Trečiadienis, 13 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Lietuvoje

www.alkas.lt
2017-05-10 14:00:19
8
Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.
Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Gegužės 11 ir 30 dienomis vyks renginiai, skirti Tado Kosciuškos atminimui paminėti. 2017 metais minimos Tado Kosciuškos – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinio didvyrio 200-osios mirties metinės. Šie metai Lenkijoje yra paskelbti Tado Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją vienbalsiai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. 

Tadas Kosciuška (lenk. Tadeusz Kościuszko) gimė 1746 metais Merečovščiznos kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi pijorų kolegijoje Liubešive, po to Riterių mokykloje Varšuvoje, vėliau su karaliaus stipendija išvyko į Versalio karo akademiją Paryžiuje. Čia kunkuliuojantis politinis gyvenimas suformavo Kosciuškos politines pažiūras. Apie tai rašė ir jis pats: „Per penkerius metus svetimuose kraštuose suvokiau, ko reikia ilgalaikei, stabiliai visų laimei…“.

Tadas Kosciuška nuolat gilino savo žinias – Nyderlanduose mokėsi tiltų statybos, keliavo po Angliją, Šveicariją, Saksoniją, apsilankė Apeninų pusiasalyje. 1774 m., gavęs artilerijos kapitono laipsnį, grįžo į tėvynę. Tačiau, neradęs sau tinkamos veiklos, po metų išvyko į JAV dalyvauti kovoje už šios šalies nepriklausomybę: statė įtvirtinimus Filadelfijoje, šiaurės amerikiečių kariuomenės stovyklose, didvyriškai kovėsi mūšio lauke. Už nuopelnus JAV Kongresas Tadui Kosciuškai suteikė pulkininko, o vėliau ir brigados generolo laipsnį.

Tadas Kosciuška svajojo ir aktyviai kovojo už Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybę. Jis pasižymėjo Lenkijos ir Rusijos karo metu (1792 m.) mūšiuose prie Zelenicų, ypač prie Dubenkos. 1793 m. išvyko į Paryžių prašyti Prancūzijos revoliucinės vyriausybės paramos, tačiau jos negavo ir tragiška šio karo baigtis buvo nulemta.

1794 m. kovo 12 d. Lenkijoje prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Po kelių savaičių jis persimetė ir į Lietuvą. Atvykęs į Gardiną, Tadas Kosciuška, laišku kreipėsi į karius: “Lietuva! Mano kraštiečiai ir gentainiai! Gimiau jūsų žemėje, nuoširdi meilė tėvynei žadina manyje ypatingą palankumą tiems, tarp kurių pradėjau gyvenimą…“ Sukilimo metu labai pravertė Kosciuškos įgyta karo patirtis Amerikoje ir jo fortifikacijos žinios.  Iš pradžių sėkmė lydėjo sukilėlius. Tado Kosciuškos vadovaujami daliniai prie Raclavicų sutriuškino rusų kariuomenę ir tai leido sukilėliams geriau organizuoti savo pajėgas ir pelnyti valstiečių paramą. Tačiau jėgos buvo nelygios.

Po pralaimėjimo prie Macejovicų, sunkiai sužeistas Tadas Kosciuška buvo paimtas į nelaisvę ir kalinamas Petropavlovsko tvirtovėje Peterburge. Atgavęs laisvę, 1796 m., išvyko į JAV. Po dviejų metų sugrįžo į Paryžių ir visa galva pasinėrė į darbus – rūpinosi įvairiais emigrantų reikalais. 1817 m. spalio 15 d. mirė Šveicarijoje (Zoloturne), kur praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Palaidotas Krokuvoje Vavelyje.

Visą gyvenimą Tadas Kosciuška liko ištikimas jaunystės idealams: prigimtinė žmogaus laisvės idėja tapo kelrode žvaigžde, nurodžiusia jam ir ateities kartoms kovos už prarastą viltį, už nepriklausomą šalį, už įvairių tautų ir šalių laisvę bei lygybę, kelią.

2017 metais minimos Tado Kosciuškos 200-osios mirties metines
2017 metais minimos Tado Kosciuškos 200-osios mirties metines

2017 m. gegužės 11 d. VDU botanikos sode Kaune vyks Tado Kosciuškos minėjimo iškilmių inauguracija, organizuota Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Kauno Aleksoto seniūnija. Renginyje dalyvaus diplomatinio korpuso, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir miesto gyventojai.

