Gamta ir ekologija

P. Budvytis. Kodėl ministrui K. Navickui nesvarbi miškininkų nuomonė? (0)

Petras Budvytis | Facebook.com nuotr.

Džiaugiuosi, kad pagaliau visuomenė atkreipė dėmesį į Lietuvos miškus. Paskutinių dienų įvykiai parodė, kad miškų politiką formuojantys ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas yra arba visiškai nekompetentingi, arba atstovauja medienos pramonės magnatų interesus.

Pačioje reformos pradžioje, 2017 metų sausį, per susitikimą su Lietuvos girininkų bendrijos Prezidiumo nariais, ministras pareiškė: „Jūsų nuomonė mums nesvarbi, yra politinė valia“. O kas geriau už girininkus žino ko miškui reikia? Gal semiotikas viceministras ar valdininkai sėdintys Miškų departamente? Skaityti toliau

Gamtosaugos ekspertams pavyko aptikti Europos retenybę (0)

Manerheimo grybinukas | vstt.lt nuotr.

Rudeniui prasidėjus, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinio – analitinio centro (MAC) ekspertai vyko į  ekspediciją, kurios tikslas – Manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) paieška ankstesnėje radavietėje Gelednės (Švenčionių raj.) apylinkėse. Manerheimo grybinukas yra vabalų būrio atstovas, saugomas visoje Europos Sąjungoje ir šalys narės, jei minima rūšis gyvena jų teritorijoje, privalo steigti specialias saugomas teritorijas šios rūšies apsaugai. Skaityti toliau

M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę (6)

Iškirstas Lakajos draustinis | Mariaus Kaukėno nuotr.

Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.

Pradžioje iki valdininkų parinkto taško – Kertuojų ežero pakrantės – buvo vežama ne tiesiu keliu pro Lakajos kaimą, Skaityti toliau

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga (0)

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Plastiko atliekos tampa globalia problema, todėl per pasaulį ritasi vienkartinių plastikinių gaminių draudimo banga. Europos Sąjunga priėmė teisės aktus, kuriais vadovaujantis valstybės narės taikys priemones, sumažinsiančias plastikinių maišelių vartojimą. 2018 m. priimta Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija padėjo pamatus nuosekliam plastiko atliekų kiekio mažinimui. Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta intensyvios diskusijos dėl numatomo teisinio reguliavimo, kurio tikslas – į jūrą patenkančių plastiko atliekų prevencija ir mažinimas. Didžiąją pastarųjų dalį sudaro vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko. Skaityti toliau

Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją (0)

Lietuviškas medus pradedamas eksportuoti į Japoniją | lrv.lt nuotr.

Jau šių metų pabaigoje bendrovė „Lietuviškas medus“ išsiųs pirmąją 10 tonų medaus siuntą į Japoniją.

Rugsėjo pradžioje ši bendrovė pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl lietuviško medaus tiekimo su Japonijos bendrove „Akitaya Honten“ (bitininkystės gaminių platintoja Japonijoje).

Lietuvos bendrovė turi galimybių eksportuoti iki 300 tonų medaus ir tikisi, Skaityti toliau

Visuomenė kreipėsi į teismą dėl miškų kirtimo (video) (6)

Advokatas Saulius Dambrauskas ir kiti aktyvūs žmonės | gyvasmiskas.lt nuotr.

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 proc. penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, kad leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha – tai 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.

„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, Skaityti toliau

Namuose kepta duona – ne tik maistas. Tai – šeimos papročių puoselėjimas (0)

790dea00bae18519d6f30f1bed7208fc

Kalbinta – Nijolė Strakšytė, Maisto technologė, duonos kepimo ekspertė, kepyklos „Rugutis“ įkūrėja. Kalbino – Kristina Bondar.

– Kaip vertintumėte parduotuvinę duoną? Ar ji visa bloga, ar galime rasti ir sveikatai palankios?

– Nebūtinai visa duona rinkoje yra bloga. Aišku, didžioji dalis gaminių rinkoje turi savų niuansų, bet svarbiausia yra skaityti sudėtį, kaip ir bet kurių produktų. Skaityti toliau

Tvarkomas Verknės senvagės šaltinis (0)

Verknės senvagės šaltinis | vstt.lt nuotr.

Aukštadvario regioniniame parke pačiame Aukštadvario miestelyje iš žemės gelmių trykšta Verknės senvagės šaltinis – valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Parko direkcija ėmėsi iniciatyvos atnaujinti jau pasenusią šaltinio rekreacinę infrastruktūrą.

Pirmą kartą šaltinis buvo sutvarkytas ir pritaikytas lankymui 2000 metais. Pasenus ir susidėvėjus įrangai, Aukštadvario regioninio parko direkcija nusprendė suteikti šaltiniui naują „veidą“. Skaityti toliau

Šimtmečio giraitėje pasodinti vertingiausių ąžuolų palikuonys – sėkmingai prigijo (0)

VSTT.lt nuotr.

Kaip informavo Valstybinių miškų urėdija (VMU), beveik visi šių metų pavasarį Rumšiškėse pasodinti vertingiausių Lietuvos ąžuolų palikuonys sėkmingai prigijo, išgyvenę karštą ir sausringą vasarą.

Per Aplinkos ministerijos ir VMU inicijuotą valstybės atkūrimo šimtmečio nacionalinį miškasodį Rumšiškių liaudies buities muziejaus teritorijoje buvo pasodinta  100 ąžuolų giraitė. Miškapievėje šaknis įleido garsiausių Lietuvos ąžuolų palikuonys – Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Sandariškių, Ramanavo, Šaravų ir kitų senolių įskiepiai. Skaityti toliau

N. Paluckas. Kerta miškus: atėjo laikas pasakyti, ką tu išties manai (5)

Nerijus Paluckas | Asmeninė nuotr.

Nors esu labai diplomatiškas žmogus ir į įvykius visada stengiuosi žiūrėti iš skirtingų pusių, bet šį kartą negaliu apsimetinėti, kad nieko nejaučiu ir man tai nerūpi arba, kad tai išspręs be mano (tavo) energijos. Dažniausiai sakau, kad kova neturi jokios prasmės, tai tik dar labiau aštrina situaciją, bet šis kartas kitoks. Šį kartą jaučiu vidinę intenciją veikti. Jaučiu pagalbos prašymą iš tų, kurie patys negali apsiginti. Gal tai skamba filosofiškai, bet išeikite į mišką, bent trumpam laikui, ir suprasit, apie ką kalbu.

Mūsų valstybės turtas (tavo, mano, tavo vaikų, anūkų, senelių, galiausiai – žemės) yra pradėtas niokoti labai grubiu ir sunkiai atitaisomu būdu. Skaityti toliau

Siekiama daugiau dėmesio žiniasklaidoje skirti kokybiško maisto ūkiams (0)

zum.lt nuotr.

Dažniausiai žmonės apie maisto kokybę susimąsto tik tada, kai viešai nuskamba koks nors su tuo susijęs skandalas. Tačiau siekiama, kad daugiau dėmesio būtų skirta maisto vartojimo kultūros formavimui, maisto saugai ir kokybei, trumpoms tiekimo grandinėms.

„Rezultatą norime sukurti žmonėms, o ne ataskaitoms. Labai svarbu, kad vartotojai domėtųsi, kas yra jų maisto gamintojai”, – sako žemės ūkio viceministrė Ausma Miškienienė. Skaityti toliau

Atlikti Raganų eglės genetiniai tyrimai (1)

Raganų eglė | vstt.lt nuotr.

Raganų eglė – daugiakamienė paprastoji eglė (Picea abies), auganti Rambyno regioniniame parke, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai atliko „Rambyno regioninio parko medžio-paminklo Raganų eglės genetinės kilmės tyrimą“. 

Raganų eglė – gamtos paminklas. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje šakojasi į 17 kamienų. Manoma, kad eglei gali būti 160–180 metų. Skaityti toliau

Ką slepia mitologiniai Gražutės regioninio parko akmenys? (0)

Mitologiniai akmenys | Gražutės reg.parko nuotr.

Praeityje žmonių dvasinė kultūra buvo labai stipri ir neatskiriamai susijusi su medžiaginės kultūros vystymusi. Visgi, kintant visuomeniniams santykiams, dvasinė kultūra ne iš karto kito, o senovės religiją ir pasaulėžiūrą atspindintys dalykai ir daiktai pasiekė ir mūsų laikus. Vienais iš tokių yra mitologiniai akmenys.

Akmuo lietuvių liaudės mitologijoje, tautosakoje ir šventviečių tradicijoje yra nuolat pabrėžiamas. Remiantis moksliniais ir tautosakiniais darbais išryškėja akmens, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (5)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau

Seimo narys L. Balsys ragins apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose (0)

Draustinis | linasbalsys.lt nuotr.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įregistravo Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekia apriboti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose.

Seimo nario L. Balsio siūloma Miškų įstatymo pataisa numato visuose III-ios grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynuosius kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkuosių augaviečių medynuose.

Taip pat nauja įstatymo redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, Skaityti toliau

Siekiama, kad kokybiškas ir sveikas lietuviškas maistas būtų labiau prieinamas (0)

Siekiama, kad kokybiškas ir sveikas lietuviškas maistas būtų labiau prieinamas | lrv.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d., penktadienį, 10 val. viešbutyje „Panorama“ (Sodų g. 14, Vilnius), vyks konferencija ir mugė – „Kokybiško maisto šventė“.

Visoje Lietuvoje gausu didesnių ar mažesnių kokybiško, ekologiško ir sveiko maisto gamintojų. Vis dėlto iki šiol apie jų produkciją žino ir ją įsigyti gali palyginti nedidelis vartotojų skaičius.

Ką daryti, kad ši padėtis pasikeistų, kad Skaityti toliau

Miškininkai kviečia paklausyti tauriųjų elnių riaumojimo (0)

Taurieji elniai | VSTT nuotr.

VĮ Valstybinių miškų urėdija gamtos mylėtojus kviečia atvykti į girininkijas pasiklausyti įspūdingo tauriųjų elnių riaumojimo. Elnių tuoktuvių „dainos“ miškus drebina nuo rugpjūčio iki lapkričio, tačiau intensyviausias rujos metas paprastai būna rugsėjo mėnesį. Šia proga Valstybinių miškų urėdija 14-je regioninių padalinių organizuoja nemokamos išvykas į miškus, kurioms vadovaus patyrę miškininkai – medžiotojai. Išvykų grafikas skelbiamas įmonės interneto svetainėje. Skaityti toliau

Žvejybai Baltijos jūroje siūlomos naujos kvotos (0)

zum.lt nuotr.

Kai kurių rūšių žuvų Baltijos jūroje bus galima sugauti daugiau, o kai kurių rūšių kvotas siūloma mažinti. Tai numatyta Europos Komisijos (EK) pasiūlymuose dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2019 m. Žvejai kviečiami pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

EK siūlo didinti žvejybos kvotas (jas gauna ir Lietuva) šioms žuvų rūšims: šprotams (padidėja 3 proc., palyginti su 2018 m. skirta kvota), vakarinėms menkėms (padidėja 31 proc., palyginti su 2018 m.), lašišoms (padidėja 15 proc., palyginti su 2018 m.). Skaityti toliau

A. Strelčiūnas. Ar parkai, muziejai ir kitos lankytinos vietos Lietuvoje pasiruošę priimti lankytojus savaitgaliais? (0)

Aukštadvario RPD nuotr.

Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Skaityti toliau

Vilniuje vyks „Sveiko maisto šventė“ (0)

Vilniuje vyksianti „Sveiko maisto šventė“ kviečia registruotis dalyvių komandas | sveikuoliai.lt nuotr.

Rugsėjo 29 d., Sapiegų rūmų parke, vyks „Sveiko maisto šventė“. Tema: „Grilis ir iškylos patiekalai“.

Jos tikslas – parodyti, kad keliaujant į gamtą, išvykas ir iškylas galima kepti ne tik šašlykus, o pasigaminti puikių, skanių ir sveikų vegetariškų patiekalų, kurie sužavės visus, taip pat ir visavalgius.

Jau kone 30 metų tradiciją tęsiantis, Lietuvos sveikuolių sąjungos kasmetinis renginys „Sveiko maisto šventė“ auga, Skaityti toliau

Kodėl dantų tvarkymas tampa tokiu sudėtingu reikalu? (0)

medicavallarta.com nuotr.

Jeigu jūsų paklaustų: kaip susigrąžintumėte buvusią šypseną staiga nuskilus ar sugedus dantims? O ką darytumėte, jeigu netikėtai netektumėte vieno ar kelių dantų? Protezuotumėte, implantuotumėte? O gal jums iš tiesų reikia mikroprotezų? Jeigu atsakymo nežinote – ši informacija skirta būtent jums.

Odontologai išskiria 3 dažniausiai žmonėms pasitaikančias atvejų grupes, kai prie danties (išskyrus plombą) reikia lipdyti natūralaus danties pakaitalą ar jo dalį: Skaityti toliau

Afrikinis kiaulių maras kelia vis didesnę grėsmę ūkiams (0)

pixabay.org nuotr.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau siaučia Europoje ir Azijoje. Sudėtingiausia situacija yra Rumunijoje, kur nuo šių metų pradžios užregistruoti 798 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose. Vien per praėjusias dvi savaites šioje šalyje buvo užregistruota 60 naujų ligos židinių, vienas jų – ūkyje, kuriame auginta daugiau kaip 100 tūkst. kiaulių. Apie trečią AKM židinį ūkiuose pranešė Kinija. Nuo šių metų pradžios kaimyninėje Lenkijoje nustatyti 105 , Latvijoje – 10 židinių kiaulių laikymo vietose. Skaityti toliau

Automobilių dalys, kurias galima perdirbti ar dar kartą panaudoti (0)

Automobilių atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Nesvarbu, ar keičiate automobilio detalę ar seną transporto priemonę nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu. Alyvų, filtrų, akumuliatorių, amortizatorių, padangų ir kitų automobilių atliekas draudžiama šalinti kartu su buitinėmis atliekomis ar vežti į sąvartynus.

„Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis. Skaityti toliau

Ankstyva javapjūtė keičia pilkųjų žąsų įpročius (0)

vstt.lt nuotr.

Rugpjūtis Žuvinte yra pilnas pilkųjų žąsų klegesio. Šiomis dienomis tos saugomos rūšies paukščių ežere nakvoja gerokai per du tūkstančius. Toks didelis žąsų skaičius ežere stebimas jau antri metai. Skiriasi nebent datos: žąsys į Žuvintą sulėkė bene dviem savaitėmis anksčiau, nei įprastai. Pirmi būriai pasirodė paskutinėmis liepos dienomis.

Pilkųjų žąsų gausa rudeniop Žuvinto apylinkėse priklauso ne tik nuo ramybės nakvynės vietose, bet ir javų, ražienų ploto. Tai ne ta rūšis, kuri kentėtų nuo intensyvios žemdirbystės. Skaityti toliau

Svarbiausi Lietuvos rodikliai pateikiami interaktyviame žemėlapyje (0)

Interaktyvus žemėlapis | am.lt nuotr.

Lyginti Lietuvos savivaldybes, vykdyti regionų politiką, planuoti šalies miestų vystymą – visa tai reikalauja reguliariai atnaujinamų, tikslių duomenų. Aplinkos ministerijos pastangomis parengtas interaktyvus socialinių, ekonominių, gamtinių rodiklių žemėlapis, leidžiantis stebėti problemines tendencijas ir ieškoti galimybių visoje šalies teritorijoje.

LR teritorijos bendrojo plano rengimo pirmojo etapo metu atlikta esamos būklės analizė įvertino daugybę sričių: gamtinius išteklius, urbanizaciją ir susisiekimo sistemas, Skaityti toliau

Gandrai išlekia piečiau (0)

Gandrai išlekia | vstt.lt nuotr.

Baltiesiems gandrams Žuvinto apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje – paskutinės dienos prieš kelionę į žiemavietes. Didesnioji jų dalis jau ko gero kažkur pakely, nes pasilikti čia po labai sausringos vasaros nėra didelio tikslo – išdžiūvusiose pievose maisto nedaug, javų laukuose ražienos nuskustos.

Nebent pasirankioti žiogų, kurie šiaip yra mėgstamas gandro lesalas, griežia daug. Tad visai nenuostabu, kad gandralizdžiai jau tušti, Skaityti toliau

I. Paliulytė. Kerta miškus! (10)

Inesa Paliulytė | Asmeninė nuotr.

Vyriausybė patvirtino absurdišką miško kirtimų normą. Teiginiai nepagrįsti, prieštaraujantys patys sau: „..didėsianti kirtimų norma užtikrins ne tik valstybinių miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, bet ir tinkamą aplinkosauginių bei socialinių funkcijų palaikymą – vandens išteklius, dirvožemį, unikalias ir lengvai pažeidžiamas ekosistemas bei kraštovaizdį, padės išlaikyti miško ekologines funkcijas bei miškų vientisumą“.

Skaityti toliau

R. Ereminas. Viešas pasiūlymas Aplinkos ministerijai – atsisakykime kirtimų Ąžuolynuose (4)

Raimundas Ereminas | palangosspc.lt nuotr.

Pilietinė iniciatyva – dėl kirtimų Ąžuolynuose

Miškų reforma jaudina didelę dalį visuomenės. Miškų ateitis yra svarbi aplinkosaugininkams, aktyvaus poilsio gamtoje mėgėjams ir tiesiog neabejingiems žmonėms.

Vykstant reformai iš įmonės Lietuvos valstybiniai miškai, laukiame teigiamų pokyčių šiose srityse: ekonomikoje – efektyvaus ūkininkavimo, socialinėje – darbuotojų atlyginimai, darbo sauga, kompetencijų kėlimas ir aplinkosaugoje. Skaityti toliau

S. Lazauskas. Slapta aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama. Kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas) (3)

Lukas Savickas ir Arnoldas Pikžirnis | FB nuotr.

Slapta aplinkos ministro darbo grupė

Aplinkos ministras 2018-04-26 įsakymu Nr. D1-334 sudarė darbo grupę prekybos mediena tvarkai tobulinti. Pažymėtina kad apie darbo grupės sudarymą nebuvo skelbta viešai, šis ministro įsakymas teisės aktų registro sistemoje nebuvo paskelbtas.

Kodėl ministras tokią svarbų klausimą sprendžia slaptai, kodėl slapstosi? Visada sakiau, kad pagrindinis miškų reformos užsakovų tikslas apriboti konkurenciją ir grupei suinteresuotų asmenų sudaryti išskirtines sąlygas įsigyti medieną iš valstybinių miškų Skaityti toliau

Medienos perdirbėjų apetitą teks mažinti įstatymų pataisomis, o ministro – interpeliacijomis? (video) (0)

LSDP frakcijos narių spaudos konferencija Seime | lrp.lt, O. Posaškovos nuotr.

Ar premjerui vis dar tinka aplinkos ministras? Tokį klausimą viešai iškėlė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai Seime surengę spaudos konferenciją po to, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, leidžiantis didinti miškų kirtimus 6 procentais.

„Net nesiverčia liežuvis priminti, kad žaliaisiais save vadinantys valdantieji savo Vyriausybės programoje įsipareigojo saugoti Lietuvos gamtą ir miškus. Ministro Pirmininko tiesioginė atsakomybė yra išsiaiškinti, ar aplinkos ministras gali dirbti. Galų gale pasitikrinti Prezidentei nunešus teikimą, Skaityti toliau