Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų valdymo (0)

Krakinio ež. | Alkas.lt nuotr.

Šių metų sausį aplinkos ministras Kęstutis Navickas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai bei valstybinių parkų ir rezervatų direkcijoms išplatino viešą pranešimą dėl planuojamų permainų saugomų teritorijų sistemoje, prašydamas teikti pasiūlymus dėl šios sistemos tobulinimo.

Aplinkos ministerija visus suinteresuotus asmenis taip pat kviečia aktyviai diskutuoti ir siūlyti, kaip saugomų teritorijų valdymo srityje sukurti naują, efektyviai veikiančią struktūrą. Skaityti toliau

Saugokime varles (0)

saugokime varles_vstt.lt

Kovo 5 d., siekiant išsaugoti pavasarį migruojančias varles, saugomų teritorijų direkcijos daro užtvarus šalia automobilių kelių. Lietuvos gamtos fondas organizuoja mokymus, kurių metu sužinosite apie varliagyviams kylančias grėsmes bei kaip patys galite prisidėti prie migruojančių varliagyvių išsaugojimo.

Kiekvieną pavasarį stebite varles ir rupūžes, žūstančias po automobilių ratais pavasarinės migracijos metu? Jūs galite sumažinti aukų skaičių jau šį pavasarį – padėkite varlei pereiti kelią. Skaityti toliau

Radioaktyvus jodas Lietuvos nepasiekė (0)

pixabay.com nuotr.

Viešojoje erdvėje pasklido žinia, kad Europoje užfiksuota nedidelių radioaktyvaus jodo I-131 kiekių. Mažos, sveikatai nepavojingos koncentracijos sausio antroje pusėje buvo nustatytos Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, šio mėnesio pradžioje – vakarinėje Rusijos dalyje.

Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros, kuri vykdo valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą, Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

Vieversiai jau pasirodė (video) (0)

vieversys | wikimedia.org nuotr.

Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Skaityti toliau

Stelmužės ąžuolas dalyvauja 2017 metų Europos medžio konkurse (nuotraukos) (0)

Konkursui pateikta Stelmužės ąžuolo nuotrauka | A. Abramavičiaus nuotr.

Stelmužės ąžuolas, pernai pirmąkart Lietuvoje  išrinktas Metų medis, šiemet dalyvauja Europos metų medžio konkurse. 7-ą kartą rengiamuose rinkimuose varžosi 16 konkurentų, nacionalinių konkursų nugalėtojai, daugiausia ąžuolų ir liepų: Mesmeno kaimo liepa (Belgija), Lipkos kaimo liepa (Čekija), Brimono ąžuolas iš Velso (Didžioji Britanija), Juozapo ąžuolas (Lenkija), Bekotis ąžuolas (Bulgarija), Akmeninis ąžuolas (Šiaurės Airija, Didžioji Britanija), Jovaras dauboje, žinomas kaip Holivudo medis (Anglija, Didžioji Britanija), Cerono parko skėtaras (Prancūzija), Hopenradės bukas (Vokietija), Undinės ąžuolas (Estija), Skaityti toliau

Kaip žmogus sukūrė dabartinius vaisius ir daržoves? (0)

alpeake.com nuotr.

Mums įprastus ir kasdien vartojamus vaisius, daržoves, o taip pat grūdinius augalus, žmonės augina jau tūkstančius metų. Apie tai, kaip keitėsi šie augalai, pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas. 

 „Vaisiai, daržovės, grūdiniai augalai kito kartu su žmogaus evoliucija. Pirmiausiai žmogus maitinosi tuo, kas augo aplinkui. Kiekvieną kartą jis turėdavo nueiti, susirasti laukinius augalus, prisirinkti sėklų, šaknų ar vaisių ir tik tada suvalgyti. Skaityti toliau

Kylant įtampai, K. Navickas kreipėsi į miškininkus (0)

Kestutis Navickas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą šis sektorius taps skaidrus ir netemdomas politinės įtakos, valstybiniai miškai liks valstybės – teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas, trečiadienį, vasario 22 dieną, miškininkams skirtame kreipimesi paraginęs juos bendradarbiauti įgyvendinant reformą.

„Matydamas, kiek daug energijos iššvaistoma viešiems pasisakymams dėl valstybinio miškų ūkio pertvarkos modelio, teisinio įmonės statuso, kreipiuosi į miškininkų bendruomenę, prašau solidarumo ir kviečiu visus kartu atsakingai dirbti“, – rašoma pranešime. Skaityti toliau

Seime aptarti valstybinių miškų valdymo pertvarkos pavojai (video) (0)

Alkas.lt nuotr.

Seime įvyko spaudos konferencija „Dėl valstybinių miškų valdymo reformos“. Joje buvo pristatytas ankstesnių kadencijų Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkų kreipimasis į Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir Seimo narius dėl valstybinių miškų reformos pavojų.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Šimėnas; Raimondas Juzikis, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidiumo narys, Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkijos girininkas; Inga Ruginienė, Lietuvos miško Skaityti toliau

Nežadinkite žiemojančio šikšnosparnio (0)

Pestremovalguide.com nuotr.

Pradėję skaičiuoti pirmąsias metų dienas vis dažniau pradedame ilgėtis pavasario. Kiek dar užtruks žiema ypač rūpi šikšnosparnių apsaugos specialistams, nes antra žiemos pusė šikšnosparniams yra kritinis laikas: jei šaltasis periodas užsitęs, vasarą sukauptos riebalų atsargos gali baigtis anksčiau nei šikšnosparniai galės jas pasipildyti. Ši grėsmė dar labiau padidėja, jei šikšnosparniai žiemavietėse trikdomi – pabusdami iš žiemos įmygio jie be reikalo sueikvoja kelių savaičių energijos atsargas.

Skaityti toliau

Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video) (2)

Kaune zustancios gulbes_LOD nuotr

Po Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto plaukimo Nemunu, susidūrusios su elektros laidais, žuvo dešimtys gulbių.

VšĮ „Vandens turistai“ Kaune organizavo šventinį plaukimą baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą susibūrė apie 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Kaip pranešė Lietuvos ornitologų draugija (LOD), vos pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Pabaidytų gulbių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose ties Žemaisiais Šančiais kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Skaityti toliau

Be miškų urėdijų pertvarkos Lietuvai mažėja galimybių tapti EBPO nare (0)

Darbas AM_am.lt nuotr

Jeigu valstybės valdomos įmonės, ypač miškų urėdijos, nebus pertvarkytos pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, Lietuva 2018 m. gali būti nepakviesta tapti šios organizacijos nare. Tai per vakarykštį susitikimą su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi pabrėžė Lietuvoje viešintis EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Douglasas Frantzas.

Šis aukštas EBPO pareigūnas palankiai įvertino Kęstučio Navicko pristatytą siūlomą Lietuvos miškų ūkio valdymo pertvarkos modelį. Šis modelis paremtas urėdijų bendrųjų administracinių funkcijų centralizavimu – vietoj 42 dabartinių urėdijų veiktų viena valstybės įmonė, Skaityti toliau

Seimo narys L. Balsys susirūpino jau keletą metų Panevėžio rajone gulinčiomis pavojingomis atliekomis (0)

efoto.lt, E.Butikio nuotr.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys kreipėsi į Panevėžio rajono merą bei aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, kad galų gale būtų sutvarkytos Panevėžio rajone esančiame Sodeliškių kaime, laukuose nuo 2013 metų gulinčios pavojingos kineskopų stiklo duženos. Šių atliekų  Panevėžio rajone yra apie 30 tonų.

„Problema pastebėta 2015 metais. Nors vietos gyventojai maišus su duženomis matė jau nuo 2013 metų, Skaityti toliau

Anykščių regioniniame parke sekta lūšių pėdomis (0)

Tolumoje – lūšys |Vstt.lt, K. Rudokaitės nuotr.

Gamtoje akinančiai balta ir ramu, tačiau kai kuriems gyvūnams šis šaltasis periodas yra labai aktyvus. Anykščių regioniniame parke stebėtos miškų gražuolės lūšys. Jos – vieninteliai mūsų krašte aptinkami katinių šeimos plėšrūnai.

Norint teisingai suskaičiuoti lūšis, turi būti susiformavusi tinkama sniego danga. Gyvūno pėdsakai – lyg gyvasis gamtos raštas, kurį bandoma perskaityti, bet ne visi moka. Skaityti toliau

Per anksti iš žiemos miego pabudusiems ežiams reikia žmogaus pagalbos (2)

framepool.com

Pastaruoju metu, kaip rodo gyventojų skambučiai aplinkos ministerijos gamtininkams, padažnėjo atvejų, kai randama nelauktai iš žiemos miego atsibudusių ežių.

Šie kasmet 4–5 mėnesius ramybės būsenoje praleidžiantys gyvūnai turėtų atsibusti tik kovo gale ar balandį, kai jau gali rasti maisto. Tai, kad ežys pabunda žiemą, jam pačiam yra pavojinga. Miegančio žiemą ežio širdis plaka iki 8 kartų per minutę, Skaityti toliau

Zoologijos muziejaus rinkinys praturtėjo neeiliniu eksponatu (0)

Briedės iškamš | M. Patašiaus nuotr.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kolekcija praturtėjo neeiliniu eksponatu – neįprastos spalvos briedės iškamša. Tokia spalva susidarė dėl kūno dangos pigmentacijos – joje melanino gerokai mažiau, nei turėtų būti.

Šį neįprastos spalvos gyvūną Ignalinos rajono miškuose sumedžiojo Vytautas Vilčinskas 1994-aisiais. Briedės kailis muziejuje, kaip sakė jo direktorius Ramūnas Grigonis, buvo saugomas 20 metų. Specialistai labai abejojo, ar iš jo apskritai galima padaryti ekspozicijai tinkamą iškamšą. Skaityti toliau

Ieškota vilkų – užtikti tulžiai (0)

Tulzys Sereiklaukio miske_D.Brazausko nuotr.

Rambyno regioninio parko direkcijos specialistai šiomis dienomis vykdė vilkų apskaitą Šereiklaukio miške. Vilkų nerasta, tačiau viename miško upelyje netikėtai pastebėta tulžių porelė.

Tulžys vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių. Kūno viršutinė pusė ryškiai žaliai mėlyna. Galva ir sparnų dengiamosios plunksnos su tamsesniais dryželiais. Antuodegis mėlynas, blizgantis. Gerklė balsva, po akimis ir virš jų didelės rudos dėmės. Visa apatinė kūno pusė ryškiai ruda. Snapas juosvas, kojos ryškai raudonos. Gyvena prie upelių, kurių stačiuose krantuose išsikasa Skaityti toliau

Išradingiausių iš atliekų sukurtų darbų autoriams skirti apdovanojimai (0)

Apdovanojami konkurso nugalėtojai | Am.lt nuotr.

Vasario 9 d. Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje apdovanoti socialinio ekologinio dizaino konkurso „Kita forma. Studentas“ nugalėtojai.

Vertinimo komisija pirmąją vietą skyrė Kauno technologijos universiteto studentams Dominykui Juodkai ir Deividui Vitkauskui. Antrąją vietą pelnė Rugilė Gumuliauskaitė iš Vilniaus dailės akademijos, trečiąją – Joniškio žemės ūkio mokyklos floristikos ir dailiųjų amatų būrelio narės Geda Drevinskaitė, Vaida Navickaitė, Vaida Petrauskaitė, Auksana Klovaitė, Otilija Skablauskaitė, Eimantė Vaineikytė ir Agnė Šerytė. Skaityti toliau

Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis (0)

tarsa srutomis_am.lt

Pastaruoju metu Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) gauna nemažai gyventojų pranešimų apie aplinkos taršą srutomis ir skystu mėšlu. Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir srutas, Skaityti toliau

Visuomenė jau gali susipažinti su miškų ūkio valdymo reformos projektu (0)

miskas_vstt

Aplinkos ministerija teisės aktų informacinėje sistemoje pateikė Miškų įstatymo pakeitimo projektą visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms susipažinti. Įstatymo projekte numatyta valstybinio miškų ūkio valdymo struktūra po reformos.

Pagal įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti valstybinius miškus galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 VĮ miškų urėdijų, Skaityti toliau

D. Razauskas. Kad būtų blogiau (5)

nupjauti medziai Antakalnyje_DainiausR nuotr2

Nebe pirmą dešimtmetį Lietuvoje nuodugniai ir atkakliai naikinami miestų bei gyvenviečių želdynai – pjaunami medžiai. Pradėta bene Palangoje Basanavičiaus alėjos kaštonais, pereita per Miniją (Mingę), nuplikintos ne vienos senos kapinės, galiausiai Gedimino pilies kalnas – gražu negražu, dėl to ne dėl to, bet jis ėmė gana simboliškai griūti. Atrodo, rengiamasi nuplikinti ir Kreivosios pilies kalvas, vadinamąjį Kalnų parką. Kad neliktų nieko.

Kai kurie gyvenamieji rajonai jau kuris laikas primena veidą nuskustais antakiais ir išpešiotomis blakstienomis. Skaityti toliau

Svečiuose pas kybančius pelėausius, šiksnius ir ausylius (1)

 Vandeninis pelėausis | G. Sidabrienės nuotr.

Atsargiai pravėrus rūsio, esančio Plokštinės ekologinio ugdymo centro teritorijoje, duris pasitinka tyla ir tamsa. Tyla apgaulinga – čia žiemojančių šikšnosparnių karalystė. Gamtininkai čia užsuka į pelėausių, šikšnių ir ausylių miego karalystę – žiemavietes – nei kviesti, nei laukti. Nevalia trikdyti čia gyvenančių ypatingų žvėrelių – šikšnosparnių, bet specialistai žino kaip trumpam užsukti ir mielus padarėlius patylom suskaičiuoti. Skaityti toliau

Dauguma naujų geologinio paveldo vertybių – šaltiniai (0)

am.lt, Gelgaudiškio šaltinis

Dauguma praėjusiais metais į Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geotopų posistemį įtrauktų naujų gamtos paveldo vertybių– hidrogeologiniai. Tai 28 šaltiniai ar versmės. Net 10 iš jų –Dzūkijos nacionaliniame parke. Tai Aukštagirio, Aukštųjų, Balažerio, Čirštų, Grūdos tilto ir Grūdos paslėnio, Liūlyno, Madžieraus, Mikalauciškės ir Puvočių šaltiniai.

Likusieji – iš kitų vietovių. Tai Pakampio, Riklikų ir Inkūnų (Anykščių r.), Mergežerio ir Mergežerio mitologinis (Varėnos r.), Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos vaikai varžysis piešdami geologines Žemės spalvas (0)

am.lt plakatas

Vasario 1 d. prasidėjo tradicinis Lietuvos ir Lenkijos III–VI klasių moksleivių piešinių konkursas „Mūsų Žemė – praeityje, šiandien ir ateityje“. Šiemetinė jo tema – geologinės Žemės spalvos. Darbus galima pateikti iki balandžio 30 d. Mūsų šalyje konkursą rengia Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Jis vyks keliais etapais. Per pusfinalius Lietuvoje ir Lenkijoje bus atrinkta po tris laimėtojus. Finalas bus surengtas gegužės 31 d.–birželio 3 d. Varšuvoje, Lenkijos geologijos instituto Geologijos muziejuje. Skaityti toliau

Patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastosios spanguolės veislės (0)

Spanguolės Vaiva

Tarptautiniai ekspertai nuodugniai ištyrė Lietuvoje surinktų spanguolių pavyzdžius ir patvirtino juos kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU).

Į Lenkiją buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje. Ši kolekcija yra unikali ir didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir Skaityti toliau

Šienavimo talka ant Bridvaišio ežero ledo (1)

Talkininkai_vstt.lt

Sausio 28 d. Tytuvėnų regioninio parko direkcija jau trečią kartą surengė žiemos šienavimo talką. Nuo ledo paviršiaus šalinti pernykščių nendrių stiebai,  gelbstint ežerą  nuo užžėlimo.

Bridvaišis – pats giliausias Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esantis ežeras. Vietinių gyventojų ir lankytojų mėgstamas, lengvai pasiekiamas, viliojantis savo mėlynais vandenimis, salomis ir piliakalniu. Giliausioje vietoje ežero dugnas slepiasi 42 metrų gylyje, o pakrantės pakankamai seklios. Tokios vietos – puiki terpė plėstis nendrynams. Skaityti toliau

Kviečia žiemos šventė Palūšėje su stintelėmis (0)

Stintos . wikipedia.org nuotr.

Vasario mėn. 4 d. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bei Palūšės bendruomenė kviečia į Žiemos šventę „Trauk stintelę“, kuri vyks nuo 8 iki 15 valandos Palūšėje.

Kol dar balti sniego patalai purūs, kol barsukas nesuskubo savo guolyje vartytis, kol saulės spinduliai išvien su speigo dantimis, mažoji 2017 metų Lietuvos kultūros sostinė Palūšė kviečia visus į Žiemos šventę „Trauk stintelę“. Stintelės bus žvejojamos po ledu pasitelkiant „bobą“. Skaityti toliau

Pasaulinę pelkių dieną gamtosaugininkai primena pelkių svarbą (0)

 Aukštumalos aukštapelkė Nemuno deltos regioniniame parke | VSTT nuotr.

Vasario 2-ąją, minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į pelkių apsaugą Lietuvoje. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Pelkėms išsaugoti steigiami telmologiniai (pelkių) draustiniai.

Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Skaityti toliau

Skatinama naudoti alternatyviuosius degalus (0)

Elektromobilio stotele SmartChargeBox_2._E. Gendrenaites nuotr

Lietuvoje bus skatinama naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones ir plėtoti tam reikalingą infrastruktūrą, siekiant mažinti transporto priklausomybę nuo naftos ir sušvelninti poveikį aplinkai.

Ketinama iki 2022 m. Lietuvoje šalia europinių magistralių įrengti ne mažiau kaip 28 viešąsias didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigas. Iki 2025 m. numatoma įrengti 10 viešai prieinamų suslėgtųjų gamtinių dujų degalų papildymo punktų.

Miestuose ir priemiesčiuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, bus Skaityti toliau

Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama (0)

am.lt, P. Paukštės nuotr.

Šiandien, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Jis galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ne tik žvejams mėgėjams, bet ir verslininkams.

Šis draudimas įtvirtintas tam, kad galima būtų apsaugoti ankstyvą pavasarį pradedančias neršti lydekas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai iki pat draudimo žvejoti lydekas pabaigos vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę. Skaityti toliau