Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Energetika

Lietuvos laivynui pradžią davė valstiečiai ir žvejai

www.alkas.lt
2019 10 24 06:05
0
Lietuvos laivynui pradžią davė valstiečiai ir žvejai

Pirmasis Lietuvos prekybinis jūrų laivas „Jūratė“, 1921-1925 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.

Pirmasis Lietuvos prekybinis jūrų laivas „Jūratė“, 1921-1925 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr
Pirmasis Lietuvos prekybinis jūrų laivas „Jūratė“, 1921-1925 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.

Spalio 22 dieną,  Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje buvo atidaryta paroda „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Parodoje eksponuojama 10 laivų modelių iš Lietuvos jūrų muziejaus fondų. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos. Šie du renginiai yra skirti Lietuvos laivyno pradžiai.

Spalio 29 dieną, 17 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta šviesios atminties Romualdo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo Adomavičiaus knyga „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“, kurios pagrindu ir parengta ši paroda. Žinyne apie laivyno pradžią pateikiamos laivyno kūrimo autorių bei dalyvių biografijos ir jūrinių bei pasienio apsaugos laivų, 1921 – 1940 m. plaukiojusių su Lietuvos vėliava, istorijos. Leidinio pristatyme dalyvaus VU profesorius Alfredas Bumblauskas, Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir knygos bendraautorius istorikas Romualdas Adomavičius.

Laivyno pradžia buvo žemdirbiška

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, paroda ne tik harmoningai papildys Energetikos ir technikos muziejaus ekspoziciją jūriniu aspektu, bet ir primins toli nuo jūros esančiai Lietuvos sostinei, kad esame jūrinė valstybė. Fundamentalų Lietuvos jūrinės istorijos leidinį parengęs Romualdas Adomavičius, pristatydamas Lietuvos jūrinio laivyno pradžią, pabrėžė, kad agrarinėje valstybėje augti tokiam laivynui reikėjo specialių sąlygų.

„Pradžią šiai istorijai davė valstiečiai ir žvejai, – rašė istorikas. – Kai kurie paupių valstiečiai buvo samdomi sielių plukdymui ar į krovininių burlaivių – vytinių, baidokų, reisinių – įgulas. Šiais laivais upeiviai pasiekdavo Baltijos jūros uostus. Šventosios – Palangos pajūrio žvejai plaukė į jūra mediniais buriniais laiveliais, Kuršių mariose plaukiojo ąžuolinės burvaltės: kurėnai, bradinės, kiudelvaltės. Iš Klaipėdos burlaiviais į Europos uostus išplaukdavo vienas kitas Mažosios Lietuvos gyventojas.“

Nuostolinga jūrinių laivų eksploatacija

Susikūrus Lietuvos valstybei, grupė veiklių žmonių – S. Banaitis, M. Yčas, J. Šliūpas ir kt. – jau 1919 m. ėmėsi laivininkystės verslo ir įkūrė Lietuvos laivininkystės bendrovę keleivių ir krovinių pervežimams Nemunu, naudojant garlaivius „Rambynas“, „Rūta“ ir „Eglė“.  1921 m. ši bendrovė Vokietijoje įsigijo motorinius burlaivius „Jūratė“ (pirmasis jūrinis laivas, kuriame 1921 m. vasario 18 buvo iškelta Lietuvos vėliava) ir „Kastytis“ ir naudojo krovinių pervežimams tarp tuo metu dar nepriklausiusios Lietuvai Klaipėdos ir Baltijos jūros uostų. Tačiau jūrinių laivų eksploatacija buvo nuostolinga.

Klaipėdos krašto ir uosto prijungimas prie Lietuvos davė galingą postūmį jūrinės idėjos sklaidai Lietuvoje. 1923 m. kovo 11 d. S. Banaičio bute Aleksote susirinko keliolika lietuvių ir kitataučių – buvusių Rusijos laivyno jūrininkų – ir nusprendė kurti Lietuvos jūrininkų sąjungą, kuri vėliau aktyviai veikė, skatindama kurti tautinį laivyną ir steigti jūrininkų mokyklą. Sąjungai vadovavo T. Daukantas ir V. Nagevičius. Kartu aktyvėjo ir jūros skautų veikla.

Lietuvos garlaivių bendrovės akcija, platintų 1920-1921 m. JAV pavyzdys | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.
Lietuvos garlaivių bendrovės akcija, platintų 1920-1921 m. JAV pavyzdys | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.

Profesionalių jūrininkų rengimas

Istorikas Romualdas Adomavičius teigė, kad viena svarbiausių Lietuvos jūrininkų sąjungos veiklos krypčių buvo kvalifikuotų jūrininkų būsimam Lietuvos laivynui rengimas.

