Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Lietuvoje

www.alkas.lt
2017 05 10 14:00
8
Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.
Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Gegužės 11 ir 30 dienomis vyks renginiai, skirti Tado Kosciuškos atminimui paminėti. 2017 metais minimos Tado Kosciuškos – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinio didvyrio 200-osios mirties metinės. Šie metai Lenkijoje yra paskelbti Tado Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją vienbalsiai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. 

Tadas Kosciuška (lenk. Tadeusz Kościuszko) gimė 1746 metais Merečovščiznos kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi pijorų kolegijoje Liubešive, po to Riterių mokykloje Varšuvoje, vėliau su karaliaus stipendija išvyko į Versalio karo akademiją Paryžiuje. Čia kunkuliuojantis politinis gyvenimas suformavo Kosciuškos politines pažiūras. Apie tai rašė ir jis pats: „Per penkerius metus svetimuose kraštuose suvokiau, ko reikia ilgalaikei, stabiliai visų laimei…“.

Tadas Kosciuška nuolat gilino savo žinias – Nyderlanduose mokėsi tiltų statybos, keliavo po Angliją, Šveicariją, Saksoniją, apsilankė Apeninų pusiasalyje. 1774 m., gavęs artilerijos kapitono laipsnį, grįžo į tėvynę. Tačiau, neradęs sau tinkamos veiklos, po metų išvyko į JAV dalyvauti kovoje už šios šalies nepriklausomybę: statė įtvirtinimus Filadelfijoje, šiaurės amerikiečių kariuomenės stovyklose, didvyriškai kovėsi mūšio lauke. Už nuopelnus JAV Kongresas Tadui Kosciuškai suteikė pulkininko, o vėliau ir brigados generolo laipsnį.

Tadas Kosciuška svajojo ir aktyviai kovojo už Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybę. Jis pasižymėjo Lenkijos ir Rusijos karo metu (1792 m.) mūšiuose prie Zelenicų, ypač prie Dubenkos. 1793 m. išvyko į Paryžių prašyti Prancūzijos revoliucinės vyriausybės paramos, tačiau jos negavo ir tragiška šio karo baigtis buvo nulemta.

1794 m. kovo 12 d. Lenkijoje prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Po kelių savaičių jis persimetė ir į Lietuvą. Atvykęs į Gardiną, Tadas Kosciuška, laišku kreipėsi į karius: “Lietuva! Mano kraštiečiai ir gentainiai! Gimiau jūsų žemėje, nuoširdi meilė tėvynei žadina manyje ypatingą palankumą tiems, tarp kurių pradėjau gyvenimą…“ Sukilimo metu labai pravertė Kosciuškos įgyta karo patirtis Amerikoje ir jo fortifikacijos žinios.  Iš pradžių sėkmė lydėjo sukilėlius. Tado Kosciuškos vadovaujami daliniai prie Raclavicų sutriuškino rusų kariuomenę ir tai leido sukilėliams geriau organizuoti savo pajėgas ir pelnyti valstiečių paramą. Tačiau jėgos buvo nelygios.

Po pralaimėjimo prie Macejovicų, sunkiai sužeistas Tadas Kosciuška buvo paimtas į nelaisvę ir kalinamas Petropavlovsko tvirtovėje Peterburge. Atgavęs laisvę, 1796 m., išvyko į JAV. Po dviejų metų sugrįžo į Paryžių ir visa galva pasinėrė į darbus – rūpinosi įvairiais emigrantų reikalais. 1817 m. spalio 15 d. mirė Šveicarijoje (Zoloturne), kur praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Palaidotas Krokuvoje Vavelyje.

Visą gyvenimą Tadas Kosciuška liko ištikimas jaunystės idealams: prigimtinė žmogaus laisvės idėja tapo kelrode žvaigžde, nurodžiusia jam ir ateities kartoms kovos už prarastą viltį, už nepriklausomą šalį, už įvairių tautų ir šalių laisvę bei lygybę, kelią.

