Ketvirtadienis, 1 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

www.alkas.lt
2022-05-24 11:00:42
391
PERŽIŪROS
5
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija | Rengėjų nuotr.

Prieš beveik 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių.

Šiandien Vilnius į Lietuvos miestus siunčia „Vilniaus sapną“ – šiuolaikinių technologijų reginį-misteriją, kuris rengiamas sostinės pirmojo raštiško paminėjimo proga. 

Nemokamame reginyje po atviru dangumi savo mieste išvysite visą Vilniaus istoriją – nuo geležinio vilko kauksmo, svarbiausių įvykių, paveikusių visos Lietuvos istoriją, iki meilės istorijų, kultūros šviesulių ir šiuolaikinio miesto veido.

Misterija keliaus per septynis miestus

Belaukdami sukakties datos, pradedame minėti sostinės gimtadienį septynių Lietuvos miestų aikštėse bei erdvėse. Pirmieji misteriją „Vilniaus sapnas“ pamatys Palangos miesto gyventojai ir kurorto svečiai.

„Norime atvežti žmonėms dalį šventės, priminti, kokia įspūdinga mūsų sostinės istorija, kokie iškilūs žmonės joje gyveno, kūrė, tikėjo šviesia jos ateitimi, kokie Vilniaus menininkai dabar kuria naujovišką miesto veidą.

Minėdami įspūdingą Vilniaus raštiško paminėjimo sukaktį kitų metų pradžioje lauksime svečių iš visos Lietuvos, kad kartu galėtume paliudyti, jog Vilnius garsus, gyvas, jaunas!“ – kviečia misterijos sumanytojos, oficialios Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Žiūrovai išvys ne paprastą pasakojimą, o šou, kupiną šviesų, meno kūrinių, teatro ir šokio bruožų. Nemokamas renginys truks apie 20 minučių ir stebins įspūdingomis projekcijomis, įkvepiančiais pasirodymais ir užburiančia muzika.

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija | Rengėjų nuotr.

Vilnius – nuo sapno iki tikrovės

Lygiai vidurnaktį pasigirs miesto varpų dūžiai ir užkauks geležinis vilkas. Taip kadaise prasidėjo Gedimino sapnas, tapęs miesto įkūrimo sumanymu, pasklidusia po visą pasaulį.

Ir tai išsipildė prieš 700 metų – laiškais, kurie skelbė apie tolerantišką ir visiems atvirą miestą, kviečiantį amatininkus ir pirklius iš visos Europos atvykti bei savo akimis pamatyti, kaip nuostabus sumanymas virto kūnu.

Per beveik 700 metų Vilniuje įvyko galybė įvykių, tad kaip per 20 minučių papasakoti miesto istoriją? Vienas iš misterijos kūrėjų, žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, kuris kartu su profesoriumi Alfredu Bumblausku ruošė istorinį pasakojimą, sako, kad atrinkti visiems žinomus ir Vilnių garsinančius istorijos bruožus nebuvo paprasta.

„Norėjome išryškinti tiek istoriniu požiūriu svarbiausius, tiek įdomiausius, patraukliausius įvykius – tikimės, kad jie padarys didelį įspūdį žiūrovams“, – sako E. Jakilaitis.

„Vilniaus sapnas“ susideda iš 16 dalių. Viskas prasideda nuo Vilniaus įkūrimo ir garsiųjų Gedimino laiškų, o toliau istorija nukelia mus į Algirdo laikus, krikščionybės pradžią, Aušros vartus, Žygimanto Augusto ir Barboros istoriją, Vilniaus universiteto įkūrimą, didįjį gaisrą ir Vilniaus pakilimą iš pelenų, tampant baroko perlu, pirmąją konstituciją, Napoleono kariauną Vilniuje.

Tačiau „Vilniaus sapnas“ – tai ne tik istorija, bet ir iškiliausi jos žmonės, tarp kurių Adomas Mickevičius, M. K. Čiurlionis ir kiti.

Čia taip pat gimsta politiniai ir kūrybiniai sumanymai. Žinoma, tai ir šiandienos naujoviškas Vilnius – visų istorinių įvykių ir asmenybių suformuotas miestas, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir kasdien besikeičiantis.

„Vilniaus sapną“ pristato iškiliausi kūrėjai

Miesto istorijos pasakojimas – tai šiuolaikinės architektūros, meno ir teatro reginys. „Vilniaus sapnas“ parodys, kaip Vilniaus vizija per tuos 700 metų keitėsi, tobulėjo ir iki šiol žengia pirmyn.

Įspūdingą „Vilniaus sapną“ sukūrė daugybė profesionalų. Istorinį pasakojimą parengė profesorius A. Bumblauskas.

Muzikinę atmosferą dovanos Vilniaus Šv. Kristoforo orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko, muziką specialiai šiam renginiui sukūrė kompozitorius Mantautas Krukauskas.

Istorijai gaivaus gūsio suteiks „Low Air“ šokėjai, kuriems choreografiją kūrė Paulius Tamolė.

Pirmąjį reginį birželio 3-iąją išvys Palangos miesto gyventojai ir svečiai. Jūratės ir Kastyčio skvere bus sumontuotas daugiau kaip 40 metrų ilgio ekranas, įrengta platforma modernaus šokio šokėjams, scena orkestrui, o susirinkusius į misteriją stebins daugybė specialiųjų efektų.

„Vilniaus sapno“ misterija taip pat bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Daugiau žinių apie Vilniaus 700 jubiliejui skirtus renginius galite sužinoti tinklalapyje www.700vilnius.lt.

Vilniaus paminėjimo raštiškuose šaltiniuose sukaktis bus minima 2023 metų sausio 25 d., kai prieš 700 metų Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose.

Vilniaus miesto savivaldybės sumanytą sukakties šventės programą „Vilnius 700“ kuruoja Vilniaus turizmo ir plėtros agentūra „Go Vilnius“.

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija | Rengėjų nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sostinė 700-uosius pirmojo paminėjimo metus pasitiks įspūdingais kultūros ir meno renginiais
  2. Lietuvos istorija muziko akimis: bus pristatyta V.Barkausko jaunesniojo misterija „Kelias“
  3. Artėjant Vilniaus gimtadieniui vaikai iš visos Lietuvos kurs Vilniaus judumo ateitį
  4. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas švenčia 380 metų sukaktuves
  5. Lietuvą ir Lenkiją sujungs valdovų istorinių rezidencijų kelias: Vilniaus laukia kelios didelės staigmenos
  6. „Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)
  7. V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
  8. Vilnius kviečia pasivaikščioti po 7 istorinius laikmečius
  9. Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)
  10. Diena, kai Vilnius gavo pilnametystės pasą
  11. Virtualiose ekskursijose – XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?
  12. Pirmuosiuose šių metų pašto ženkluose – Lietuvos Didieji kunigaikščiai
  13. Artėja paroda „Prisimenant pirmojo sieninio Lietuvos istorijos žemėlapio sudarytoją Oną Maksimaitienę“
  14. Pristatoma A. Gaiževskio knyga „Tarp dangaus ir žemės“
  15. Istoriniai baldai – parodoje „Nematomi“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Saulės Vilna says:
    4 metai ago

    O kur rimtoji Vilniaus paminėjimo 700-osioms metinėms skirta dalis. Antai, per miestą tekanti upė vieniems – Neris, kitiems – Vilija buvo. Tai sakytų, kad ir miestas Vilnius – jo radimosi vieta yra galėjusi būti ne vienu vardu vadinama. Taip leistų manyti ir toks faktas, kad kitam miesto – Vilniaus – vardui sąmonėje, gyvenime įtvirtinti, galbūt, net Gedimino sapno legendos tautai prireikė. O gabūt labiausiai Gedimino dinastijai prisireikė būtent Vilniaus vardu ištrinti jau Mindaugo laikais buvusio miesto turėtą Lettovos vardą. Juk jis savo kaip karaliaus duotuose dokumentuose rašė: “Datum in Lettowia in curia nostra”. Be to, yra tiek istorinio, tiek kalbotyrinio pagrindo manyti, kad Neries upė turėjusi ir trečią vardą – Lietuo (lot. Litua), kaip pvz.turime panašius senus žodžius akmuo, vanduo ir t.t. Taigi visai gali būti, kad Vilnius iki Gedimino turėjo Lettowios vardą, kuris vėliau tapo šalies – Lietuva- vardu.
    Kur tokio jubiliejaus progai skirti rimtesni istorijos dalykai, ką per tą 30 Nepriklausomybės metų darė istorijos, kalbotyros, kiti visuomenės mokslai!…
    Valdžios jūs, partijos jūs, – kur dar nesena: “Mes be Vilniaus nenurimsim” dvasia…

    Atsakyti
  2. dar says:
    4 metai ago

    Cituoju Ryšardo Maceikianeco straipsnio ištrauką:
    “…Mykolas Balinskis, gimęs ir palaidotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, rašytojas, publicistas, švietimo veikėjas, Vilniaus bajorų instituto kuratorius ir Vilniaus archeologijos komisijos vicepirmininkas, knygoje, išleistoje praėjus beveik trims šimtams metų po Liublino unijos, dar neapžymėjo, kad Vilniuje būtų lenkų, nors rašė lenkiškai, matyt, save priskirdamas lenkakalbiams lietuviams, nors toks apibūdinimas tuomet apskritai turbūt nebuvo žinomas.
    “[…] Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių žmonių taip mažai, kad šiuo požiūriu jokio skyriaus sudaryti negali”. (Opisanie statystyczne miasta Wilna przez Michała Balińskiego. Wilno, Józef Zawadzki, 1835. Str. 61)., 1835. Psl. 61).
    Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos…”
    https://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    4 metai ago

    Kiekvienam dvejojančiam derėtų atsakyti sau į paprastą klausimą – Lietuvos lenkas ir lenkas etniškai yra tas pats, ar ne. Tada taptų aišku, kurios šalies – Lenkijos ar Lietuvos raidės derėtų pavardėje arba kurios vėliavomis derėtų mosuoti ir pan.

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    4 metai ago

    Vilkas užstaugė tada, kai Šventaragio paleo-astronominiame struktūriniame kalendoriuje šalia Perkūno žinyčios (Archeologinė LKMA akademiko dr. N. Kitkausko medžiagą) buvo padėtas miesto įkūrimo datą pagal Zodiako ženklus žymintis akmuo. Jis dabar yra pusapvaliame presbiterijos pamate ir turi pentagramos, į kurią gražiai įsipaišo vilko pėda, formą. Paleo-astronominis kalendorius, stovintis šalia Perkūno žinyčios, liudija, kad Vilnius buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. metu.
    Palangos struktūrinės astronomijos observatorijos kalendorius (prof. hab. dr. Vl. Žulkaus archeologinė medžiaga) rodo, kad žemaičiai kartu su kuršiais Palangos gyvenvietę prie jūros įkūrė 7.632 m. pr. Kr. laiku). Dzūkai, išeina, yra kiek jaunesni. Kai žmones pamiršta savo istoriją, ją primena žvaigždės. Paskutinis amžinas ledas nuo Skandinavijos kalnų į Arkties vandenyną nuslinko 10 tūkst. m. atgal. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      4 metai ago

      Veikiau tas Paleo-astronominis kalendorius stovėjo ne prie Perkūno žinyčios, nes pagal Gimbutienę tais laikais senojoje Europoje buvo garbinamos moteriškos dievybės, vyriškų dievybių garbinimo joje dar nebuvo.
      Pagal tai, kad šalia tos vietos yra išlikęs senas Sereikiškių vardas, ta moteriška dievybe laikytina buvusi žemdirbystės deivė vardu Šerialė. Ji gretintina su lotynų žemdirbystės deive vardu Cereta. Beje, Šerialė tai ta pati deivei kaip ir Žemyna tik, matyt, šį vardą gavusi vėlesniu metu. Šerialė gali būti mitopoetinis Saulės- Žemės vardas. Tokiu atveju laiko skaičiavimas Šerialės garbinimo laikais senojoje Europoje sietinas su Saulės – Žemės astronominiu santykiu, vėliau įsigalėjus iš Rytų atleliavusiai vyriškajai indoeuropiečių kultūrai pereita prie Mėnulio kalendoriaus, kurį tiksliau būtų vadinti Mėnulio- Žemynos kalendoriumi.
      Taigi tikriau būtų manyti, kad Paleo-astronominio kalendoriaus akmuo Vilniuje 7.275 m. pr. Kr. buvo padėtas šalia Šerialės žinyčios dar senosios Europos kultūros žmonių.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atversta sena knyga su dangaus kūnų ir simbolinėmis diagramomis
Literatūra

Lietuviškai išleistas garsus Menlio P. Holo veikalas „Slaptasis visų amžių mokymas“

