdžių.
Šitas Maestro moralinio ir profesinio skausmo persmelktas kreipimasis sujaudino, nustebino ir… suglumino. Žinoma, pirmiausia sujaudino ir nustebino parodytas dėmesys tarybai. Skaityti toliau
Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Vytautas Rubavičius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, profesorius Eugenijus Jovaiša ir politologas Vytautas Sinica. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.
G. JAKAVONIS: Šiandien mūsų apskritojo stalo tema „Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?“ Daug metų mūsų, kaip Lietuvos, nebuvo pasaulio žemėlapyje, bet mes išlikome, nes laikėmės savo tradicijų, papročių, kalbėjome sava kalba. Skaityti toliau
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau
Šiame straipsnyje ne šiaip apžvelgsime kokias nors svarbesnes nacionalinės istoriografijos ar istorinės sąmonės raidos temas, bet panagrinėsime opesnius klausimus, kurie susiję daugiausia su mūsų istorijos pradžios problematika. Imdamiesi šių klausimų, nesirengiame pateikti vienintelius teisingus atsakymus ar leistis į abstrakčius išvedžiojimus. Pasiremsime tik paskelbtais moksliniais tyrinėjimais – tiek tais, kurie pateikė daug naujų ir gana esminių duomenų ar mįslių, kažkodėl pasilikusių spengiančioje istorijos mokslo tyloje, tiek tais, kurie, autoriaus nuomone, kaip tik ir sudaro šią „apkurtusią“ aplinką.
Zigmo Vaišvilos įžanginis žodis:
Valstybės atkūrimo skausmas
Sutikome Naujuosius. Skausmingai. Valdžia bando nurašyti Litą. Emocijų tikrai netrūksta. Viską bando užgožti neviltis – kokia mūsų valstybės, kiek jos beliko, ateitis? Signataras Algirdas Endriukaitis į kolegas kreipėsi „Naujametiniu laišku signatarams: Ką daryti, jei matai, kad stovi prie valstybės prarajos krašto ir nieko nenori veikti?“ Skaityti toliau
2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos turizmo departamentas surengė kasmetinius mokymus gidams.
Pastaruoju metu imta daug kalbėti apie informacinius karus. Gidai visada, nori to ar nenori, yra priešakinėse informacinio karo linijose, todėl pirmą kartą tokiuose mokymuose gidai buvo supažindinti su šio karo tikslais ir priemonėmis.
Pranešimą apie informacinius karus skaitė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Anot jo, pirmieji informacinio karo priemones prieš savo varžovus protestantus ėmė taikyti katalikai, Skaityti toliau
„Gera gimti mažame krašte, Lietuvoje, poezijos ir mitų žemėje“, – Nobelio premijos paskaitoje 1980 m. pasakė Česlovas Milošas, niekada neužmiršęs savo šaknų. O jos, kaip žinia, – Kėdainių rajone. Prieš trejetą metų minint kūrėjo gimimo šimtmetį, Kėdainiuose buvo suorganizuota daug renginių, nuveikta nemažai kitų darbų. O dabar štai birželio pabaigoje, minint 103-ąjį Č. Milošo gimtadienį, jo Č. Milošo gerbėjai bus pakviesti į dviejų dienų renginį. Jis vyks birželio 27–28 dienomis Daugiakultūriame centre, Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, Kėdainių rotušės kiemelyje ir, žinoma, Nobelio premijos laureato gimtinėje Šeteniuose. Skaityti toliau
Balandžio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) salėje (Arsenalo g. 3, užbaigiant 2013–2014 m. ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą, paskutiniame paskaitų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ vakare bus pristatytas dokumentinis istorinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.
1410 m. liepos 15 d. prie Žalgirio (Griunvaldas, Lenkija) įvyko vienas didžiausių vėlyvųjų viduramžių Žalgirio mūšis, nulėmęs tolimesnę Europos ateitį.
Dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kūrėjai ir tarptautinė istorikų grupė – prof. habil. dr. Svenas Ekdalis (Sven Ekdahl) Skaityti toliau
(apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)
Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, neleido abejoti, kas yra tikrieji rengėjai. Be to, konferencijos vedantysis liberalas Vytautas Plečkaitis prasitarė, kad konferencija surengta buvusio Istorijos instituto direktorius Alvydo Nikžentaičio iniciatyva, tačiau pats jis nedalyvaus, nes yra išvykęs į Lenkiją Skaityti toliau
Ilgas tulpių auginimo tradicijas puoselėjanti Nyderlandų Karalystė paminės Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir Baltijos kelio 25-metį – šalyje išvesta nauja tulpių veislė Lietuvos žmonėms.
Gelsvai raudonai žydinti tulpė sudarys dalį didelės, 100 kv.m pločio, gėlių mozaikos, vaizduojančios vieną iš Vilniaus miesto simbolių – Geležinį Vilką. Specialiai iš Nyderlanduose esančio didžiausio pasaulyje gėlių parko Keukenhofo šių metų spalio pabaigoje atvykstantys sodo architektai imsis konkrečių darbų įrengti milžiniškai gėlių lysvei. Tūkstančius tulpių svogūnėlių pasodinti olandų sodininkams padės Vilniaus miesto Skaityti toliau
Rugpjūčio pirmosiomis keturiomis dienomis Telšiuose vyko renginiai, skirti Žemaičių krikšto 600-osioms sukaktuvėms paminėti. Net ir gerokai prieš renginius oficialiai iš viešų šnekovų lūpų girdėjosi, kad dėl šalies ūkio didesnio, nei tikėtasi, susigarankščiavimo padoriam valstybinio lygio šventimui reikalingų lėšų negauta, tad teko kumpelius paraityti ir patiems žemaičiams. Kaip sakė vienas odekolone išsimaudęs vietinis valdininkas – negi dabar ant trotuaro centrinėje Turgaus aikštėje atsistojęs krioksi ir galus darysies, kaip nors ištiksime. Ar varysi protėvių Dievą – norėčiau, kad per šventę jis jungtų tiek iš aukštųjų kalnelių bei Dausų žvelgiančius gamtamylius, tiek nuoširdžius tautos tradicijų sergėtojus Skaityti toliau
Kultūros ministerija antradienį paskelbė, kurie kūrėjai šiemet pretenduoja gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. Sąraše – 36 įvairių sričių menininkai.
Kam atiteks premijos, iki gruodžio 15 d. nuspręs Vyriausybės trejiems metams patvirtinta 11 narių komisija. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kuriai vadovauja istorikas Alfredas Bumblauskas, sudaro literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, Skaityti toliau