Minėjime numatyta istoriko prof. Valdo Rakučio paskaita „Generolas Tadas Kosciuška – laisvę mylinčių Lenkijos, Lietuvos ir Amerikos tautų nacionalinis didvyris“ (lietuvių k.). Po pranešimo, svečiams bus pristatytas inscenizuotas XVIII a. pab. – XIX a. pr. karių pasirodymas, kuriame dalyvaus LDK 1-asis Didžiojo etmono pėstininkų regimentas (iš Ukmergės), Kauno karo istorijos klubas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, LDK generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubas, 1-asis princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas (iš Klaipėdos), Kauno pavieto laisvieji šauliai, Aleksoto 4-ojo pėstininkų pulko voltižieriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Aleksoto 212 kuopa. Po pasirodymo buspasosintas medelis (bukas) Tadui Kosciuškai atminti.

Duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos | lenkukultura.lt nuotr.
Duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos | lenkukultura.lt nuotr.

Dar vienas vakaras, skirtas generolo Tado Kosciuškos 200-osioms mirties metinėms paminėti, įvyks gegužės 30 d. 18 val. Jašiūnų Balinskių dvaro rūmuose (J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnų k., Šalčininkų r.). Vakaro programoje: žymaus istoriko prof. Alfredo Bumblausko paskaita apie Tadą Kosciušką (paskaita vyks lietuvių klaba) ir koncertas „Kościuszko plays Kościuszko”. „Bokun/Kościuszko Duo”. Klarneto ir gitaros duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos savo muzika siekia iš naujo atrasti kamerinės muzikos šedevrus – nuo Šuberto, XX a. prancūzų kompozitorių iki naujausios kamerinės ar solo muzikos. Koncerto metu Lietuvoje kartu su kitais kūriniais, skambės ir specialiai transkribuoti Tado Kosciuškos muzikiniai kūriniai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LNM pristatys dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (video)
  2. Kviečiama prisiminti legendinį kovotoją už laisvę Tadą Kosciušką

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kostukas says:
    6 metai ago

    Kodėl iš Lietuvos kilusio generolo Kostiuškos pavardę rašote lenkiškai?

    Atsakyti
  2. Gintautas says:
    6 metai ago

    Gintautas • 2017-05-09 07:59 Prisimenant T. Kosciuškos 200 mirties metines, gal bus prisiminta kaip jam lenkai klijuodavo “litwomano” etiketę, tikriausiai dėl to, kad jis save laikė lietuviu. Prisiminkime ką rašė T. Kosciuška laiške generolui Niesolovskiui (Niesolowski):… “…aš prašau Jūsų nusiųsti mane atgal į Lietuvą, jei nenorite visiškai mane atmesti ar laikyti netinkamu tarnybai. Aš esu tik lietuvis… Jei Jūs nepareikalausite Seime, kad mane grąžintų, Dievas žino, ką aš galiu padaryti, nes mane ima pyktis, kai pamanau, jog aš, lietuvis, tarnauju Karalystei (Lenkijai), kai ten, Lietuvoje, Jūs turite tik tris generolus…” Laiškas rašytas 1790 m. vasario 7 dieną. Įdomu, kaip suaugęs žmogus buvęs tokiu karštu lietuviu, per kelis metus tapo lenku ir dabar niekas net neužsimena, kad jis yra lietuvis. Prisiminkime Tamstos, kad ir žydai, ne visi kalba žydiškai ir išsibarstę po visą pasaulį vis vien yra žydai. Tad siūlau atsipeikėti ir mūsų istorikams ir politologams, žinoti, kad ir mes turime labai daug šaunių savo tautiečių, kurie jau nemokėjo lietuviškai, bet jautėsi lietuviais.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 metai ago

      Labai idomi informacija, dekui. O kur butu galima suzinoti placiau apie jo laiskus? Gal yra kazkokios literaturos isleista, nes apie Kostiuska labai mazai ziniu tera, ir jis laikomas paprasciausiai lenku (kaip ir sakote). Tikrai butu pats laikas kazkiek placiau nusviesti placiajai visuomenei jo gyvenimo kelia ir palikima butent ne is lenkomanu poziurio

      Atsakyti
      • Gintautas says:
        6 metai ago

        Yra vienoje knygoje išleisti tie laiškai. Be to jeigu Jūs rašote iš Los Anželo, tai tas laiškas yra Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Nr. DK-435-5. O kokioje tiksliai knygoje yar tas laiškas patikslinsiu maždaug po mėnesio.

        Atsakyti
        • Matas says:
          6 metai ago

          Gerbiamas Gintautai lauksiu patikslinimo…..ačių.

          Atsakyti
          • Atmintis says:
            6 metai ago

            Ne viskas yra taip, kaip dabar dėstoma. Kas gi buvo vyskupas Ignotas Masalskis, kuris jautriai pavaizduotas Justino Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“. Jis pertvarkė Vilniaus kunigų seminariją, įvedė Lietuvos istorijos dėstymą, siekė išplėsti parapijinių mokyklų tinklą Vilniaus vyskupijoje, parašė mokyklų nuostatus, kuriuose atsispindėjo švietimo idėjos, reikalavo, kad kunigai mokėtų lietuviškai, pateikė organizacinius Edukacinės komisijos principus. Bet dėl priešiškumo žiečpospolitos pasiruoštai 1791 Gegužės 3 d. konstitucijos projektui bei neparuoštam ir Lietuvai pražūtingo sukilimo Kosciuškos įsakymu Varšuvoje suimtas ir 1794 06 28 be teismo pakartas. 1795 m. vyskupo J. I. Masalskio palaikai pargabenti į Vilnių ir minioms raudant palaidoti katedros kriptoje.

          • LosAngeles says:
            6 metai ago

            Taip, todel ir reiketu placiajai visuomenei placiau apsviesti jo veiksmus ir gyvenimo kelia. Ne tik kad pagirti, bet visapusiskai ivertinti. Siai dienai apie ji labai mazai ziniu tera. Gintauto pranesta informacija idomi tuo, kad suprasti kuo jis save pats laike… Nes siandiena tokia pozicija, kad visi bent kiek zinomesni respublikos pilieciai laikomi is karto lenkais. Be jokiu abejoniu… Vat todel ir idomu, nes akivaizdu kad buvo ne visai taip. Buvo ir tada lenkomanu, bet buvo ir suprantanciu kas jie tokie, kur ju saknys, ir tai vertinusiu

  3. Kažin says:
    6 metai ago

    Beje, atrodytų, kad LDK atsigavimo po Liublino unijos labiau už kitas šalis bijojo Lenkija. Tad panašu, kad tiek gegužės 3-osios konstitucijos rengimas, tiek tų visų sukilimų organizavimas buvo Lenkijos organizuotas LDK valstybinio karingumo “numurkdymo” tikslais vis “sukišant” per tuos jos periodiškai organizuotus sukilimus LDK atskirumo nuo Lenkijos valstybinį karingumą, jo jėgas į Maskvos nasrus… Tad šia prasme T. Kosciuškos pozicija nėra atskleista. Dabar išeitų, kad jis lietuvybei, kaip ir nėra kuo konkrečiai žymiau nusipelnęs.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

2023 03 24
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

2023 03 23
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

2023 03 13
Paminkas Lazdijuose | Rengėjų nuotr.

Paminėtos A. Ramanausko-Vanago 105-osios gimimo metinės

2023 03 11
Knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės atsiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ pristatymas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Bus pristatyta V. Valiušaičio knyga apie J. Lukša Daumantą

2023 03 04
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Nomeda Bepirštytė Lietuvos Respublikos Seime | Asmeninė nuotr.

Išeivijos ir Lietuvos skautai kartu rašo Skautų istoriją

2022 11 24
Seimo kanceliarijos nuotrauka | V. Chornos

V. Rakutis: Jaunimas krašto gynybai turi būti lavinamas stiprinant protinį, kūrybinį ir fizinį ugdymą

2022 11 15
Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis | Asmeninė nuotr.

Istorikas V. Rakutis pristatys naują knygą

2022 09 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Vasara su knyga 2016 m. | Rengeju nuotr.
Kultūra

„Metai su knyga“ siūlo atrasti ypatingą bendravimo būdą – skaitytojų bičiulystę

2023 09 13
Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo

2023 09 12
Dronai gina Ukraina | www.facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

„Dronų armija“ kyla prieš driskius

2023 09 12
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Rajoniniai keliai galėtų pereiti savivaldai

2023 09 12
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Nusikaltimus valstybei siūloma vertinti griežčiau

2023 09 12
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
„Bolt“ | lrt.lt, J. Stacevičiaus nuotr.
Kalba

„Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…

2023 09 12
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos
Lietuvoje

Moksleiviai remia visuotinį mokytojų streiką

2023 09 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joansi apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Schwentine apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Metai su knyga“ siūlo atrasti ypatingą bendravimo būdą – skaitytojų bičiulystę
  • Kam geriau patikėti UAB steigimo naštą?
  • Ką reikia žinoti, nusprendus statytis pirtį?
  • Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
94
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių

by Kristina Aleknaitė
2023 03 24
10
J. K. Chodkevičius knyga | VU nuotr.

Kovo 29 dieną 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a) vyks knygos „Jonas Karolis...

Skaityti toliau

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 23
0
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 23 d. Seime vyks Spaudos konferencija, skirta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucijos pristatymui.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joansi apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Schwentine apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Poniatovskis apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
Kitas straipsnis
Vilniaus viešajame transporte bus galima įkrauti išmaniuosius prietaisus

Vilniaus viešajame transporte bus galima įkrauti išmaniuosius prietaisus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai