Gamta ir ekologija

Per Žolinę – žvejokite nemokamai (3)

zvejyba_am.lt

Rugpjūčio 15 d., visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų ar meškeriotojo bilietų. Tai bus galima daryti visuose neišnuomotuose ir išnuomotuose valstybiniuose vidaus vandens telkiniuose, taip pat Nemuno deltos regioniniame parke. Žvejybai vandens telkiniuose, kuriuose organizuota limituota (licencinė) žvejyba, privačiuose vandens telkiniuose, taip pat žvejybai jūroje ir šiomis dienomis teks įsigyti mėgėjų žvejybos leidimus. Skaityti toliau

Tarp naujausių Europos žaliųjų idėjų – ir lietuvių kuriami gaminiai (1)

????????????????????????????????????

Baigėsi žaliųjų technologijų (angl. cleantech) konkurso „Climate Launchpad“ nacionalinis etapas Lietuvoje. Aštuonios komandos iš Vilniaus, Kauno ir Alytaus varžėsi dėl geriausių TOP-3 idėjų titulo ir galimybės dalyvauti Europos tvariųjų idėjų konkurso finale Kipre. Ar lietuvių idėjos vėl bus įvertintos kaip pernai?

Nacionaliniame finale komandos pristatė savo žalias verslo idėjas, atskleidė jų inovatyvumą, technologinį potencialą, įtaką visuomenei, galimybes plėsti rinką. Daugiausia dėmesio buvo skiriama teigiamam verslo idėjų poveikiui aplinkai ir galimybėms praktiškai prisidėti prie švaraus ir tvaraus pasaulio kūrimo.

Skaityti toliau

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Žuvinte gandrai perėjo sėkmingiausiai (0)

gandrai lizde_vstt.lt

Šiųmetis perėjimo sezonas Žuvinto apylinkių gandrams buvo palankus nežiūrint išbandymų – vėlyvo, vėsaus ir sauso pavasario, akivaizdaus varliagyvių sumažėjimo ir kitokių negandų. 

Įdienojus baltųjų gandrų lizdai Žuvinto apylinkėse jau tušti. Prieš dešimtį dienų pradėję skraidyti pirmieji jaunikliai į lizdą dabar grįžta tik pasiilsėti ir nakvoti. Tėvai jau kuris laikas dienomis nebeneša maisto į lizdą, net ir jei vaikai ir prašo: reikia mokintis gyventi savarankiškai. Liko savaitė kita ir gandrų lizdai ištuštės iki sekančio pavasario. Skaityti toliau

Didėja buitinės elektronikos surinkimo vietų skaičius (0)

Didėja buitinės elektronikos surinkimo vietų skaičius | EGIO nuotr.

Šiuo metu, visos Lietuvos teritorijoje Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) yra įrengusi 142 specialias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas.

Augant atliekų surinkimo poreikiui,  EGIO daugiau kaip ketvirtadaliu padidino buitinės elektronikos atliekų surinkimo vietų skaičių, kurių Lietuvoje jau yra tūkstantis. Daugumoje šių vietų, už priduotas elektronikos atliekas yra sumokama. Tai leidžia gyventojams kur kas patogiau priduoti nebenaudojamus prietaisus ir skatina juos rūšiuoti.

Skaityti toliau

Kokius gaminius galima vadinti ekologiškais? (0)

Ekologiškų gaminių logotipas

Pastaruoju metu ekologiškas gyvenimo būdas pasaulyje sparčiai populiarėja, tačiau kalbant apie maisto gaminius sąvokos ekologiškas, sveikas, natūralus vis dar painiojamos. Taigi kokius gaminius iš tiesų galima vadinti ekologiškais?

Kuo ypatingi ekologiški gaminiai?

Jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių, konservantų ir kt. Jie neužteršti cheminėmis medžiagomis Skaityti toliau

Lietinga vasara nuvylė bitininkus, tačiau medaus rudens sezonui užteks (0)

fineartamerica.com nuotr.

Bičių ūkių savininkai teigia, kad vėsūs orai trukdė bitėms rinkti nektarą, todėl šiuo metu vasarinio medaus yra surinkta mažiau negu praėjusiais metais. Tiesa, prieš akis dar rugpjūčio mėnuo, kuris, kaip tikina bitininkai, turi galimybę pakeisti medaus derliaus kiekį. Tuo metu prekybininkai teigia, kad pirkėjai kaip ir pastaraisiais metais dažniausiai ieško lietuviško įvairiažiedžio medaus, prie kurio renkasi įvairius vaisinius delikatesus.

Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, Skaityti toliau

Lietuvos ūkiuose užregistruoti šeši nauji AKM židiniai (0)

ZUM.lt nuotr.

Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas šį savaitgalį nustatytas šešiuose kiaulių laikymo ūkiuose. Viename jų buvo laikomos 164 kiaulės, dar keturiuose – penima po keletą gyvūnų. Naujausias AKM židinys nustatytas Lazdijų rajone, čia 17 kiaulių buvo laikomos nelegaliai, nedeklaravus kiaulių laikymo vietos.

Didžiausias iš pastarųjų AKM atvejų šį savaitgalį patvirtintas Šalčininkų raj. Akmenynės seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame buvo laikomos 164 kiaulės. Įtarimai dėl ligos, kilo netikėtai, be aiškiai matomų ligos simptomų nugaišus 2 ūkyje laikomoms kiaulėms. Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sode – gausus jauniklių būrys (0)

AM.lt nuotr.

Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas kaip įprastai vasarą džiaugiasi gausiu įvairų rūšių gyvūnų jauniklių būriu. Skaičiuojama, kad šiemet net 22 kanopinių rūšių gyvūnai atsivedė jauniklių, kai kurie jų – ne po vieną. Tarp daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukiančių gyvūnų – snieginiai ožiukai ir kengūros.

Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė pastebi, kad daugiausiai lankytojų dėmesio susilaukia, kaip visada pavasarį atjaunėjęs ir atgijęs ožių kaimelis. Skaityti toliau

AKM atvejų laukinėje faunoje nemažėja (0)

VMVT.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad liepos 27 – rugpjūčio 3 d. afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 62 šernų gaišenoms:

1. Anykščių r. sav. – Svėdasų ir Anykščių sen. – 2 šernų gaišenoms,

2. Biržų r. sav. – Širvėnos sen. – 1 šernų gaišenai,

3. Jonavos r. sav. – Šilų sen. – 4 šernų gaišenoms, Skaityti toliau

Netinkamai prižiūrimas mėšlas pasiekia net geriamojo vandens šulinius (0)

AM.lt nuotr.

Gyvulių mėšlas yra vertinga natūrali trąša, kurią naudoti siūlo specialistai. Deja, aplinkosaugos pareigūnus pasiekia ne vienas pranešimas apie netinkamai tvarkomą mėšlą. Šis gali ne tik skleisti nemalonų kvapą aplinkiniams gyventojams, bet ir pasiekti gruntinius vandenis, o jais – pakliūti į geriamojo vandens šulinius.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Zabarauskienė teigia, Skaityti toliau

Ar Lietuvos ūkininkai padės išmaitinti pasaulį? (3)

R. Janarausko nuotr.

Mokslininkų skaičiavimu, per artimiausius 40 metų pasaulio gyventojų skaičius pasipildys dar dviem milijardais. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio produkcijos organizacijos (FAO) duomenimis, jau 2025-aisiais planetoje mūsų gyvens 8 milijardai, o 2050-aisias šis skaičius išaugs iki 9,6 milijardų. Ir visus šiuos žmones reikės išmaitinti. Ar esame pasiruošę šiam iššūkiui? Kokios technologijos ateis į pagalbą ūkininkams per artimiausius dešimtmečius?

Skaityti toliau

Sparnuotieji Lietuvos ambasadoriai garsins šalies vardą pasaulyje (0)

AM.lt nuotr.

Kasmet milijonai Lietuvos paukščių migruoja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai pasiekia ir Afrikos žemyną, tad jie – savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus vykdo projektą, kurio metu per dvejus metus planuojama sužieduoti 200 paukščių ir taip jiems suteikti savotišką lietuvišką „pasą“.

Projektas „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ yra skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Įgyvendinant jį, visuose etnografiniuose Lietuvos regionuose, Skaityti toliau

Smiltynėje atidaromas orientavimosi parkas (0)

Klaipeda.lt nuotr.

Šiandien, liepos 31 d., 13.00 val. Smiltynėje prie lankytojų centro, Smiltynės g. 11, įvyks Smiltynės orientavimosi parko atidarymas. Atidaryme dalyvaus Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser, Orientavimosi klubo „Kopa“ prezidentas E. Pilybas.

Pirmasis orientavimosi parkas Kuršių nerijoje Nidos gyvenvietėje įkurtas 2010 m. Jis sulaukė didžiulio susidomėjimo tiek tarp miesto svečių, Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: pumpotaukšliniai (0)

Švininė vilktabokė | A. Stabrausko nuotr.

 Didįjį kukurdvelkį (Langermannia gigantea) pažįsta daug kas, nes vasarą, ypač labai šiltais periodais su liūtimis, šie įspūdingo dydžio (būna ir apie pusės metro aukščio, 2 metrų apimties) balti rutulio formos grybai neretai matomi iš tolo. Jų nuotraukas skelbia dienraščiuose, žurnaluose, rodo televizijos naujienų laidose. Čia skelbiamas egzempliorius rastas sodely prie daugiabučio, jį kažkas apvertė; ką gi, galimybė pamatyti, kaip jis atrodo iš apačios, kuo prisitvirtina žemėje (1 nuotr.) bei perpjautą (2 nuotr.).

Skaityti toliau

AKM plinta ne tik kiaulių ūkiuose, bet ir laukinėje faunoje (1)

VMVT.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad praėjusią savaitę (liepos 21–27 d.) afrikinis kiaulių maras (AKM) vienuolikoje savivaldybių nustatytas 2 sumedžiotiems ir 70 šernų gaišenų:

1. Kavarsko, Troškūnų sen. (Anykščių r.) – 2 šernų gaišenoms,

2. Papilio sen. (Biržų r.) – 7 šernų gaišenoms,

3. Šveicarijos, Šilų, Upninkų sen., (Jonavos r.) – 7 šernų gaišenoms, Skaityti toliau

Išsaugoti atviras erdves Kuršių nerijoje – iššūkis (0)

S. Paltanavičiaus nuotr.

Kuršių nerijos kraštovaizdis dažniausiai identifikuojamas su kopomis. Tačiau už prieškopių plytinti žolė, krūmais arba medžiais apaugusi kauburiuota arba plokščia lyguma, vadinama palve, yra ne mažiau būdingas nerijos vietovaizdis. Pastaruoju metu vis labiau suvokiama svarba atkurti bei išlaikyti palvei būdingas atviras pievas. Būtent jos yra itin vertingos tiek bioįvairovei, tiek bendram kraštovaizdžiui, o taip pat pažintiniam turizmui, todėl buvo ieškoma gamtai tvarių bei žmogui patrauklių šio tikslo įgyvendinimo priemonių. Skaityti toliau

Svarbus radinys Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)

Belapė antbarzdė – rečiausia gegužraibinių šeimos orchidėja Lietuvoje | B. Šablevičiaus nuotr.

Šią vasarą Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojams  teko laimė „užklupti“ dar vieną belapių antbarzdžių grupę – net 26 žydinčius augalus. Neįmanoma pervertinti šio radinio, tai prilygsta botaniniam stebuklui, juk antbarzdes miške galima susekti tik per 10–12 dienų laikotarpį. Kokiose vietose jų tikėtis ir ieškoti, taip pat niekas nepasakys. Ieškojimo laikas labai trumpas, nes  vienas augalas žydi apie 7 dienas. Pirmąją šios rūšies augimvietę Parke turime nuo 1984 m. ir kasmet ja džiaugėmės jau 33 metus…
 
Naujoji augimvietė su senąja ryšio neturi – jas skiria 5 km atstumas. Be to, naujai atrastoje vietoje augimvietė kardinaliai skiriasi nuo senosios. Skaityti toliau

J. Ziedelytė. Sąmoningas vartojimas – pasirinkimas ar pareiga? (1)

Pixabay.com nuotr.

Įsijungi naujausio modelio LED televizorių – liauna it styga ir grakšti tamsiaplaukė jauna moteris, plačia amerikietiška šypsena valiūkiškai krato galvą, videokamera priartina jos vešlius spindinčius plaukus stambiu planu, o tada staiga mergina sušunka: „Būk savimi – išbandyk šį šampūną – tu to verta!“.

Tuomet atsiverti „Iki savaitėlės“ reklaminį laikraštuką ir pirmame puslapyje šviečia šūkis: „Vonios ir tualeto valikliams 40 proc. nuolaida. Tik šią savaitę!”. Tada „įlendi“ į internetą, skaitai straipsnį apie upę, užterštą neaiškiais chemikalais, ir smilkt smegeninėj sukirba mintis – chemija, chemija, visur ta chemija… Skaityti toliau

Vasaros laukuose (II). Tarp baltų žiedų (0)

Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare). Baltagalvė? Mes vis tiek eilėraščius ir dainas nuo seno, kaip kūrėme, taip ir kursime apie ramunę: https://www.pakartot.lt/album/o-ramunele-pasakyk/o-ramunele-pasakyk-valsas. „O ramunėle, pasakyk, kas mane myli, atsakyk“, – ramunė nuo senovės yra burtažolė. Moteris, gimusi 1908 metais, kažkada paaiškino, kaip burdavosi jos jaunystėje (užrašyta Žagarės apyl.): „Skink po vieną baltą lapelį (juos botanikai vadina „liežuviškais baltagalvės graižo žiedais“ – A. S.), sakydamas: myli – nemyli – prie širdies glaudžia – spjauna – bučiuoja – po velnių

Skaityti toliau

Pavojingųjų atliekų „antrasis gyvenimas“ (0)

Pixabay.com nuotr.

Kiekvienas vairuojantis automobilį, naudojasi serviso paslaugomis. O ar susimąsto koks tolimesnis senų, nusidėvėjusių automobilių detalių likimas? Kur iškeliauja ir kuo virsta senos padangos, alyva, akumuliatoriai, filtrai ar plastiko atliekos?

Nebenaudingos, atitarnavusios medžiagos, atliekos, šiukšlės – tokie „epitetai“, taikomi panaudotoms ir jau nebetinkamoms naudoti transporto priemonių dalims, nedaug tepasako apie jų naująsias galimybes. Tačiau beveik visoms surūšiuotoms ir tinkamai apdorotoms Skaityti toliau

Rastas labai retas vabalas (1)

Niūraspalvis auksavabalis| T. Špiliausko nuotr.

Aukštadvario regioniniame parke aptiktas vienas įspūdingiausių ir rečiausių Europos vabalų – niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita). Šio ypatingo vabalo apsaugai yra numatomos įvairios priemonės, netgi steigiamos Natura 2000 teritorijos.

Vabalas atrodo įspūdingai: stambus (kūno ilgis iki 33 mm), tamsiai pilkos spalvos, saulėje tviskantis aukso, bronzos, smaragdo atspalviais. Vabalas įnoringas, apsigyvena tik senuose, stambiuose, drevėtuose ąžuoluose, kartais uosiuose, guobose, klevuose, liepose, juodalksniuose. Skaityti toliau

Pradėti žemės darbai Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite (0)

Gedimino kalnot varkymo darbai

Šiandien, liepos 25 d.,  Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite darbų vykdytojai – UAB „Rekreacinė statyba“ – užkėlė specialiai šiems žemės darbams šveicarų pagamintą „eskavatorių-vorą“, kuris padės įrengti gruntinius pagrindus nuošliaužos pažeistame šlaite, sumontuojant drenažinę sistemą ir tinkladėžes (gabionus).

Planuojama, kad šią savaitę šiaurės vakarų šlaite, nepažeidžiant Gedimino kalno natūralios geologinės struktūros, bus nulyginti nuošliaužos kūne susidarę supiltinio grunto kauburiai. Skaityti toliau

Sutvarkyk savo žemės plotą – gauk paramą (0)

zemes sklypas_zum.lt

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui žemdirbiai raginami nedelsti ir pranešti apie sutvarkytus buvusius arba naujus netinkamus paramai gauti žemės plotus.

Žemdirbiai, besirengiantys paversti savo turimus netinkamus paramai gauti žemės plotus tinkamais ir ateinančiais metais juos deklaruoti, privalo iki 2017 m. gruodžio 1 d. juos sutvarkyti: išnaikinti piktžoles, atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbus, o darbų atliekas pašalinti iš žemės ploto, atlikti kitus būtinus tvarkymo darbus. Skaityti toliau

Piliečiai ragina Lietuvos valdžią sugriežtinti bausmes už gyvūnų kankinimą (15)

Pixabay.com nuotr.

Liepos pradžioje plačiai nuskambėjo itin kraupi žinia apie dviejų jaunų sadisčių Editos Bugajenko ir Urtės Zimblytės protu nesuvokiamą poelgį.  Liepos 5 d. viename Vilniaus daugiabutyje jos į narvelyje uždarytą triušį purškė plaukų laku ir uždegusios lako srovę žiebtuvėliu, liepsną nukreipė į gyvūną. Nusvilinusios gyvūnui kailį jam į kaklą įsmeigė peilį ir nupjovė jam galvą. Po to šių žudynių nuotraukas sadistės paviešino internete…

Sukrėstas pastarojo įvykio politologas Marius Kundrotas internete paskelbė peticiją kuria reikalaujama, kad Lietuvos valdžia sugriežtintų atsakomybę gyvūnų Skaityti toliau

Kas devintas į šalį įvežamas automobilis turės būti sunaikintas (1)

ec.europa.eu, Solal S nuotr.

Nuo šių metų liepos 3 d. Lietuvos muitinei patikrinus apie 1300 naudotų automobilių, iš jų, pirminiais duomenimis, 149 – arba net 11 proc. – pripažinti atliekomis. Tai reiškia, kad pastarieji į Lietuvą importuoti automobiliai turi būti sunaikinti arba sutvarkyti kaip atliekos.

Pagrindinis importuojamų transporto priemonių patikrinimo tikslas – aplinkosauginis. Jais siekiama užtikrinti, kad į Lietuvos teritoriją naudoti automobiliai nebūtų importuojami kaip atliekos, kuriomis vėliau būtų galima atsikratyti neteisėtais būdais. Skaityti toliau

Atiduotuvės plinta ir Lietuvoje (1)

Ecoservice nuotr.

Nesudėvėtas, bet jau nereikalingas drabužis, nesunešiota avalynė, nebenaudojamas, tačiau veikiantis telefonas, vaiko žaislas, kėdė ar indas – kiekvienas namuose atrasime dar tinkamų naudoti, bet mums nereikalingų daiktų. Dalis jų atsiduria konteineriuose. Tačiau užuot išmetus, gal vertėtų jais pasidalinti?

Vasariniai batai, kosmetika, ventiliatorius, rašomasis stalas, sofa – šiuos ir galybę kitų atiduodamų daiktų galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“

Skaityti toliau

Raseinių rajono vandentiekyje aptikta pavojingo sveikatai arseno (1)

AM.lt nuotr.

Raseinių rajone Ražaitėlių ir Šienlaukio vandentiekio geriamajame vandenyje nustatytas didelis kiekis arseno. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis įtaria, kad kalti seni pesticidai. Nors gyventojai pavojingos medžiagos poveikio teigia nepajutę, pradedamas išsamus situacijos tyrimas.

„Tiriamos vietovės yra neaktyviai apgyvendintos, tik maži kaimukai, ten taršos šiuo metu tikrai nėra. Įtariu, kad tai greičiausiai yra vadinamoji istorinė tarša, senų laikų palikimas. Beieškant radome Ražaitėliuose, už kokių 50–70 metrų nuo vandens gręžinio, Skaityti toliau

Ši vasara ornitologus jau nudžiugino aptiktais retais paukščiais (0)

Pelėdikės jauniklis | V. Jusio nuotr.

Praėjusią savaitę Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys Šilutės rajone aptiko ką tik lizdą palikusį pelėdikės, retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pelėdų rūšies, jauniklį. Tai jau antras nustatytas šios rūšies paukščių perėjimo mūsų šalyje atvejis. Jis rodo, kad pelėdikė nebėra tik užklystanti į Lietuvą rūšis.

Iki šiol Lietuvoje aptiktos 386 paukščių rūšys. Pastaroji – daūrinė kregždė, pastebėta ir nufotografuota Ventės rage. Tačiau pastebėtų rūšių statusui įvertinti reikia ilgamečių stebėjimų. Tik nustačius, kad paukščiai Lietuvoje peri, galima kalbėti apie jų vietines populiacijas. Skaityti toliau

Gedimino kalnas atidaromas lankytojams (0)

LRKM nuotr.

Šiandien, liepos 17 d., Gedimino kalno gelbėjimo darbų koordinavimo štabas įvertinęs visus šiuo metu turimus duomenis, taip pat atsižvelgdamas į Lenkijos geologų preliminarias tyrimų išvadas ir jose konstatavus, kad šiandien realios grėsmės lankytojams nėra, nusprendė atidaryti Gedimino kalną lankytojams.

Šiuo metu pavojus sumažintas, situacija stebima visą parą. Pastebėjus grunto deformacijas, pagal iš anksto sutarta reagavimo protokolą, iš karto būtų taikomos prevencinės priemonės – nukasamos susiformavusio grunto briaunos, išlaikant ir jų atramines savybes. Skaityti toliau