„Sąjungos pastangų dėka 1923 m. prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pradėjo veikti Jūrininkų skyrius su 27 mokiniais, – rašė istorikas. – Jūrines disciplinas dėstė Jūrininkų sąjungos nariai. Neturint mokomojo laivo, sunku buvo užtikrinti jūrinės praktikos kokybę. 1925 m. 15 moksleivių buvo priimti atlikti plaukiojimo praktiką G. Eriksono burlaivių laivyne, Suomijoje – barkuose „Olivebank“ ir „Archibald Russel“, o 1928 – 1930 m. tęsė studijas Abo (Turku) navigacijos institute ir įgijo šturmanų kvalifikacijas.“

1925 m. Lietuvos vyriausybė nusprendė kvalifikuotus jūrininkus rengti užsienio jūrų mokyklose. Daugiausiai lietuvių jaunuolių mokėsi Latvijoje – Liepojos ir Rygos jūrų mokyklose. Laivavedžiai ir laivų mechanikai studijoms su valstybės stipendija buvo siunčiami ir į Suomiją, Belgiją, Olandiją, Prancūziją, Italiją. Iš užsienyje studijavusių 66 būsimųjų jūreivių pilną mokyklų kursą baigė 41. Keliolika karo metu į Vokietiją patekusių lietuvių 1946 – 1948 m. mokėsi Baltų jūrų mokykloje Flensburge.

Lietuvos vėliavas iškėlė ir vokiškų kompanijų laivai

Lietuvai politiškai įsitvirtinus Klaipėdoje, vietinių vokiečių laivininkystės kompanijų laivuose nenoromis buvo iškeltos Lietuvos vėliavos. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje jos vengdavo registruoti laivus Klaipėdoje. Bendrovių „Eduard Krause“ ir „A. H. Schwedersky Nachf.“ jūrinių garlaivių įgulose lietuviams retai beatsirasdavo vietos, o lietuviškojo jūrų laivyno dar teko palūkėti. Baigę mokslus specialistai buvo įdarbinami uoste laisvai samdomais šturmanai ir tapo locmanais arba uosto tarnybų laivų laivavedžiais.

Romualdo Adomavičiaus teigimu, „pašliję santykiai su Vokietija bei valstybės ekonomikos poreikiai pagreitino nacionalinio laivyno kūrimą. 1935 m. akcinė bendrovė „Maistas“ išsinuomojo iš Norvegijos garlaivius – šaldytuvus „Barfrost“ ir „Rimfrost“ (būsimieji „Utena“ ir „Kretinga“), nupirko garlaivį „Maistas“. 1936 metais įsteigiama akcinė laivininkystės ir ekspedicijos bendrovė „Lietuvos Baltijos Lloydas“, kurios akcininkai buvo bendrovės „Maistas“ (įnašas – minėti trys laivai). „Pienocentras“, „Lietūkis“ ir „Lietuvos Finansų ministerija.“

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyriaus dėstytojai ir kursantai, 1923-1924 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.
Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyriaus dėstytojai ir kursantai, 1923-1924 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.

Karas sustabdė laivyno augimą

Bendrovė kasmet pirko jūrinius laivus, kuriuose buvo įdarbinami lietuviai jūrininkai. Laivų maklerystės, frachtavimo ir ekspedijavimo srityje „Lietuvos Baltijos Lloydą“ aptarnavo „Baltijos transporto bendrovė“. Sėkmingą lietuviškojo laivyno vystymąsi sustabdė Klaipėdos netekimas ir prasidėjęs karas. Keturi likę laivai po sovietų okupacijos 1940 m. buvo perduoti sovietų Latvijos jūrų laivininkystei ir toliau plaukiojo su lietuviškomis įgulomis. Daugelis lietuviškojo laivyno jūrininkų žuvo karo metais arba buvo represuoti pokariu. Kai kurie pasitraukė į užsienį ir gyveno Vokietijoje, Australijoje, JAV, Venesueloje, Kanadoje.

1927 metais Lietuvos vyriausybė nupirko Vidaus reikalų ministerijai vokiečių minų paieškos garlaivį „M – 57“ ir pavadino jį „Prezidentas Smetona“. Iki 1932 m. laivas patruliavo teritoriniuose vandenyse ir bandė sutrukdyti spirito kontrabandą į Lietuvą. Morališkai pasenusį garlaivį pasienio apsaugos tarnyboje pakeitė Klaipėdoje pastatyti motorlaiviai „Partizanas“, „Aitvaras“, „Žaibas“ ir senas motorlaivis „Savanoris“. 1935 m. rugpjūčio 1 d. pertvarkytame į mokomąjį karo laivą „Prezidentas Smetona“ laive suplevėsavo Lietuvos karo laivyno vėliava. 1940 m. vasarą visus šiuos laivus Šventojoje perėmė NKVD pasienio apsaugos laivynas.

Istorikas Romualdas Adomavičius manė, kad deklaruojant Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, neretai pasitenkinama dabartinės situacijos konstatavimu, kai nepriklausomybės atkūrimas laikomas tokios valstybės kūrimo pradžia. Pasak jo, nevienareikšmiškai vertinamas sovietinis laikotarpis, kai laivuose su Sovietų Sąjungos vėliava plaukiojo šimtai lietuvių jūrininkų, ir metai po Nepriklausomybės atkūrimo, kai tarp kitų priežasčių ir jūrinio mentaliteto trūkumas sutrukdė veiksmingai panaudoti Lietuvai atitekusį milžinišką laivyną. Šiame kontekste ne visada objektyviai buvo vertinamas Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis, kai ir buvo padaryti pirmieji žingsniai į jūrinę valstybę: perimtas Klaipėdos uostas, kurtas prekybos ir karo laivynas, rengti kvalifikuoti jūreiviai.

Lietuvos jūrų muziejaus leidinys ir paroda „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“ ir skirti šiai spragai užpildyti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliava bus perduota Lietuvos jūrų muziejui
  2. Lietuvos Jūrų muziejus švenčia 40-metį
  3. Vyksiančiose Lietuvos jūrų muziejaus parodose lankytojai galės pasijusti tikrais kapitonais
  4. Trumpam duris atveria atnaujinamas Lietuvos jūrų muziejus
  5. Muziejų diena ir naktis jūrų muziejuje skirta ypatingai trispalvei
  6. Jūrų muziejus šių metų Jūros šventei parengė įdomių renginių
  7. Akvariumo atidarymas – apie darną ir grožį, kuris slypi vandenyno gelmėse
  8. Atradimai Kopgalio kaime: žmonės čia gyveno daug anksčiau (video)
  9. Klaipėda minės 766-erių metų sukaktį
  10. Klaipėdoje bus atidaryta paroda „Su pirmojo Prezidento vardu“
  11. Bus pristatytas leidinys „Ypatinga dovana Lietuvai“
  12. Delfinai Graikijoje viešės nemokamai
  13. Jūrų muziejus kviečia švęsti tris dienas
  14. Su trispalve – į Jūrų muziejų nemokamai
  15. 11-metis Vilniaus muziejus kviečia į atvirų durų dieną (dienotvarkė)
  16. Lietuviams gamtos išsaugojimas rūpi labiau nei estams ar latviams (nuotraukos)
  17. Dangės upe vėl plauks istoriniai laivai
  18. Nidoje vyksta „Burpilio“ regata (nuotraukos)
  19. Palangos kurorto muziejuje veikia parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820–1870 m.“
  20. Apie Baltijos jūros paslaptis
  21. Jūrų muziejuje pristatoma nauja pingvinų banda (nuotraukos)
  22. Jūros šventė 2018: Senamiesčio erdvės kiekvienam skoniui
  23. Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams
  24. Pradedama dalyvių registracija gyvūnų terapijos tyrimui
  25. Kviečia paroda „Saugomos teritorijos – iš paukščio skrydžio“

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

2021 02 28
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

2021 02 16
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Lietuvą pasveikino pasaulio vadovai

Seimo Ateities komitetas aptars kokią Lietuvą per 30 metų susikūrėme? (tiesioginė transliacija)

2021 02 10
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

2021 02 09
LMA Vrublevskių bibliotekos archyvai | eparodos.mab.lt nuotr.

Sukurtas naujas kultūros vertybių portalas

2021 02 03
Pajūryje pradedama statyti „sanatorija“ nukentėjusiems Baltijos jūros gyvūnams

Jūrų muziejus kviečia pažinti vandens pasaulį ir per karantiną

2021 01 26
Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda

2021 01 20
Poledinės žūklės mėgėjams aplinkosaugininkai siunčia atmintinę

Poledinės žūklės mėgėjams aplinkosaugininkai siunčia atmintinę

2021 01 18
Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

2021 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

2021 03 01
Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
Gamta ir žmogus

Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine

2021 03 01
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Lietuvoje

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
Oro uostas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimą dėl COVID-19 keliautojai jau gali atlikti prie Vilniaus oro uosto

2021 03 01
Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai
Lietuvoje

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

2021 03 01
Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?
Lietuvoje

Sveikatingumo klubai prašo atlyginti negautas pajamas

2021 03 01
Koronavirusas, testas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą

2021 03 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
  • Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
  • Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1756; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1091; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 784; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 779; komentarų: 46
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 724; komentarų: 10
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 624; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

Pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“, kuri nuo spalio 1 d. pusę metų vyks Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai), jau pastatytas Lietuvos paviljonas....

Skaityti toliau

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
0
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai karantino metu parengė ir šalies kraštų bendruomenėms dovanoja kilnojamąją parodą apie Vasario 16-osios šventę...

Skaityti toliau

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

by Ditė Česėkaitė
2021 02 16
0
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Tomas Bičiūnas skelbia 1–12 klasių moksleivių nuotraukų konkursą „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“ Jis simboliškai...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises
  • Raimis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Rinkimų sistema apie A. Sabaliauskas. Ar galime leisti rinkimuose į Seimą dalyvauti valstybės priešams?
  • Ar nesiliausite apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • AR NEKYLA ĮTARIMAS, jog apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Kitas straipsnis
Kiekvienam Lietuvos gyventojui numatomos elektroninio pristatymo dėžutės, skirtos bendrauti su valdžios institucijomis

Kiekvienam Lietuvos gyventojui numatomos elektroninio pristatymo dėžutės, skirtos bendrauti su valdžios institucijomis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai