Kovo 29 dieną 16.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a) vyks knygos „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę“ pristatymas.
Jame apie vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo vadų diskutuos Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, prof. Alfredas Bumblauskas ir knygos autoriai.
Renginį moderuos VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė Dasevičienė.
Jonas Karolis Chodkevičius – žymus XVII a. visoje Europoje garsėjęs karvedys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, vadovavęs ne vienam svarbiam mūšiui, tačiau didžiausią pripažinimą gavęs ir išgarsėjęs po pergalės Kircholmo mūšyje, Livonijoje.
Turėdamas tris kartus mažesnes pajėgas čia jis nugalėjo Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę.
Laimėjimas šiame mūšyje atnešė neįtikėtiną šlovę – Joną Karolį Chodkevičių sveikino Europos galingieji:
nuo popiežiaus Pauliaus V, Anglijos karaliaus Jokūbo I, iki Persijos šacho Abaso I Didžiojo, o mūšio garbei Flandrijoje net buvo audžiami šilkiniai gobelenai.
Knyga, kurią parengė Vilniaus universiteto biblioteka, iliustruoja legendinio karvedžio gyvenimą, karinę ir visuomeninę veiklą, jo šeimos ir to meto gyvenamąją aplinką.
Leidinyje pateikti vaizdai iš beveik 80 XVI–XX a. dokumentų, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Didžiojo etmono asmenybės formavimasis, portretas ir jo, kaip šeimos žmogaus bei karo vado, bruožai dar papildomi duomenimis iš anksčiau nepaskelbtų istorinių šaltinių vertimų.
Leidinys pirmą kartą pristatytas šiais metais vykusioje Vilniaus knygų mugėje ir spėjo sulaukti didelio visuomenės susidomėjimo.
Jo autoriai – Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriaus darbuotojai:
Sondra Rankelienė, Aušra Rinkūnaitė, Mindaugas Marazas, Brigita Zorkienė ir Paulius Bagočiūnas.
Savo žiniomis apie karo vadą knygoje dalinasi istorikai dr. Genutė Kirkienė ir dr. Kęstutis Kilinskas.
Knyga išleista minint Jono Karolio Chodkevičiaus 400-ąsias mirties metines.
Siekiant pažymėti šią datą, prieš metus Lietuvoje buvo įgyvendinami įvairūs sumanymai, leidžiantys prisiminti karvedžio gyvenimą, iškovotas pergales ir nuopelnus.
LRT televizijoje buvo sukurtas laidų ciklas „Triumfo kelias. Jonas Karolis Chodkevičius“.
Didžiajam etmonui pagerbti Vilniaus paveikslų galerijos kieme taip pat atidengtas Martyno Gaubo kurtas horeljefas.
Pristatyme taip pat bus galima pamatyti J. K. Chodkevičiaus asmeninės bibliotekos knygas, saugomas VU bibliotekoje.
Manau, žymiausi lietuvių karo vadai buvo Didieji Kunigaikščiai ( ar Karaliai) – Algirdas, Vytautas, Gediminas…Jų pergalės buvo nepalyginamai svarbesnės.
Ne karaliai, bucys neteisus!
Viduriniaja vokiečių žemaičių kalba ( Dutsche sprake ) Gedeminne koningh van Lettowen reiškia Gediminas , Lietuvos karalius. Jei būtų Didysis Kunigaikštis, ta kalba būtų rašyta Gedeminne grote hertogh van Lettowen.
tautybės buvo?
Pavardė nedviprasmiškai rodo – iki pavardės supažanginimo buvo KATKAUS tautybės
sakote, buvo lietuvis ir mokėjo lietuviškai kalbėti? Ar slavas?
Tais laikais Giniotaitis iš Pilsūdo tapo Giniatowicz Pilsudski , Giedraitis- Giedrojc, Mikutaitis- Mikutaicis, Daugirdas- Dowgierd, Sirtautas- Syrtowt ir pan.
Neskaitant tos smulkmenos, jog valdovai paprastai ne viena kalba bendravo, buvo laikai, kai Europoje buvo savaime suprantama, kad tam tikromis aplinkybėmis valdovai kalba ne savo, ir ne savo tautos gimtąja kalba. Izvinite za pardon , čia smulkiau jų neaiškinsiu, nes aplinkybėmis, kai tavo tautos žemes užtvindo klajoklės gentys, ir jos jau sudaro gyventojų daugumą, daug kas turėtų būti savaime aišku…
Jekaterina II-ji kalbėjo rusiškai, meldėsi cerkvėje. Ar tai rodo jos tautybę?
pabendrauti, negavau dvaro dovanų.