2017 metais minimos Tado Kosciuškos 200-osios mirties metines
2017 metais minimos Tado Kosciuškos 200-osios mirties metines

2017 m. gegužės 11 d. VDU botanikos sode Kaune vyks Tado Kosciuškos minėjimo iškilmių inauguracija, organizuota Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Kauno Aleksoto seniūnija. Renginyje dalyvaus diplomatinio korpuso, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir miesto gyventojai.

Minėjime numatyta istoriko prof. Valdo Rakučio paskaita „Generolas Tadas Kosciuška – laisvę mylinčių Lenkijos, Lietuvos ir Amerikos tautų nacionalinis didvyris“ (lietuvių k.). Po pranešimo, svečiams bus pristatytas inscenizuotas XVIII a. pab. – XIX a. pr. karių pasirodymas, kuriame dalyvaus LDK 1-asis Didžiojo etmono pėstininkų regimentas (iš Ukmergės), Kauno karo istorijos klubas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, LDK generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubas, 1-asis princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas (iš Klaipėdos), Kauno pavieto laisvieji šauliai, Aleksoto 4-ojo pėstininkų pulko voltižieriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Aleksoto 212 kuopa. Po pasirodymo buspasosintas medelis (bukas) Tadui Kosciuškai atminti.

Duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos | lenkukultura.lt nuotr.
Duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos | lenkukultura.lt nuotr.

Dar vienas vakaras, skirtas generolo Tado Kosciuškos 200-osioms mirties metinėms paminėti, įvyks gegužės 30 d. 18 val. Jašiūnų Balinskių dvaro rūmuose (J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnų k., Šalčininkų r.). Vakaro programoje: žymaus istoriko prof. Alfredo Bumblausko paskaita apie Tadą Kosciušką (paskaita vyks lietuvių klaba) ir koncertas „Kościuszko plays Kościuszko”. „Bokun/Kościuszko Duo”. Klarneto ir gitaros duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos savo muzika siekia iš naujo atrasti kamerinės muzikos šedevrus – nuo Šuberto, XX a. prancūzų kompozitorių iki naujausios kamerinės ar solo muzikos. Koncerto metu Lietuvoje kartu su kitais kūriniais, skambės ir specialiai transkribuoti Tado Kosciuškos muzikiniai kūriniai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LNM pristatys dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (video)
  2. Kviečiama prisiminti legendinį kovotoją už laisvę Tadą Kosciušką

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kostukas says:
    5 metai ago

    Kodėl iš Lietuvos kilusio generolo Kostiuškos pavardę rašote lenkiškai?

    Atsakyti
  2. Gintautas says:
    5 metai ago

    Gintautas • 2017-05-09 07:59 Prisimenant T. Kosciuškos 200 mirties metines, gal bus prisiminta kaip jam lenkai klijuodavo “litwomano” etiketę, tikriausiai dėl to, kad jis save laikė lietuviu. Prisiminkime ką rašė T. Kosciuška laiške generolui Niesolovskiui (Niesolowski):… “…aš prašau Jūsų nusiųsti mane atgal į Lietuvą, jei nenorite visiškai mane atmesti ar laikyti netinkamu tarnybai. Aš esu tik lietuvis… Jei Jūs nepareikalausite Seime, kad mane grąžintų, Dievas žino, ką aš galiu padaryti, nes mane ima pyktis, kai pamanau, jog aš, lietuvis, tarnauju Karalystei (Lenkijai), kai ten, Lietuvoje, Jūs turite tik tris generolus…” Laiškas rašytas 1790 m. vasario 7 dieną. Įdomu, kaip suaugęs žmogus buvęs tokiu karštu lietuviu, per kelis metus tapo lenku ir dabar niekas net neužsimena, kad jis yra lietuvis. Prisiminkime Tamstos, kad ir žydai, ne visi kalba žydiškai ir išsibarstę po visą pasaulį vis vien yra žydai. Tad siūlau atsipeikėti ir mūsų istorikams ir politologams, žinoti, kad ir mes turime labai daug šaunių savo tautiečių, kurie jau nemokėjo lietuviškai, bet jautėsi lietuviais.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      5 metai ago

