Vyriausybė parengė 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą (NPP), kuriame nustatyti pagrindiniai ateinantį dešimtmetį valstybėje siektini pokyčiai, jie turėtų užtikrinti pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos, saugumo ir kitose srityse. Pagrindinis dėmesys šiame plane skiriamas klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams. Ypatingą indėlį formuojant Lietuvos ilgalaikius aplinkosaugos tikslus įnešė šioje srityje veikiančios Skaityti toliau
Klimato vajus vis labiau audrina visuomenes. Tik štai pagrindiniai „kovotojai“ siūlantys europiečiams paaukoti savo patogumus bei ekonominę gerovę, tuo pat metu varžosi kas greičiau pastatys vis naujas gamyklas augančiose, pirmiausiai be abejo Kinijos bei Indijos rinkose.
Tuo tarpu po stipriu ideologiniu bei propagandiniu spaudimu esantys Skaityti toliau
Sausio 17 d., penktadienį, 9:30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje profesinių sąjungų atstovai kartu su Seimo nariu Nagliu Puteikiu paskelbs savo reikalavimą Vyriausybei kuo skubiau nacionalizuoti bendrovę „Grigeo“ siekiant apsaugoti valstybės interesus dėl dešimčių milijonų eurų ieškinių užtikrinimo ir siekiant apsaugoti ten dirbančius eilinius žmones nuo galimo savininko akibrokšto – tyčinio įmonės bankroto.
Spaudos konferencijoje dalyvaus: Profesinės sąjungos „Solidarumas“ Skaityti toliau
Už pilietiškumą giriami klaipėdiečiai sako, kad tokiais nebuvo vadinami, kada beveik dešimtmetį be jokio atsako varstė miesto ir centrinės valdžios duris. Jiems nerimą kelia politikų dviveidiškumas, juos įtaria dangstant įmones, kurios gali būti kaltos dėl prastėjančios gyventojų sveikatos ir aplinkos taršos.
Pasak jų, tik pasikeitus aplinkos ministrui ir aplinkosaugininkams aktyviai bendradarbiaujant su teisėsauga, teršėjai išaiškinti – viena iš Klaipėdos miesto didžiausių įmonių „Grigeo Klaipėda“. Skaityti toliau
Net naujausi dyzelinių automobilių modeliai turi bėdų. Jų sukeliama tarša kietosiomis dalelėmis kelia didžiulį pavojų sveikatai, parodo neseniai paskelbti nepriklausomi taršos tyrimų duomenys.
Tai paneigia pastaruoju metu automobilių gamintojų plačiai skleidžiamą žinią, jog naujausi dyzeliniai automobiliai „išsigydė“ „Dyzelgeito“ ligas ir dabar esą yra „švarūs“.
Kietųjų dalelių filtrai (DPF) „išvalomi“ (mėgstama tą faktą slėpti žodžiu „regeneruojami“) kas 480 kilometrų, tokių išvalymų metu kenksmingų dalelių koncentracija išmetimo Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje verta pakelti akis aukštyn – palubėje pražydo ir vaisius augina tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.).
„Tikrasis bananas – daugiametis žolinis augalas, kuris dar vadinamas „atogrąžų duona“. Kultivuoti pradėtas pietryčių Azijoje. Kai kurių rūšių bananai užauga net iki 15 m aukščio, o štai VDU Botanikos sodo oranžerijoje augantis tikrasis bananas – iki maždaug 8–10 metrų“, – sakė VDU Botanikos sodo vyr. specialistė Renata Čanovienė. Šis pražydęs augalas į VDU Botanikos sodo oranžeriją atkeliavo 1969 m. iš Vokietijos. Skaityti toliau
Europos Sąjungos (ES) veterinarijos specialistus neramina vis nauji pranešimai apie paukštininkystės ūkiuose plintantį paukščių gripą. Pirmadienį, sausio 13 d., Vengrijos kompetentinga institucija pranešė apie pirmąjį šiais metais ligos protrūkį savo šalyje.
Pranešama, kad didelio patogeniškumo (H5N8) paukščių gripo protrūkis nustatytas pasienyje su Slovakija (Tatabanya rajonas, Komárom-Esztergom apskritis), ūkyje, kuriame buvo laikoma 53,5 tūkst. kalakutų. Skaityti toliau
Ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti jau penkiems asmenims.
Dviems įtariamosioms, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosioms specialistėms, įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (LR Baudžiamojo kodekso 229 str.) įteikti praėjusį penktadienį, praneša generalinė prokuratūra.
Siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos Skaityti toliau
Ar žinote kokias dovanas mums paliko paskutinis ledynas, dengęs Lietuvą ir pasibaigęs maždaug prieš keturiolika tūkstančių metų? Iš Skandinavijos buvo atvilkęs įspūdingo dydžio akmenų, kurie ir šiandien guli išsimėtę po visą mūsų kraštą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią žiemą ragina keliauti ir pamatyti 10 įspūdingiausių saugomų akmenų. Rieduliai įspūdingi ne tik savo dydžiais, bet ir formomis. Skaityti toliau
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba skaitytojų dėmesiui pristato naują leidinį – gausiai nuotraukomis iliustruotą informacinį žinyną apie Lietuvos saugomas teritorijas. Knygoje pateikiama išsami informacija apie mūsų krašto nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus.
Knygoje sužinosite, kas yra saugomos teritorijos, ar daug jų yra pasaulyje, kam jos steigiamos ir kodėl svarbu ateities kartoms išsaugoti natūralią gamtą bei kraštovaizdį. Skaityti toliau
Europos Parlamento narys. Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) pagrindinis narys
Ką tik Europa – taigi ir Lietuva – pasitvirtino „Žaliąjį kursą“. Per pusmetį buvo parengta detali – o kai gerai įsiskaitai, tai pradeda atrodyti ir nuobodi – programa. Viskas labai teisingai suplanuota į gražią ateitį be jokios taršos.
O realybė? O toji Lietuvos aplinkosaugos – ypač vandens resursų tausojimo – realybė per tą patį pusmetį sparčiai ritasi link Skaityti toliau
„Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, gaminamą „Gritės“ ženklo produkciją atsisakė pirkti didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai“, prekybos tinklai „Iki“ ir „Norfa“. Šią galimybę svarsto ir kiti mažmeninės prekybos tinkai. Prie įmonės Klaipėdoje rinkosi ir būrelis protestuotojų.
„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis pripažino, kad nevalytų nuotekų krizė Klaipėdoje turės Skaityti toliau
Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo 2020-aisiais programą.
2020-ieji UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais paskelbti siekiant pabrėžti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kernavės archeologinės vietovės, Kuršių nerijos, Struvės geodezinio lanko – reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą, visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities kartoms ir teisinės apsaugos svarbą. Skaityti toliau
Kokia tarša susidaro gaminant popierių ir kartoną ir kas teršiama labiausiai? Apie tai visuomenės diskutuoja po neregėto masto taršos, užfiksuotos Kuršių mariose. Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.
Šio tipo pramonė sunaudoja didelius kiekius vandens, vadinasi ir aplinką labiausiai teršia nutekamieji vandenys. Ką galima juose rasti?
„Pirmiausia, labai daug organinių medžiagų, kurios patekę į paviršinius vandenis yra oksiduojamos, Skaityti toliau
Sausio 9 d., ketvirtadienį, 15:30–17 val. Vilniuje, prie „Grigeo“ įmonių grupės būstinės (Vilniaus g. 10, Grigiškės) telkiamas piketas „Boikotuokime „Grite“!
Taip Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas bei kitos susirūpinusios aplinkos apsauga organizacijos ketina išreikšti protestą dėl AB „Grigeo“ įmonių grupei priklausančios bendrovės veiksmų Klaipėdoje, dideliu mastu teršiant aplinką.
Pikete dalyvaus Aplinkosaugos koalicijos atstovai, „Penktadieniai ateičiai“ savanoriai ir kiti neabėjingi visuomenininkai.
Skaityti toliau
Netinkamai tvarkomos nuotekos, nepriklausomai nuo jų kilmės, turi žalingą poveikį aplinkai. Šiais laikais yra pakankamai nemažai priemonių, padedančių išspręsti tokią bėdą, tačiau tikrai ne visi jų imasi. Viena iš pagrindinių to priežasčių – nesigilinimas į pasekmes.
Skirtingos kilmės nuotekoms – atitinkami valymo sprendimai
Daugelis tikriausiai žino, kas yra nuotekų valymo įrenginiai. Jie padeda pašalinti įvarius teršalus, todėl išvalytas vanduo gali būti išleidžiamas į aplinką. Buitinės ir pramoninės kilmės nuotekos dažniausiai skiriasi, todėl svarbu atitinkamai jas apdoroti. Skaityti toliau
Kai šiluma vis dažniau persikelia į žiemą, sunku supaisyti koks iš tikrųjų metų laikas dabar. Gal iš tikrųjų ruduo? Ir saulė vis palepina. Tegul kartais tik pro debesis, bet vis tiek nuo to dieną skaidriau.
Regis kritulių ne tiek daug, bet papelkio žemumų pievos žliugsi, o šernų išknistose juodumose telkšo vanduo. Tačiau niekur kitur vandens neatsirado daug. Kad jo pakankamai, toks įspūdis susidaro tiktai ties bebrų užtvankomis Viešvilės vidurupyje. Čia jis pristabdytas bebrų statinio užpildė vagą iki krantų viršaus ir kliokia smagiai versdamasis per iš šakų suręstas užtvaras. Skaityti toliau
Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?
Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau
Rašytoja iš Australijos Akvilinos Cicėnaitės-Čarles (A. Cicėnaitės-Charles) feisbuke pasidalino mintimis apie jau kelis mėnesius besitęsiančius gaisrus Australijoje.
Gyvendama Australijoje negaliu negalvoti ir nerašyti apie tai, kas čia dedasi paskutiniais mėnesiais.
Kai manęs klausia, ar jau galiu atsidaryti langus ir įkvėpti gryno oro, galvoju, kad man pasisekė, jog dar turiu namus, kai tūkstančiai jų neteko.
Kai manęs klausia, ar ten dar liko kam degti, galvoju apie pusę milijardo liepsnose sudegusių gyvūnų, galvoju apie tuos, kurie dar liko.
Žagarės regioninio parko direkcija džiaugiasi, kad baigiantis 2019 m. gavo malonią žinią. Erasmus + projektų atrankos komiteto sprendimu projektui „Propaguojame gamtos kalbą“ skirtas finansavimas.
Projektas „Propaguojame gamtos kalbą“ gimė iš siekio plėtoti plastiko mažinimo idėją ir vienyti skirtingų šalių jaunimą prisidėti prie taršos mažinimo gamtos išsaugojimo vardan.
XXI amžiaus žmonijos pagrindinis uždavinys – išlikti. Mokslininkai perspėja apie pavojingus planetos pokyčius, kurie gali destabilizuoti viso pasaulio ekosistemas. Neapdairus žmogaus elgesys – nepagarba gamtai, šiukšlinimas, beatodairiškas gamtos resursų vartojimas, Skaityti toliau
Gruodžio 30 d. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Miškų įstatymo pataisoms, susijusioms su miškų kirtimais, ir teiks jas Seimui.
Vienas svarbiausių siūlymų, pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, – mažinti plynųjų miškų kirtimų skaičių, juos pirmiausia ribojant biologiniu požiūriu vertingiausiuose miškuose, ypač esančiuose saugomose teritorijose.
Taip pat siūloma išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą nenustatant perteklinių apribojimų likusiuose šalies miškuose ir sudarant prielaidas racionaliai naudoti miško išteklius. Skaityti toliau
Liko vos savaitė iki 5 savaites trukusio festivalio „Kalėdos sostinėje“ pabaigos ir jau labai greit ateis metas, kai daugelis savo namuose, biuruose nupuoš kalėdines eglutes. Sostinės savivaldybė drauge su miestą tvarkančiomis įmonėmis pasirūpino, kad mieste atsirastų daugiau kaip 80 specialių vietų nupuoštoms eglėms ar jų šakoms palikti. Po švenčių su eglėmis sostinėje bus galima atsisveikinti neteršiant gyvenamosios aplinkos, civilizuotai ir nemokamai. Surinktos eglės vėliau perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu. Skaityti toliau
Žolininkas-farmacininkas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas, paklaustas, kokius prieskonius rekomenduotų vartoti norintiems išvengti peršalimo arba lengviau jį įveikti, nedvejodamas sako: maistažoles ir saldažoles, pačių surinktas, apdorotas ir sumaltas. Tai yra daug geresnė pirktinių prieskonių alternatyva.
Prieskoniai auga šalia
Prieskoniai, kaip ir vaistažolės, gali būti ir maistas, ir vaistas, nelygu kokia vartojama dozė, – pasakoja žolininkas. Skaityti toliau
Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, per pastarąjį dvidešimtmetį vien vėsinimo sistemų sunaudojamos energijos kiekis padidėjo du kartus, o iki 2040 m. šis skaičius dar kartą dvigubės. Energijos taupymas ir tvarumas tapo vienu svarbiausių iššūkių statybų sektoriui, ieškančiam būdų stiklines konstrukcijas paversti draugiškesnėmis aplinkai. Išskirtinį tvarių stiklinių pastatų sprendimą pritaikė ir Skandinavijai pristatė lietuviško kapitalo fasadų konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo bendrovė „Staticus“. Naujoviška lietuvių pritaikyta šilumą sulaikanti technologija leis sumažinti išeikvojamos energijos kiekį. Skaityti toliau
ES turi veiksmingiau mažinti pesticidų naudojimą ir daugiau investuoti į tyrimus, kad būtų apsaugotos bitės ir kiti vabzdžiai apdulkintojai, įsitikinęs Europos Parlamentas (EP).
Trečiadienį jis pritarė rezoliucijai, kurioje kritikuojama pernai birželį Europos Komisijos (EK) pristatyta iniciatyva dėl vabzdžių apdulkintojų apsaugos, nes ji nepakankamai apsaugo bites ir kitus augalus apdulkinančius vabzdžius nuo žemės paskirties pasikeitimo, buveinių praradimo, intensyvaus ūkininkavimo, klimato kaitos bei invazinių rūšių plitimo. Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam naujos redakcijos Želdynų įstatymo projektui ir teiks jį Seimui.
Naujos redakcijos įstatymas leistų nustatyti aiškesnį želdynų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinį reguliavimą, sudarytų visuomenei daugiau galimybių dalyvauti priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo ir užtikrintų geresnį jos informavimą apie numatomus jų priežiūros ir tvarkymo darbus, įtvirtintų profesinės kvalifikacijos reikalavimus želdynų projektavimo bei priežiūros ir tvarkymo darbus atliekantiems asmenims, suderintų įstatymo nuostatas su miškų ir žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybos santykius reguliuojančiais įstatymais. Skaityti toliau
Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?
Duonos kepimas buvo prilyginamas pasaulio sutvėrimui. Pagal iš kartos į kartą perduodamus receptus tris dienas trunkantis ruginės duonos ruošimas laikytas šventa apeiga. Etnologas profesorius Libertas Klimka pastebi, kad šiuo labai svarbiu ir garbingu darbu užsiimti galėjo tik namų šeimininkė, kepaliukai buvo puošiami kryželiu, o iškeptą duoną raikydavo tik tėvas arba Skaityti toliau
Pagal Lietuvos siūlomą klimato veiksmų planą norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą.
Šis pasiūlymas sukėlė gamtininkų ir aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą. Skaityti toliau
Gruodžio 17 d. vyko pirmasis teismo posėdis, kuriame buvo svarstomas nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumo skundas dėl Punios šilo rezervato plėtros sustabdymo. Nevyriausybininkai siekia panaikinti aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pavedimu įpareigotos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra. Proceso metu buvusį aplinkos ministrą Kęstutį Navicką nutarta įtraukti kaip liudytoją. Teismas pasiūlė išplėsti skundą ir įtraukti Aplinkos ministeriją į procesą ne kaip trečiąją šalį, bet kaip atsakovą. Skaityti toliau
Kokie, jūsų nuomone, aplinkosaugos klausimai yra aktualiausi Lietuvoje? Į šį klausimą atsakė daugiau nei tūkstantis penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojų. Lietuvos gamtos fondo (LGF) užsakymu tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai susirūpinę atliekų tvarkymu, o mažiausiai jiems rūpi augalų ir gyvūnų rūšių nykimas.
Nors apklausa buvo vykdoma dar gerokai iki įsiplieskiant naudotų padangų gaisrui Alytuje, Lietuvos miestų gyventojai nurodė, kad nesutvarkytos atliekos – aktualiausia aplinkosaugos bėda. Taip mano beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų.
