Gamta ir ekologija

A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių! (5)

Labanoro žygis | rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. suėjo lygiai mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius miško kirtimus, ypač plynuosius kirtimus regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose gamtai ir žmonėms itin svarbiose teritorijose. 1500 žygio dalyvių reikalavimas stabdyti neteisėtus veiksmus saugomose teritorijose valdžiai įspūdžio nepadarė.

Praėjus mėnesiui, per kurį buvo sustabdyti kirtimai Labanoro girioje, giria vėl pilna miško kirtimo technikos ir miškovežių iš Latvijos. Skaityti toliau

Lietuvai reikia stuobrių (1)

Tokių miškų Lietuvoje išlikę labai nedaug | glis.lt nuotr.

Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet stuobriai, sausuoliai ir virtuoliai yra neatsiejama sveiko miško dalis. Grybauti trukdantys virtuoliai, uoksėti stuobriai, supuvusių kamienų dalys ir kitos žuvusių medžių liekanos, kurios  miestiečiui atrodytų kaip nesutvarkyto miško rezultatas, yra tai, kas paverčia mišką tikra giria. Žuvę medžiai ir jų dalys, mokslininkų vadinamos negyva mediena, yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė.

Negyvos medienos turi būti daugiau Skaityti toliau

Kaip ugdyti vaikus, kad jie jaustųsi saugūs gamtoje? (0)

Kaip ugdyti, kad vaikas gamtoje jaustųsi saugus? | R. Gruodienės nuotr.

Neseniai visuomenę sukrėtė žiniasklaidoje nuskambėjęs atsitikimas istorija, kai iš darželio išėjęs vaikas atsidūrė pavojuje – kelyje, kuriame labai didelis eismas. Tad ar vaikus ugdyti gamtoje yra saugu, ar gamta yra padidėjusios rizikos vieta? Viena vertus – taip, tačiau, kita vertus, ar galima užtikrinti, kad ugdymas gamtoje būtų visapusiškai saugus?

Gamtos darželio, kuris gyvuoja jau penktus metus, „Po smilgom“ kūrėja Milda Jankauskienė teigia, kad ne tik galima, bet ir privaloma užtikrinti saugumą gamtoje. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

Ruonių jaunikliai bus paleisti į Baltijos jūrą (0)

vstt.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. į Baltijos jūrą bus paleisti šiemet jūros pakrantėje rasti ir Lietuvos jūrų muziejuje reabilituoti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teikė ruonių reabilitacijos projektą, o programai lėšas skiria Aplinkos ministerija.

Prieš ruonių paleidimą į gamtą lapkričio 7 d. 11 val. Jūrų muziejuje vyks Spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta ruonių reabilitacijos programa. Skaityti toliau

Pasodintas Aukštadvario šimtmečio ąžuolynas (0)

vstt.lt nuotr.

Aukštadvario regioniniame parke apie 50 talkininkų susirinko sodinti Aukštadvario šimtmečio ąžuolyną, kuris skirtas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę atminti.

Ąžuolyno sodinimui Aukštadvario regioninio parko direkcija ruošėsi iš anksto – gavo leidimus žemės sklypus įtraukti į rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų plotus, nušienavo teritoriją, iškirto ir sutvarkė menkaverčius krūmus, pastatė rekreacinę ir informacinę lauko įrangą. Skaityti toliau

Sugalvotas būdas, kaip prikelti daiktus antram gyvenimui ir sudominti net kolekcionierius (0)

Atliekos | VšĮ Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Jau dvejus metus gyvuojantis atliekų tvarkytojo „EMP recycling“ projektas sėkmingai padeda rasti naujus namus daugiau kaip 60 tonų įvairių daiktų per metus. Tai – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, skatinantis kuo mažiau kaupti atliekų ir išmesti naudotų daiktų, nes nemažai jų gali būti panaudoti dar kartą.

„Švietėjiško ir gamtos išteklius puoselėjančio projekto istorija prasidėjo nuo į bendrovę atvežamų perdirbimui itin Skaityti toliau

10 neįtikėtinų dalykų, kurių nežinojote apie šokoladą (9)

10 neįtikėtinų faktų, kurių nežinojote apie šokoladą | „Headline Agency“ nuotr.

Sakoma, kad visus žmonės galima skirstyti į dvi rūšis tipus – tuos, kurie mėgsta šokoladą ir tuos, kurie jį dievina.

Ne veltui šio saldumyno garbei suskaičiuotume kone dešimtį tarptautinių ir nacionalinių švenčių, leidžiančių dar kartą pasimėgauti mylimiausiu desertu. Tačiau šis saldumynas dar gali nustebinti – ar jis gali padėti numesti svorio? Ar žinojote, kad šokoladas iš dalies priskiriamas vaisiams ar daržovėms? O ar teko girdėti apie pasaulį užkariavusį rožinį šokoladą? Skaityti toliau

Graužikai jau ruošiasi žiemai, o mes? (0)

Graužikai jau ruošiasi žiemai, o mes? | Pixabay nuotr.

Įpusėjus rudeniui, pučiant šaltam vėjui ir vyraujant lietui, graužikai nesnaudžia, būsto žiemojimui ieško neaplenkdami gyventojų namų. Žiurkės randamos net gartraukiuose.

Misija – patekti vidun

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ neseniai gavo iškvietimą iš gartraukio pašalinti žiurkę. Toji daugiabučio namo virtuvėje, negalėdama ištrūkti iš įrenginio, cypė ir draskėsi tris dienas. Skaityti toliau

Nuo šiandien nebegalima gaudyti šamų (4)

kidsbiology.com nuotr.

Nuo lapkričio 1 d., iki balandžio 1 d. pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimus draudžiama gaudyti šamus. Ši nuostata padeda aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams veiksmingiau kovoti su pažeidėjais, neleistinais žvejybos būdais gaudančiais šamus.

Brakonieriai šias šaltuoju metų laiku labai vangiai besimaitinančias žuvis ne viliodavo masalu, o tiesiog naudodamiesi kabliais stengdavosi juos užkabinti už bet kurios kūno vietos kertamaisiais smūgiais. Skaityti toliau

Laikas keisti padangas. Kur dėti senas? (0)

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) nuotr.

Artėja metas, kai vairuotojai suskubs keisti transporto priemonių vasarines padangas į žiemines. Kur dėti netinkamas naudojimui padangas? Ir ar žinote, kad iš senų padangų yra gaminamos ne tik sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių dangos, bet ir batai?

Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkoje kasmet parduoda daugiau kaip 25 tūkst. tonų padangų, dar maždaug apie 10 tūkst. tonų padangų į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis. Po kelerių metų naudojimo padangos tampa atliekomis, o netinkamai tvarkomos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Skaityti toliau

Geriausią filmą apie gamtą renka komisija ir internautai (video) (0)

Petras Abukevičius | Aplinkos ministerijos nuotr.

Lapkričio 9 dieną paaiškės, kuriam filmui apie Lietuvos gamtą atiteko šių metų Petro Abukevičiaus vardo premija. Savo sprendimą tądien praneš P. Abukevičiaus konkurso komisija. Kartu bus paskelbta, kuriam filmui skiriamas publikos simpatijų apdovanojimas – kūrinį išrinks portalo LRT.LT skaitytojai.

Balsuoti už kūrinius pagal jų ištraukas galima iki lapkričio 6 d. 12 val. čia.
 
Dėl žiūrovų simpatijų varžosi penki filmai: Skaityti toliau

Kodėl kola tinka plauti rūdis, nauji autoritetai ir noras išsaugoti planetą (2)

Sveikuolių turas Kazlų Rūdoje | sveikuoliai.lt nuotr.

Nuo spalio pradžios, Lietuvos sveikuolių sąjunga keliauja po mokyklas. Sveikos gyvensenos žinovai bendrauja su moksleiviais įvairiais klausimais savo pavyzdžiu rodydami sveiko ir blaivaus gyvenimo naudą. Žadama aplankyti apie 200 mokyklų.

„Kartais tenka verstis per galvą, išvažiuoti 6 val. ryto iš Vilniaus, apsukti 500 km ratą aplink Lietuvą ir vakare grįžti namo. Bet važiuojant namo prisiminęs jaunimo žvilgsnius, klausimus, komentarus suprantu, kodėl verta tai daryti. Gausybė žinučių iš jų į Instagramą parodo susitikimo prasmingumą. Skaityti toliau

G. Kniukšta. Ką saugo ir gina Valstybinė miškų tarnyba? (4)

Plyni kirtimai | G.Kniukštos nuotr.

Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas.

Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas..

Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Būsimos plynės, jei mes leisime (nuotraukos) (4)

Peršokšna, miško upė | A. Gaidamavičiaus nuotr.

Užsakomuosiuose straipsniuose  Aplinkos ministerija giriasi, kad sugriežtino draustinių apsaugą ir juose neva pjūklai bus ilgam nutildyti. Bet iš tiesų naujovės pasieks tik mažą dalį draustinių – botaninius-zoologinius ir pelkinius.

Visuose kituose draustiniuose (kraštovaizdžio, hidrografiniuose, geomorfologiniuose ir kt.) ir toliau matysime plyno kirtimo vaizdus, nors plynieji kirtimai juose ir bus uždrausti. Esmė ta, kad šiuose draustiniuose bus leidžiama vykdyti vadinamuosius supaprastintus Skaityti toliau

Metų medžio rinkimus laimėjo Raudonės liepa (0)

Raudonės liepa | Panemunių RP nuotr.

2018-ųjų metų Lietuvos medžiu išrinkta Panemunių regioniniame parke auganti septynkamienė Raudonės liepa. Ją Lietuvos arboristikos centro skelbtiems Metų medžio rinkimams pasiūlė šio parko direkcija.

Ši apie 30 metrų aukščio liepa auga Raudonės pilies valdos pietrytiniame pakraštyje tarp pilies pastato ir Antrojo pasaulinio karo karių kapinių. Ji vadinama septynkamiene. Mat tarp dviejų jos kamienų maždaug 3 m aukštyje yra įaugęs metalinis strypas. Pasak legendos, ant to strypo buvę mirtinai užplakti 7 baudžiauninkai, todėl liepa ir suskilusi į 7 kamienus. Skaityti toliau

Europos Parlamentas balsavo už griežtą plastikinių šiukšlių mažinimą (0)

Plastikas Okeane | AP nuotr., EP

Spalio 25 d. Europos Parlamentas (EP) pritarė planuojamai direktyvai, kuria remiantis nuo 2021 m. ES turėtų būti uždrausti vienkartiniai plastikiniai daiktai.

Tokie daiktai kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Minėti daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių. Skaityti toliau

Miške numestos padangos suirs ne anksčiau kaip per šimtmetį (0)

Howstuffworks.com nuotr.

Jau artėja vasarinių padangų keitimo metas. Deja, dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato jas išmesdami pakelėse, pamiškėse ar net atokiuose gamtos kampeliuose. Jeigu jos ten ir liks gulėti, tai mažiausiai 120 metų – kol suirs.

Išmestos padangos, pasak aplinkosaugininkų, dėl aplinkos poveikio dūla, ir išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Viena jų – benzenas – yra žinoma kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Dar blogiau, kai jos deginamos. Padangos yra naftos produktas ir degdamos išskiria kenksmingų medžiagų, jeigu nenaudojami specialūs filtrai. Skaityti toliau

Ilgiausias pažintinis takas bus dar ilgesnis (0)

Mūšos tyrelio parkas | Žagarės regioninio parko direkcijos arch. nuotr.

Mūšos tyrelio pelkė – vienas išskirtinių Žagarės regioninio parko kraštovaizdžio elementų. Prieš trejetą metų atidarytas Mūšos tyrelio pažintinis takas įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, kaip ilgiausias pelkėje lentų takas, kurio ilgis 3605,87 m. Planuojama nutiesti dar daugiau kaip 2 km lentų tako. Tuomet takas taps žiediniu ir bus galima apeiti pelkėje tyvuliuojantį Miknaičių ežerą.

Mūšos tyrelio telmologinis draustinis įsteigtas, siekiant išsaugoti Mūšos tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Klimatas keičiasi. O mes? (5)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Pasauliniu mastu mokslininkai ir organizacijos pripažįsta, kad klimato šilimas yra ne hipotezė, o faktas. Klimatas ir žmonių jaučiami orų pokyčiai yra kiek skirtingi dalykai, bet ir juos žmonės jau pajunta labai konkrečiai.

Džiaugėmės ir Lietuvoje – šių metų vasara, kuri prasidėjo gegužės mėnesį ir baigėsi spalio viduryje. Tačiau tie malonumai turi ir kitą medalio pusę – dažnėjančios sausros, miškų gaisrai, uraganai, liūtys, potvyniai ir kt. Sutrinka lietingieji ir sausieji periodai šiltuosiuose kraštuose, kituose išsiderina šaltieji ir šiltieji Skaityti toliau

Miškų grupė baigė savo darbą – A.Gaidamavičiaus ir komisijos nuomonės išsiskyrė, S.Dambrauskas inicijuoja grupinį ieškinį (3)

A. Gaidamavičius Labanoro žygyje | M. Malakausko nuotr.

Paskutinis darbo grupės posėdis įvyko spalio 15 d. Po posėdžio buvo pateiktas darbo grupės siūlymų projektas. A. Gaidamavičius surašė savo atskirą nuomonę.

A. Gaidamavičius: „Šiandien darbo grupė, pateikė savo pasiūlymus Aplinkos ministrui dėl plynų kirtimų mažinimo valstybiniuose miškuose. Aš šiems pasiūlymams nepritariau ir pateikiau aplinkos ministrui savo atskirąją nuomonę: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Labanoro žygis – visuomeninio judėjimo katalizatorius (0)

Rodykles_Labanoro parko_wikimapia.org

Ypač tai akivaizdu tiriant partinės korupcijos bylas. Darbo partijos aferos išsisklaidė tarsi rūkas brėkštant dienai, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Labanoras. Pradžia (17)

Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu. 

Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu.

Plazdėjo vėliavos ir skambėjo dainos, buvo gera, saulėta ir apmaudu. Nes buvo sunku suvokti, kodėl iš viso čia turėjom ateiti. Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras?  Skaityti toliau

Labanoro žygio manifestas – 2018 m. spalio 13 d. (0)

Labanoro žygis | M. Malakausko nuotr.

1) Miškuose prioritetą teikti GAMTOSAUGINIAMS ir VISUOMENINIAMS poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško PRIDĖTINĘ VERTĘ (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt).

2) Nedelsiant uždrausti kirtimus SAUGOMOSE teritorijose, kadangi nebuvo ir nėra laikomasi privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai Skaityti toliau

G. Kniukšta. Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite (15)

Gintautas Kniukšta | asmenine nuotr.

Vakar, spalio 15 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2019 m. normą – ji apims 11 391 ha plotą, kuriame bus leidžiama iškirsti 3,4 mln. kubinių metrų likvidinės medienos. Ši apimtis yra 459 ha mažesnė, nei siūlė Vyriausybė, ir šiek tiek – 223 ha, arba 2 proc. – didesnė už galiojusią 2014-2018 metais.

2017 m. gruodžio 9 d. į sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigiamąjį suvažiavimą susirinko beveik 400 žmonių, vakar į žygį Labanoro girioje išsiruošė pusantro tūkstančio žmonių. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą (1)

Dievturiai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 13 d., šeštadienį,  iš visų Lietuvos kampelių į visuotinį pėsčiųjų žygį per Labanoro miškus ir kirtavietes, skirtą atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires, buvo susirinkęs gausus žygeivių būrys. Tautiečiai įkvėpti senojo baltų tikėjimo nuostatų, pajuto skausmą dėl naikinamo miško. Juk giliai širdyje kiekvienas lietuvis yra augte suaugęs su gamta ir negali pakęsti nedarnos. Šis žygis pradėjo naują tarpsnį mūsų tautos gyvenime, ne veltui daug kas pasijuto tarsi stoję Baltijos kelią. Tik šį kartą stojome ginti mūsų gamtos, to Tėvynės kūno, su kuriuo esame augte suaugę. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Traukinys į pražūtį: atsakymai Aidui Pivoriūnui (5)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Gerbiami skaitytojai, rugsėjo 25 d. „Delfyje“ buvo atspausdintas Aido Pivoriūno, kuris yra Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, straipsnis „Miškų kirtimas – tarp mitų ir realybės“. Straipsnį galite perskaityti čia.

O mes skelbiame Andrejaus Gaidamavičiaus atsakymus į šiame straipsnyje iškeltus teiginius. Skaityti toliau

Labanoro žygis – jau istorija. Vaizdai atminčiai ir pasauliui (video) (1)

Sudargas. Piliakalniai | R. Patronaičio nuotr.

Po sekmadienio tylos atėjo pirmadienis. Žygeivių į Labanoro kirtimus žygis nenuvargino, nes štai turime paskelbtą sutvarkytą, sumontuotą videoįrašą, kaip vyko žygis. Tai galbūt pirmas masinis garbingas šio šimtmečio žygis, bet kirtimai – ne pirmas šimtmečio nusikaltimas… Tai – mūsų šimtmečio grėsmės, nelaimės, teiginio „pinigai privalo daryti pinigus“ įsigalėjimas. Ar nugalės žmonės globalines korporacijas ir Skaityti toliau

Žemaitukų šlovė: nuo istorinių mūšių iki šiandienos „Jotvingių taurės“ (0)

Žemaitukų varžybos | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Žemaitukų ištvermės jojimo ir važiavimo varžybos „Jotvingių taurė“ Kauno rajone, Žiegždriuose, surengtos tik antrą kartą, bet tai, kad šiose varžybose dalyvavo net 36 dalyviai, liudija: Žiegždriuose plytinčios ūkininko Vido Kūloko valdos pretenduoja tapti žirgų sporto gerbėjų traukos vieta.

Nors „Jotvingių taurėje“ dalyvavo ne tik žemaitukai, bet ir kitų, net arabų, veislių žirgai, vis dėlto didžiausias dėmesys buvo skiriamas jiems, žemaitukams, – seniausiems Lietuvos žirgams, kurių geneologija skaičiuojama šimtmečiais ir iš kurių kilę visos dabar žinomos lietuviškų arklių veislės. Skaityti toliau