      Labai idomi informacija, dekui. O kur butu galima suzinoti placiau apie jo laiskus? Gal yra kazkokios literaturos isleista, nes apie Kostiuska labai mazai ziniu tera, ir jis laikomas paprasciausiai lenku (kaip ir sakote). Tikrai butu pats laikas kazkiek placiau nusviesti placiajai visuomenei jo gyvenimo kelia ir palikima butent ne is lenkomanu poziurio

      Atsakyti
      • Gintautas says:
        5 metai ago

        Yra vienoje knygoje išleisti tie laiškai. Be to jeigu Jūs rašote iš Los Anželo, tai tas laiškas yra Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Nr. DK-435-5. O kokioje tiksliai knygoje yar tas laiškas patikslinsiu maždaug po mėnesio.

        Atsakyti
        • Matas says:
          5 metai ago

          Gerbiamas Gintautai lauksiu patikslinimo…..ačių.

          Atsakyti
          • Atmintis says:
            5 metai ago

            Ne viskas yra taip, kaip dabar dėstoma. Kas gi buvo vyskupas Ignotas Masalskis, kuris jautriai pavaizduotas Justino Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“. Jis pertvarkė Vilniaus kunigų seminariją, įvedė Lietuvos istorijos dėstymą, siekė išplėsti parapijinių mokyklų tinklą Vilniaus vyskupijoje, parašė mokyklų nuostatus, kuriuose atsispindėjo švietimo idėjos, reikalavo, kad kunigai mokėtų lietuviškai, pateikė organizacinius Edukacinės komisijos principus. Bet dėl priešiškumo žiečpospolitos pasiruoštai 1791 Gegužės 3 d. konstitucijos projektui bei neparuoštam ir Lietuvai pražūtingo sukilimo Kosciuškos įsakymu Varšuvoje suimtas ir 1794 06 28 be teismo pakartas. 1795 m. vyskupo J. I. Masalskio palaikai pargabenti į Vilnių ir minioms raudant palaidoti katedros kriptoje.

          • LosAngeles says:
            5 metai ago

            Taip, todel ir reiketu placiajai visuomenei placiau apsviesti jo veiksmus ir gyvenimo kelia. Ne tik kad pagirti, bet visapusiskai ivertinti. Siai dienai apie ji labai mazai ziniu tera. Gintauto pranesta informacija idomi tuo, kad suprasti kuo jis save pats laike… Nes siandiena tokia pozicija, kad visi bent kiek zinomesni respublikos pilieciai laikomi is karto lenkais. Be jokiu abejoniu… Vat todel ir idomu, nes akivaizdu kad buvo ne visai taip. Buvo ir tada lenkomanu, bet buvo ir suprantanciu kas jie tokie, kur ju saknys, ir tai vertinusiu

  3. Kažin says:
    5 metai ago

    Beje, atrodytų, kad LDK atsigavimo po Liublino unijos labiau už kitas šalis bijojo Lenkija. Tad panašu, kad tiek gegužės 3-osios konstitucijos rengimas, tiek tų visų sukilimų organizavimas buvo Lenkijos organizuotas LDK valstybinio karingumo “numurkdymo” tikslais vis “sukišant” per tuos jos periodiškai organizuotus sukilimus LDK atskirumo nuo Lenkijos valstybinį karingumą, jo jėgas į Maskvos nasrus… Tad šia prasme T. Kosciuškos pozicija nėra atskleista. Dabar išeitų, kad jis lietuvybei, kaip ir nėra kuo konkrečiai žymiau nusipelnęs.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

2022 07 06
700-asis Vilniaus gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti

700-asis Vilniaus gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti

2022 05 29
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

2022 05 24
L. Veličkaitė. Metas atkurti Lietuvos valstybę

L. Veličkaitė. Metas atkurti Lietuvos valstybę

2022 01 25
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai vadovaus Valdas Rakutis

V. Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

2022 01 12
J. Burokas. Apginkime nuo nepagrįstų kaltinimų garbingai už Lietuvos laisvę žuvusį karį savanorį, pulkininką Juozą Krikštaponį

J. Burokas. Apginkime nuo nepagrįstų kaltinimų garbingai už Lietuvos laisvę žuvusį karį savanorį, pulkininką Juozą Krikštaponį

2021 11 16
Pristatytas leidinio „Birželis kvietė į Kovą“ II-asis tomas

Pristatytas leidinio „Birželis kvietė į Kovą“ II-asis tomas

2021 10 07
Vidmanta Valiušatis | LNB, V. Juozaičio nuotr.

V. Valiušaitis. Didžioji gyvųjų skola žuvusiesiems

2021 09 24
„Liaudies seimo“ įgaliotiniai parvežti iš Maskvos „Stalino Saulę“ (iš kairės): I eilėje L. Gira, A. Venclova, M. Gedvilas, J. Paleckis, L. Adomauskas, S. Vaineikienė, M. Mickis, K. Didžiulis (Grosmanas); II eilėje P. Cvirka, M. Kutraitė, B. Abdulskaitė, M. Šumauskas. I. Adomas (Meskupas), P. Zibertas; II eilėje K. Petrauskas, P. Petrauskas, J. Demskis, V. Ditkevičius. Trūksta S. Nėries | archyvinė nuotr.

Paviešinti istoriniai video kadrai: Petras Cvirka ir kiti kolaborantai veža „Stalino saulę“.

2021 09 23
Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

V. Turčinavičius. Ar Lietuva vadovaujasi tarptautine teise santykiuose su Lenkija?

2021 07 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54

2022 08 08
Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele
Įvairenybės

Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele

2022 08 08
Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe
Lietuvoje

Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe

2022 08 08
Andrius Bagdonas | andriusbagdonas.lt nuotr.
Lietuvoje

Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus

2022 08 08
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai
Lietuvoje

Dėl aplinkos ministro – kreipimasis į I. Šimonytę

2022 08 08
Rapsai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Neapsaugojus laukų, pasekmės bus liūdnos

2022 08 08
Saulės jėgainės | enmin.lt nuotr.
Energetika

Dar savaitė paraiškoms dėl saulės parkų

2022 08 08
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Ūkininkams – paprastesni reikalavimai

2022 08 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • po kiek apie Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus
  • Jonas Vaiškūnas apie Reklama
  • Jonas Vaiškūnas apie Reklama
  • Global-Kapitalistas apie „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54
  • Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele
  • Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe
  • Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 607; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 475; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 471; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 468; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 06
13
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karaliaus Mindaugo, suvienijusio lietuvių žemes, darbas dar nebaigtas. Tikiuosi, kai ateityje žlugs pati agresyviausia ir kruviniausia pasaulyje valstybė Rusija, jos...

Skaityti toliau

700-asis Vilniaus gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti

by Kristina Aleknaitė
2022 05 29
25
700-asis Vilniaus gimtadienis: kas jau vyksta ir ko dar laukti

Iki Vilniaus gimtadienio lieka kiek daugiau nei pusmetis – vilniečiams ir miesto svečiams skirti renginiai jau vyksta. Šventinių staigmenų programoje...

Skaityti toliau

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

by Kristina Aleknaitė
2022 05 24
5
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Prieš beveik 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių. Šiandien...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • po kiek apie Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus
  • Jonas Vaiškūnas apie Reklama
  • Jonas Vaiškūnas apie Reklama
  • Global-Kapitalistas apie „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

Kitas straipsnis
Vilniaus viešajame transporte bus galima įkrauti išmaniuosius prietaisus

Vilniaus viešajame transporte bus galima įkrauti išmaniuosius prietaisus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai