Gamta ir ekologija

Varniniai paukščiai – galvos skausmas miestiečiams (0)

Pilkoji-varna-miske.lt

Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.

Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių. Skaityti toliau

Į Nemuną ilgą laiką teka nevalytos nuotekos (0)

Kauno vandenys_statybajums.lt

Kilus įtarimų, kad UAB „Kauno vandenys“ ne visas nuotekas išvalo iki reikiamų normų ir kad dalis nevalytų nuotekų galimai patenka tiesiai į Nemuną, aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, nevalytos nuotekos į Nemuną buvo leidžiamos ne vieną dieną ar mėnesį, aplinkai padaryta didelė žala. Kadangi tai ne paprastas aplinkosauginis pažeidimas, o galimai padarytas nusikaltimas aplinkai, Skaityti toliau

Jokiu būdu negalima neštis namo rastų sveikų žvėrių ar paukščių jauniklių (0)

S. Paltanavičiaus nuotr.

Pastaruoju metu Aplinkos ministerijos gamtosaugos specialistai sulaukia nemažai gyventojų skambučių apie rastus tariamai beglobius laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius. Prašoma patarti, kaip juos, parsineštus į namus, maitinti ir globoti.

Pasak gamtosaugininkų, pirmiausia reikia žinoti, kad Laukinės gyvūnijos įstatymas griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Jie tik labai retai tampa beglobiais, našlaičiais. Pievoje ar miške rastas kiškiukas, lapiukas, elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai būna ne vienas. Skaityti toliau

Molėtų rajono miške neteisėtai išdygusi sodyba nugriauta (2)

Nugriauta sodyba-ir-teritorija-po-sutvarkymo Moletu miske_am.lt

Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o jo likvidavimo darbus organizavo pati savininkė. Taip ji išvengė sąskaitos už priverstinį statinio griovimą, kurį, jei nebūtų vykdomas teismo sprendimas, įgyvendintų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Šio namo statybos ūkininko ūkio sodyboje pradėtos Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2009 metų gegužę išdavus statybos leidimą. Sodyba suformuota pagal administracijos direktoriaus įsakymu tų pačių metų sausį patvirtintą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą,

Skaityti toliau

Seime stringa urėdijų reforma (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į posėdį susirinkęs Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė kol kas nesvarstyti Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias vietoj 42 urėdijų būtų įsteigta viena valstybės įmonė, urėdijų veikla, kaip teigia reformos sumanytojai, būtų efektyvesnė ir duotų daugiau grąžos valstybei.

„Šiandien konkrečiai negalime pasakyti, kada svarstysime. Čia ne degtuko uždegimas, bet didelis valstybės turtas, į kurį turime žiūrėti atsakingai“, sakė komiteto vadovas Andriejus Stančikas. Skaityti toliau

Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena (0)

dailyroabox.com nuotr.

Pasitinkant pasaulinę vandens dieną, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė atsako į 10 dažnai vartotojų užduodamų klausimų.

Kokia geriamojo vandens situacija Lietuvoje?

Valstybinės geriamojo vandens kontrolės duomenys rodo, kad padėtis viešai tiekiamo geriamojo vandens sektoriuje yra gera, tačiau išlieka kai kurios saugos ir kokybės problemos: padidintas fluoridų, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

Sosnovskio barščiui naikinti siūlomas naujas būdas (0)

am.lt, G. Šiukščiaus nuotr.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau

Paukščių gripas – jau Klaipėdoje (0)

billofthebirds.com nuotr.

Paukščių gripas pasiekė Klaipėdą – kovo 18 d. mieste rasta nuo šios ligos nugaišusi gulbė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė, kad paukštį pakirto didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas H5N8.

Tai jau ketvirtas šios ligos atvejis Lietuvoje. Pirmi trys buvo nustatyti taip pat gulbėms Kaune. Specialistų manymu, visi šie atvejai susiję su vis dar tebevykstančia laukinių vandens paukščių migracija. Skaityti toliau

Labanoro girioje išaugo rekordinis retų grybų derlius (0)

Paprastasis taukius | labanoras.am.lt, G. Grašytės nuotr.

Paprastasis taukius – retas ir paslaptingas grybas. Keistos formos grybai eglynuose dygti pradeda vėlų rudenį, per žiemos šalčius suledėja, atšilus – vėl ima augti. Nuo seno šiems grybams buvo priskiriamos ypatingos vaistinės galios, tačiau naudoti ir ūkyje (vežimų ratams sutepti), juos rinkdavo, pardavinėdavo. Galbūt dėl to paprastųjų taukių sparčiai mažėjo ir apie 50 metų Lietuvoje jie buvo laikomi išnykusią rūšimi, kol vėl pradėti fiksuoti pastaraisiais metais ir šiuo metu žinoma jau ne viena dešimtis naujų radaviečių. Skaityti toliau

Deginsi žolę – būsi nubaustas! (0)

khmoradio.com nuotr.

Lietuvoje ir vėl deginama pernykštė žolė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šalyje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį – 103. Sudžiuvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Šią savaitę Elektrėnų rajone, Pastrėvio seniūnijoje, Pagrendos kaime, išdegė apie 100 arų žolės, tiek pat arų išdegė ir Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime, dar daugiau – 300 arų pernykštės žolės ugnis nuniokojo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Mostiškių kaime. Skaityti toliau

Šiandien minima Pempės diena (video) (0)

Paprastoji pempė | Birdlife.lt nuotr.

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Anksčiau Europos Vakaruose netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai. Skaityti toliau

Pavilnių regioniniame parke įrengta pirma „požeminė perėja“ varliagyviams (1)

Lietuviai ir lenkai siekia išsaugoti plačiažnyplių vėžių populiaciją (1)

Lietuvoje lankosi lenku zuvivaisos specialistai_zum.lt

Lietuviai ir lenkai siekia bendromis jėgomis sustiprinti plačiažnyplių vėžių populiaciją savo šalyse. Į Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atvykę žuvininkystės specialistai iš Poznanės (Lenkija) aptarė šios nykstančios vėžių rūšies išsaugojimo galimybes.

Pastaruoju metu šiai Berno konvencijos saugomai vėžių rūšiai situacija ypač nepalanki – tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus (L) sparčiai nyksta. Skaityti toliau

Neršiančioms lydekoms apsaugoti – aplinkosauginis skydas (0)

am.lt, P. Paukštės nuotr.

Pirmadienį, kovo 20 d., visoje šalyje prasidės akcija „Lydeka 2017“. Ji vyks iki balandžio 20 d. Tokia akcija rengiama kiekvieną pavasarį. Šiuo aplinkosauginiu skydu siekiama nuo brakonierių apsaugoti neršiančias lydekas ir vandens telkiniuose gausinti plėšriųjų žuvų išteklius, kurių, mokslinių tyrimų duomenimis, yra per mažai.

Akcijos metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai rengs reidus, nuolat stebės vandens telkinius, ypač svarbiausias lydekų nerštavietes. Skaityti toliau

Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai (0)

Gardų piliakalnis | S.Kazlausko nuotr.

Senasis kultūros paveldas – piliakalniai yra ankstyvosios beraštės istorijos šaltiniai, savitas šio krašto kuršių ir žemaičių genčių palikimas.

Piliakalniai – tai kalvos bei krantų iškyšuliai su šlaitais, kuriuose stovėjo medinės pilys. Medinės pilys sunyko, jų vietos – piliakalniai – liko. Žemaitijos nacionaliniame parke yra trylika piliakalnių: Jazdauskiškių (Girkontės) (I tūkst.), du Gegrėnų (I tūkst. – XIII a.),  Grigaičių (II tūkst. pradžia), Mikytų  (I tūkst. – XIII a.),  trys Pūčkorių (I tūkst. – II tūkst. pradžia), Užpelkių (I tūkst.), Skaityti toliau

Vilnius pradėjo Žemės dienos minėjimo renginius (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Vilniuje prasidėjo Žemės dienai paminėti skirti renginiai Europos aikštėje prie sostinės savivaldybės, miesto meras Remigijus Šimašius iškėlė Žemės vėliavą. Mažieji vilniečiai parodė teminę inscenizaciją, atskleidžiančią, kokia reikalinga ir reikšminga Žemė yra ateities kartoms.

Vilniaus miesto savivaldybė šįmet ir vėl jungiasi prie pasaulinės akcijos „Žemės valanda“ po savaitės, kovo 25 d., 20.30 val. vienai valandai išjungs Katedros aikštės, Vrublevskio ir Šventaragio gatvių, Arkikatedros, Rotušės, Seimo rūmų, M. Mažvydo bibliotekos ir Trijų Kryžių paminklo apšvietimą. Skaityti toliau

Miškui reikia ramybės – laikas į šoną padėti kirvį (0)

birds.com

Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d.  Miško kirtimų taisyklės draudžia visų nacionalinių parkų miškuose, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kirsti ir ištraukti medieną.

Miškuose jau prasidėjo pavasarinis, pats jautriausias jų gyventojams tuoktuvių ir poravimosi metas. Nebegalima jų trikdyti, ypač saugomose teritorijose, todėl miško ruošos darbus reikia atidėti.

Skaityti toliau

Saugantis paukščių gripo prašoma leidimų ardyti gandrų lizdus (1)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas.

Šis atvejis, pasak gamtininkų, nėra joks įrodymas, kad ir baltieji gandrai platina paukščių gripą, Skaityti toliau

Perdėtas atsargumas saugantis paukščių gripo atsisuko prieš baltuosius gandrus (0)

am.lt, S. Paltanavičiaus nuotr.

Aplinkos apsaugos agentūra sulaukė prašymų išduoti leidimą išardyti kaimynystėje esančius baltųjų gandrų lizdus dėl paukščių gripo pavojaus. Prašančiųjų manymu, baltieji gandrai gali pernešti šios greitai plintančios pavojingos paukščių ligos virusus ir užkrėsti naminius paukščius. Tokį požiūrį jie grindžia faktu, kad vasario pabaigoje Kaune prie Nemuno rastoms nugaišusioms šešioms gulbėms nebylėms buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas. Skaityti toliau

Saugant migruojančias varles, Vingio parke ribojamas eismas (1)

S. Žiūros nuotr.

Įpratę atvairuoti iki pat Vingio parko automobiliu, turės priimti 40 dienų iššūkį pasivaikščioti – prasideda varlių migracija. Sostinės savivaldybė drauge su gamtininkais pasirūpino, kad po žiemos pabudusios šaltakraujės, palikę savo žiemojimo vietas, per Vingio parko kelią į nerštavietes judėtų saugios.

Tai išties unikalus gamtos reiškinys – nedaug yra tokių žalių Europos sostinių, kuriose galima stebėti kelių tūkstančių varliagyvių migraciją pačiame miesto centre. Turbūt retas vairuotojas yra girdėjęs, kad migruojantys varliagyviai, pajutę kelio Skaityti toliau

Zoologijos sode apsigyveno naujas ir itin retas gyvūnas (1)

Manulas_Lietuvos zoologijos sodo nuotr

Šių metų kovo mėn. pradžioje į Lietuvos zoologijos sodą atvyko naujas gyventojas – manulas. Atkeliavęs iš didžiausio Rusijos zoologijos sodo (Maskvos), šis dar nei metų neturintis katinių šeimos atstovas bus tinkama draugija Lietuvos zoologijos sode gyvenančiai manulei Melisai.

Manulai zoologijos soduose itin reti gyvūnai, nes jie labai lepūs ir dažnai serga įvairiomis infekcinėmis ligomis. Taip pat šie gyvūnai nepaprastai baikštūs ir tik retam bei kantriam zoologijos sodo lankytojui pavyksta pamatyti manulą. Skaityti toliau

J. Juozaitis. Astravo atominė elektrinė ir Lietuvos užsienio politika: ar atsibudome tik šiandien? (4)

Astravo AE | am.lt nuotr

Stebėtina tai, kad politinių partijų susitarimas dėl Astravo atominės elektrinės (AE) labiau sukėlė pasipiktinimą neva dešimtmetį miegojusiu politiniu elitu, nei išprovokavo konstruktyvią diskusiją dėl būsimų Lietuvos žingsnių. Iki pirmųjų pranešimų apie incidentus Astravo AE, Lietuvos atstovų pasisakymai apie Minsko branduolinį projektą neišsiskyrė skambiomis frazėmis, o pats statybų procesas sunkiai skynėsi kelią į pirmuosius dienraščių puslapius. Ar tai reiškia, kad Lietuvos užsienio politika Astravo AE atžvilgiu buvo klaidinga? O galbūt jos nebuvo išvis? Skaityti toliau

Grįžtantiems paukščiams – jaukius namus (0)

S. Paltanavičiaus, nuotr., am.lt

Nuo seno kovo 10-tąją Lietuvoje švenčiamos paukščių sugrįžtuvės. Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad maždaug tiek jų rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Šiandien jau yra sugrįžę dešimtys sparnuočių rūšių.

Kaip sakė Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pastebėti prie pat marių vandens skrendantys gausūs pempių pulkai, vis dažniau pasirodo didieji kormoranai. Sugrįžo dūminės raudonuodegės, liepsnelės, juodieji ir amaliniai strazdai, kikiliai, Skaityti toliau

Žuvinto biosferos rezervate gausėja šernų (0)

vstt.lt, R. Baranausko nuotr.

Tuoj pasirodys ankstyvosios šernų vados. Daugelis jų bus, ko gero, gausesnės nei įprasta, nes sėkmingai peržiemoję žvėrys paprastai atsiveda daugiau jauniklių. Tačiau Žuvinto retosioms rūšims šernų gausėjimas nežada gero.

Šįmet gamtiniame rezervate šernų skaičius tapo vienu didžiausiu per pastaruosius 20 metų, o medžiotojų pastangos apylinkėse jų skaičių bent kiek sumažinti pasirodė bevaisės. Dar daugiau, Medžioklės taisyklių pataisos, skirtos sumažinti šernų populiaciją ir išvengti afrikinio maro rezervato apylinkėse duoda priešingus rezultatus. Siekiant palengvinti šernų medžioklės sąlygas, leista iki 100 kg pašaro porcijomis vilioti šernus ties pačia gamtinio rezervato riba. Skaityti toliau

Miškininkai surinko per 3 tūkst. parašų prieš urėdijų reformą (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) aukščiausiems šalies vadovams įteikė sąrašą su beveik 3150 asmenų parašais, kurie pasisako prieš Aplinkos ministerijos planuojamą urėdijų reformą. Federacija savo kreipimąsi adresavo Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Premjerui Sauliui Skverneliui ir kitiems pareigūnams.

Kaip rašoma  LMPF išplatintame pranešime, darbuotojų aistras sukėlė be kaštų ir naudos analizės ir poveikio aplinkai Skaityti toliau

Laikinoji sostinė imasi permainų gyvūnų gerovės srityje (0)

Šuo | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rūpestis beglobiais gyvūnais jautri ir išskirtinio dėmesio reikalaujanti sritis visoje šalyje. Kaunas ne išimtis. Suprasdamas šios veiklos reikšmę, miestas imasi pokyčių ir rengiasi „perkrauti“ ligšiolinius ryšius su gyvūnų gerovės organizacijomis.

Permainas inicijavęs Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys pripažįsta, kad gyvūnų gerovės srityje Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai. Vicemeras ragina savivaldos atstovus kartu su miesto seniūnijomis, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei gyvūnų gerovės specialistais bei visuomeninėmis organizacijomis imtis konstruktyvaus dialogo, o iškylančias problemas spręsti iš esmės. Skaityti toliau

Nederlingų žemių plotų Lietuvoje turėtų nedaugėti (0)

ZUM ministras Varenoje_zum.lt

Kovo 3 d. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas Varėnoje dalyvavo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos visuotiniame 20-jame susirinkime-konferencijoje, kur buvo aptarta ūkininkų padėtis mažiau palankių ūkininkauti rajonų ūkiuose, numatomos permainos remtinose vietovėse deklaruojančiųjų pasėlius,  žemės ūkio politikos prognozės po 2020-ųjų, kiti žemdirbiams aktualūs klausimai.

„Mano tikslas, kad nenašių žemių žemėlapis nesikeistų ir nedidėtų, ypač žinant, kad gamtinių kliūčių priemonės biudžetas yra ribotas, pavyzdžiui preliminarus lėšų likutis 2018-2020 m. paraiškoms yra apie 52 mln. Eur, Skaityti toliau

Riešutai – vitaminų lobynas (0)

Įvairių rūšių riešutai | Pixabay.com nuotr.

Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.

Pasak Santariškių vaikų ligoninės dietistės Jolitos Bagdonavičiūtės, valgydami riešutus Skaityti toliau

Hidrologai įspėja: vandens telkinių ledas jau nesaugus (0)

uwaterloo.ca nuotr.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad nors šiuo metu ežerų ledas vis dar yra storas ir stiprus, bet jau matyti pirmieji jo tirpimo požymiai. Tai atšutusios pakrantės, išplatėjusios upių įtekėjimo ir ištekėjimo sritys.

Ties virš ledo kyšančiomis žolėmis jis yra suplonėjęs, skylėtas ir tokiose vietose itin nesaugus.

Dar pavojingesnis ledas mažuose tvenkiniuose, į kuriuos įteka upeliai, nes pastarųjų vanduo yra šiltesnis – apie vieną penkis laipsnius. Skaityti toliau