2026 09 30
Vartai pasienyje
Lietuvoje

Nauji vartai trijų sienų sandūroje padės užkardyti neteisėtą migraciją

2026 09 30
Nevėžio kraštovaizdžio draustinis
Lietuvoje

Išplėstos Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribos

2026 09 30
Kompiuteris
Lietuvoje

Prezidentas ragina stiprinti skaitmeninę pagalbą vyresniems žmonėms

2026 09 30
Pinigai
Lietuvoje

SADM: atsiimtos pensijų fondų lėšos gali turėti įtakos socialinei paramai gauti

2026 09 30
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2026“: verslas tampa atsparesnis korupcijai, bet rizikų išlieka

2026 09 30
Robotas
Lietuvoje

Kaune kuriamas DI centras ruošiasi naujai robotikos plėtrai: pirmasis žingsnis – keturkojis robotas

2026 09 30
Elektroninė cigaretė
Lietuvoje

Laukiama gyventojų pasiūlymų dėl vienkartinių elektroninių cigarečių uždraudimo

2026 09 30
Rajyashree Ramesh šoka spektaklyje „Rasos – patyrimo lašai“ Indijoje
Etninė kultūra

Indijoje gastroliavęs spektaklis „Rasos – patyrimo lašai“ sugrįžta į Lietuvą

2026 09 30
M. Sinkevičius ir R. Roberta Metsola
Lietuvoje

Briuselyje M. Sinkevičiaus ir EP pirmininkės susitikimas

2026 09 29
Policija
Lietuvoje

Dėl protestų šeštadienį Vilniuje stiprinamos pareigūnų pajėgos

2026 09 29
Čekis
Lietuvoje

Prienų rajono meras pripažintas kaltu čekiukų byloje

2026 09 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?
  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas
  • Bartas apie Dėl Konstitucijos 137 straipsnio siekiama referendumo, o Seime jau svarstomas jo panaikinimas
  • P.Skutas apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Spalio 1-osios horoskopas: mintys greitos, o atsakymams verta duoti laiko
  • Kodėl galimybę plėstis verta įvertinti dar prieš išsinuomojant sandėlį?
  • Perkate pirmąjį elektromobilį? 5 dalykai, kuriuos verta išsiaiškinti iš anksto
  • Šildymo laikotarpis namuose: kaip paprasčiau valdyti kasdienes išlaidas

Kiti Straipsniai

Spalio 1 dienos horoskopas – jauna moteris kukurūzų labirinto takų sankryžoje

Spalio 1-osios horoskopas: mintys greitos, o atsakymams verta duoti laiko

2026 09 30
Elektromobilis įkraunamas prie gyvenamojo namo

Perkate pirmąjį elektromobilį? 5 dalykai, kuriuos verta išsiaiškinti iš anksto

2026 09 30
Prekybos centro lentynos su itin perdirbtais maisto gaminiais

Europos mokslininkai vertins itin perdirbto maisto poveikį sveikatai – tarp ekspertų L. Kupčinskas

2026 09 30
Kambarys, kuriame daugelis daiktų pagaminti iš geologinės kilmės žaliavų

Jūsų kambarys – mažas pasaulio naudingųjų iškasenų žemėlapis

2026 09 30
Senosios muzikos atlikėjai Valdovų rūmuose

Senosios muzikos šventę „Banchetto musicale“ Valdovų rūmuose pradės susitikimas su Žygimantu Vaza

2026 09 30
Vladislovas Starevičius Kauno muziejuje tarp gamtos eksponatų

Kaune bus įamžintas pasaulinės animacijos pradininkas Vladislovas Starevičius

2026 09 30
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius

Kam demokratijai reikalingas autonomiškas universitetas?

2026 09 30
Rugsėjo 30-osios horoskopas – jauna moteris su pakylančiu sakalu rudeniškoje pievoje

Rugsėjo 30-osios horoskopas: vakare gali paaiškėti tai, ko dieną nepastebėjote

2026 09 29
Vyras ir moteris medituoja lauke parke

Kaip medituoti, kai trūksta laiko?

2026 09 29
Buvę Statybininkų kultūros rūmai ir Antano Vivulskio projektuotos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios piešinys

Sovietiniuose mūruose įkalinta A. Vivulskio šventovė

2026 09 29

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?
  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas
  • Bartas apie Dėl Konstitucijos 137 straipsnio siekiama referendumo, o Seime jau svarstomas jo panaikinimas
  • P.Skutas apie Č. Iškauskas. Algirdas Patackas: tvirtybės ir patikimumo garantas
  • +++ apie G. Navaitis. Sąmokslo teorijų galios: kodėl jomis patikima?
Kitas straipsnis
Vokietijos ir Rusijos režimai: Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai