Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Generolo Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių minėjimas Lietuvoje

www.alkas.lt
2017 05 10 14:00
8
Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.
Tadas Kosciuška, 1879 m. | Šaltiniai.info nuotr.

Gegužės 11 ir 30 dienomis vyks renginiai, skirti Tado Kosciuškos atminimui paminėti. 2017 metais minimos Tado Kosciuškos – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir JAV nacionalinio didvyrio 200-osios mirties metinės. Šie metai Lenkijoje yra paskelbti Tado Kosciuškos metais. Balandį panašią rezoliuciją vienbalsiai priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės yra įtrauktos ir į UNESCO 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. 

Tadas Kosciuška (lenk. Tadeusz Kościuszko) gimė 1746 metais Merečovščiznos kaime dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Mokėsi pijorų kolegijoje Liubešive, po to Riterių mokykloje Varšuvoje, vėliau su karaliaus stipendija išvyko į Versalio karo akademiją Paryžiuje. Čia kunkuliuojantis politinis gyvenimas suformavo Kosciuškos politines pažiūras. Apie tai rašė ir jis pats: „Per penkerius metus svetimuose kraštuose suvokiau, ko reikia ilgalaikei, stabiliai visų laimei…“.

Tadas Kosciuška nuolat gilino savo žinias – Nyderlanduose mokėsi tiltų statybos, keliavo po Angliją, Šveicariją, Saksoniją, apsilankė Apeninų pusiasalyje. 1774 m., gavęs artilerijos kapitono laipsnį, grįžo į tėvynę. Tačiau, neradęs sau tinkamos veiklos, po metų išvyko į JAV dalyvauti kovoje už šios šalies nepriklausomybę: statė įtvirtinimus Filadelfijoje, šiaurės amerikiečių kariuomenės stovyklose, didvyriškai kovėsi mūšio lauke. Už nuopelnus JAV Kongresas Tadui Kosciuškai suteikė pulkininko, o vėliau ir brigados generolo laipsnį.

Tadas Kosciuška svajojo ir aktyviai kovojo už Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybę. Jis pasižymėjo Lenkijos ir Rusijos karo metu (1792 m.) mūšiuose prie Zelenicų, ypač prie Dubenkos. 1793 m. išvyko į Paryžių prašyti Prancūzijos revoliucinės vyriausybės paramos, tačiau jos negavo ir tragiška šio karo baigtis buvo nulemta.

1794 m. kovo 12 d. Lenkijoje prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Po kelių savaičių jis persimetė ir į Lietuvą. Atvykęs į Gardiną, Tadas Kosciuška, laišku kreipėsi į karius: “Lietuva! Mano kraštiečiai ir gentainiai! Gimiau jūsų žemėje, nuoširdi meilė tėvynei žadina manyje ypatingą palankumą tiems, tarp kurių pradėjau gyvenimą…“ Sukilimo metu labai pravertė Kosciuškos įgyta karo patirtis Amerikoje ir jo fortifikacijos žinios.  Iš pradžių sėkmė lydėjo sukilėlius. Tado Kosciuškos vadovaujami daliniai prie Raclavicų sutriuškino rusų kariuomenę ir tai leido sukilėliams geriau organizuoti savo pajėgas ir pelnyti valstiečių paramą. Tačiau jėgos buvo nelygios.

Po pralaimėjimo prie Macejovicų, sunkiai sužeistas Tadas Kosciuška buvo paimtas į nelaisvę ir kalinamas Petropavlovsko tvirtovėje Peterburge. Atgavęs laisvę, 1796 m., išvyko į JAV. Po dviejų metų sugrįžo į Paryžių ir visa galva pasinėrė į darbus – rūpinosi įvairiais emigrantų reikalais. 1817 m. spalio 15 d. mirė Šveicarijoje (Zoloturne), kur praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Palaidotas Krokuvoje Vavelyje.

Visą gyvenimą Tadas Kosciuška liko ištikimas jaunystės idealams: prigimtinė žmogaus laisvės idėja tapo kelrode žvaigžde, nurodžiusia jam ir ateities kartoms kovos už prarastą viltį, už nepriklausomą šalį, už įvairių tautų ir šalių laisvę bei lygybę, kelią.

2017 metais minimos Tado Kosciuškos 200-osios mirties metines
2017 metais minimos Tado Kosciuškos 200-osios mirties metines

2017 m. gegužės 11 d. VDU botanikos sode Kaune vyks Tado Kosciuškos minėjimo iškilmių inauguracija, organizuota Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Kauno Aleksoto seniūnija. Renginyje dalyvaus diplomatinio korpuso, Kauno miesto savivaldybės atstovai ir miesto gyventojai.

Minėjime numatyta istoriko prof. Valdo Rakučio paskaita „Generolas Tadas Kosciuška – laisvę mylinčių Lenkijos, Lietuvos ir Amerikos tautų nacionalinis didvyris“ (lietuvių k.). Po pranešimo, svečiams bus pristatytas inscenizuotas XVIII a. pab. – XIX a. pr. karių pasirodymas, kuriame dalyvaus LDK 1-asis Didžiojo etmono pėstininkų regimentas (iš Ukmergės), Kauno karo istorijos klubas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, LDK generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubas, 1-asis princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas (iš Klaipėdos), Kauno pavieto laisvieji šauliai, Aleksoto 4-ojo pėstininkų pulko voltižieriai, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Aleksoto 212 kuopa. Po pasirodymo buspasosintas medelis (bukas) Tadui Kosciuškai atminti.

Duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos | lenkukultura.lt nuotr.
Duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos | lenkukultura.lt nuotr.

Dar vienas vakaras, skirtas generolo Tado Kosciuškos 200-osioms mirties metinėms paminėti, įvyks gegužės 30 d. 18 val. Jašiūnų Balinskių dvaro rūmuose (J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnų k., Šalčininkų r.). Vakaro programoje: žymaus istoriko prof. Alfredo Bumblausko paskaita apie Tadą Kosciušką (paskaita vyks lietuvių klaba) ir koncertas „Kościuszko plays Kościuszko”. „Bokun/Kościuszko Duo”. Klarneto ir gitaros duetas „Bokun/Kościuszko Duo” iš Lenkijos savo muzika siekia iš naujo atrasti kamerinės muzikos šedevrus – nuo Šuberto, XX a. prancūzų kompozitorių iki naujausios kamerinės ar solo muzikos. Koncerto metu Lietuvoje kartu su kitais kūriniais, skambės ir specialiai transkribuoti Tado Kosciuškos muzikiniai kūriniai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LNM pristatys dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (video)
  2. Kviečiama prisiminti legendinį kovotoją už laisvę Tadą Kosciušką

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kostukas says:
    4 m. ago

    Kodėl iš Lietuvos kilusio generolo Kostiuškos pavardę rašote lenkiškai?

    Atsakyti
  2. Gintautas says:
    4 m. ago

    Gintautas • 2017-05-09 07:59 Prisimenant T. Kosciuškos 200 mirties metines, gal bus prisiminta kaip jam lenkai klijuodavo “litwomano” etiketę, tikriausiai dėl to, kad jis save laikė lietuviu. Prisiminkime ką rašė T. Kosciuška laiške generolui Niesolovskiui (Niesolowski):… “…aš prašau Jūsų nusiųsti mane atgal į Lietuvą, jei nenorite visiškai mane atmesti ar laikyti netinkamu tarnybai. Aš esu tik lietuvis… Jei Jūs nepareikalausite Seime, kad mane grąžintų, Dievas žino, ką aš galiu padaryti, nes mane ima pyktis, kai pamanau, jog aš, lietuvis, tarnauju Karalystei (Lenkijai), kai ten, Lietuvoje, Jūs turite tik tris generolus…” Laiškas rašytas 1790 m. vasario 7 dieną. Įdomu, kaip suaugęs žmogus buvęs tokiu karštu lietuviu, per kelis metus tapo lenku ir dabar niekas net neužsimena, kad jis yra lietuvis. Prisiminkime Tamstos, kad ir žydai, ne visi kalba žydiškai ir išsibarstę po visą pasaulį vis vien yra žydai. Tad siūlau atsipeikėti ir mūsų istorikams ir politologams, žinoti, kad ir mes turime labai daug šaunių savo tautiečių, kurie jau nemokėjo lietuviškai, bet jautėsi lietuviais.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      4 m. ago

      Labai idomi informacija, dekui. O kur butu galima suzinoti placiau apie jo laiskus? Gal yra kazkokios literaturos isleista, nes apie Kostiuska labai mazai ziniu tera, ir jis laikomas paprasciausiai lenku (kaip ir sakote). Tikrai butu pats laikas kazkiek placiau nusviesti placiajai visuomenei jo gyvenimo kelia ir palikima butent ne is lenkomanu poziurio

      Atsakyti
      • Gintautas says:
        4 m. ago

        Yra vienoje knygoje išleisti tie laiškai. Be to jeigu Jūs rašote iš Los Anželo, tai tas laiškas yra Kongreso bibliotekoje Vašingtone, Nr. DK-435-5. O kokioje tiksliai knygoje yar tas laiškas patikslinsiu maždaug po mėnesio.

        Atsakyti
        • Matas says:
          4 m. ago

          Gerbiamas Gintautai lauksiu patikslinimo…..ačių.

          Atsakyti
          • Atmintis says:
            4 m. ago

            Ne viskas yra taip, kaip dabar dėstoma. Kas gi buvo vyskupas Ignotas Masalskis, kuris jautriai pavaizduotas Justino Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“. Jis pertvarkė Vilniaus kunigų seminariją, įvedė Lietuvos istorijos dėstymą, siekė išplėsti parapijinių mokyklų tinklą Vilniaus vyskupijoje, parašė mokyklų nuostatus, kuriuose atsispindėjo švietimo idėjos, reikalavo, kad kunigai mokėtų lietuviškai, pateikė organizacinius Edukacinės komisijos principus. Bet dėl priešiškumo žiečpospolitos pasiruoštai 1791 Gegužės 3 d. konstitucijos projektui bei neparuoštam ir Lietuvai pražūtingo sukilimo Kosciuškos įsakymu Varšuvoje suimtas ir 1794 06 28 be teismo pakartas. 1795 m. vyskupo J. I. Masalskio palaikai pargabenti į Vilnių ir minioms raudant palaidoti katedros kriptoje.

          • LosAngeles says:
            4 m. ago

            Taip, todel ir reiketu placiajai visuomenei placiau apsviesti jo veiksmus ir gyvenimo kelia. Ne tik kad pagirti, bet visapusiskai ivertinti. Siai dienai apie ji labai mazai ziniu tera. Gintauto pranesta informacija idomi tuo, kad suprasti kuo jis save pats laike… Nes siandiena tokia pozicija, kad visi bent kiek zinomesni respublikos pilieciai laikomi is karto lenkais. Be jokiu abejoniu… Vat todel ir idomu, nes akivaizdu kad buvo ne visai taip. Buvo ir tada lenkomanu, bet buvo ir suprantanciu kas jie tokie, kur ju saknys, ir tai vertinusiu

  3. Kažin says:
    4 m. ago

    Beje, atrodytų, kad LDK atsigavimo po Liublino unijos labiau už kitas šalis bijojo Lenkija. Tad panašu, kad tiek gegužės 3-osios konstitucijos rengimas, tiek tų visų sukilimų organizavimas buvo Lenkijos organizuotas LDK valstybinio karingumo “numurkdymo” tikslais vis “sukišant” per tuos jos periodiškai organizuotus sukilimus LDK atskirumo nuo Lenkijos valstybinį karingumą, jo jėgas į Maskvos nasrus… Tad šia prasme T. Kosciuškos pozicija nėra atskleista. Dabar išeitų, kad jis lietuvybei, kaip ir nėra kuo konkrečiai žymiau nusipelnęs.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
Lietuvą pasveikino pasaulio vadovai

Seimo Ateities komitetas aptars kokią Lietuvą per 30 metų susikūrėme? (tiesioginė transliacija)

2021 02 10
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

2021 02 08
Č. Iškauskas. Šalin rankas nuo Genocido centro!

Č. Iškauskas. Šalin rankas nuo Genocido centro!

2021 02 06
I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

2021 02 04
Patriotinės organizacijos ir partizanai užsistojo prof. V. Rakutį, V. Valiušaitį ir LGGRTC

Patriotinės organizacijos ir partizanai užsistojo prof. V. Rakutį, V. Valiušaitį ir LGGRTC

2021 02 04
V. Bakas: Ar teisiamos partijos atstovas turėtų vadovauti Seimui?

B. Puzinavičius. Ar tik susidorojimas su prof. V. Rakučiu?

2021 02 03
V. Radžvilas. Po susidorojimų: atidavus Sukilimą, nebereiks ir Genocido centro

V. Radžvilas. Po susidorojimų: atidavus Sukilimą, nebereiks ir Genocido centro

2021 02 01
Vidmantas Valiušaitis | V. Sinicos nuotr.

V. Valiušaitis traukiasi iš Genocido centro vadovo patarėjo pareigų

2021 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniai gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniai gyvūnais

2021 03 05
A. Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį

2021 03 05
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių
Lietuvoje

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

2021 03 05
tm.lt nuotr.
Lietuvoje

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

2021 03 05
Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“
Etninė kultūra

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo
  • Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • „Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje
  • Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniai gyvūnais

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1264; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1174; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 911; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Autonomijos DNR peržiūrėta: 479; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
17
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir...

Skaityti toliau

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 21
7
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

Seimas Valdo Rakučio istorijoje netrukus turėtų dėti tašką. Greičiausiai tokį, kokį nurodė svetimų valstybių ambasadoriai ir nuolat pasipiktinimą reiškianti ponia...

Skaityti toliau

Seimo Ateities komitetas aptars kokią Lietuvą per 30 metų susikūrėme? (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 10
7
Lietuvą pasveikino pasaulio vadovai

Vasario 10 d., trečiadienį,  17 val. Seimo Ateities komitetas surengs antrąjį virtualų pokalbį „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“, kuriame bus svarstomi šie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • Pajūrietis apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
Kitas straipsnis
Vilniaus viešajame transporte bus galima įkrauti išmaniuosius prietaisus

Vilniaus viešajame transporte bus galima įkrauti išmaniuosius prietaisus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai