Aplinkos apsaugos departamento žinovai ragina atsisakyti papročių per šventes: į orą neleisti balionų ir dangaus žibintų, nes jie kelia grėsmę aplinkai. Paleisti į orą šventiniai atributai turi trumpalaikį poveikį, bet neigiami padariniai aplinkai – ilgalaikiai.
Pavojus laukinei gamtai: galima net gyvūnų mirtis
Balionai ir dangaus žibintai nusileidžia gamtoje: miškuose, pievose, vandens telkinių pakrantėse, o taip pat ir miestų teritorijose. Dažniausiai balionų ir dangaus žibintų atliekos – nesurenkamos, todėl jos teršia žemę ir vandenį, kelia pavojų laukiniams gyvūnams.
Vietovėse, kuriose gausu vandens paukščių, pvz., Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Žuvinto biosferos rezervate, balionų liekanos aptinkamos pakrantėse arba plūduriuoja vandens paviršiuje. Paukščiams kyla rizika įsipainioti į balionų juosteles, kurios gali sužeisti, trukdo skristi, maitintis. Dėl šių priežasčių išsekę paukščiai gali žūti.
Grėsmė kyla ir jūros gyvūnams – žuvims ar ruoniams. Šie gyvūnai, įsipainioję į šventinių atributų atliekas, negali judėti ar pasiekti vandens paviršiaus.
Lapės, stirnos, šernai ir kiti žinduoliai irgi patiria grėsmę savo natūraliose buveinėse, kuriose gali praryti balionų atliekas, įsipainioti į sudegusių dangaus žibintų metalinius rėmus, susižaloti į aštrias dalis.
Aplinkosaugininkai įspėja, kad visada išlieka rizika, jog žibintas užges ne danguje, o dar degdamas gali nusileisti į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką, ant pastato stogo ir taip sukelti gaisrą.
Paleisti balionai į orą pavojingi dar ir todėl, kad dažniausiai prie jų pritvirtinta juostelė, į kurią įsipainioję gyvūnai užsikabina už elektros tiekimo laidų, tvorų, medžio šakų, todėl nebegali judėti, maitintis ar rūpintis jaunikliais. Taip nutikus gyvūnai dažniausiai irgi žūsta.
Šventinių atributų likučiai suyra į kenksmingas plastiko daleles – mikroplastiką
Balionai dažniausiai gaminami iš latekso arba folijos, o dangaus žibintai – iš popierinių medžiagų su metaliniais ar plastikiniais rėmeliais. Šie gaminiai, patekę į gamtą, per laiką suyra į smulkias plastiko daleles – mikroplastiką. Tai mažos (0,1 µm–5 mm) plastiko dalelės, kurios patenka į vandenį, dirvožemį ir orą.
Jūrų ir sausumos gyvūnai dažnai praryja mikroplastiką, o tai sukelia virškinimo trakto užsikimšimą, apsinuodijimus. Dėl mažo dydžio šiukšlės daro neigiamą įtaką vis didesniam ratui organizmų, jų aptinkama zooplanktone, dugno bestuburiuose, taip pat žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiuose.
Kadangi mikroplastikas skyla į labai mažas daleles, jis gali patekti net į zooplanktono, kirmėlių, moliuskų ir austrių kūnus. Tokiu būdu mikroplastiko dalelės patenka į mitybos grandinę: didesni jūros gyvūnai, ėsdami mažesnius gyvius, kartu praryja ir mikroplastiką.
Galiausiai jis patenka ir į žmogaus kūną – su maistu (pavyzdžiui, valgant jūrų gėrybes), vandeniu ar net oru, kurį kvėpuojame. Be to, mikroplastikas sugeria ir perneša toksiškas chemines medžiagas, kurios trikdo natūralias ekosistemas.
Klaidinančios žinios apie biologiškai skaidžius balionus
Kai kurie latekso balionų gamintojai ir pardavėjai teigia, kad jų gaminiai yra biologiškai skaidūs, tačiau tai nėra visiška tiesa. Balionų gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios užtikrina jų atsparumą sprogimui ir išsitempimą, o tai ženkliai lėtina biologinį skaidymąsi.
„Be to, balionų gamyboje dažnai naudojami pigmentai, plastifikatoriai ir stabilizatoriai – cheminės medžiagos, kurios ne tik sulėtina skaidymąsi, bet ir gali turėti toksišką poveikį aplinkai patekus į dirvožemį ar vandens telkinius.
Šios medžiagos gali kauptis ekosistemose ir neigiamai veikti mikroorganizmus, bestuburius bei kitus gyvūnus“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vyriausiasis žinovas Marius Šulga.
Dažnai ant pakuočių pateikiami užrašai „biologiškai skaidus“ gali būti klaidinantys ir neretai pristatomi kaip rinkodaros triukas, skirtas pritraukti gamta besirūpinančius pirkėjus.
Svarbu kritiškai vertinti prekybininkų užrašus, nes ne visi gaminiai, pristatomi kaip „draugiški gamtai“, iš tiesų tokie yra.
„Pirkėjams patariame tikrinti duomenis ne tik pakuotėje, bet ir gamintojo svetainėse, ieškoti nepriklausomų sertifikavimo ženklų ir vengti gaminių, kurių „ekologiškumas“ remiasi tik rinkodaros žodžiais, o ne faktais“, – apibendrina M. Šulga.
Didelę žalą aplinkai daro ir prie balionų tvirtinamos plastikinės lazdelės bei kitos plastikinių elementų dalys. 2021 m. Europos Sąjungoje įsigaliojo direktyva, kuria siekiama apriboti vienkartinių plastikinių gaminių – ausų krapštukų, vienkartinių indų, šiaudelių, tarp jų – ir prie oro balionų pritvirtinamų plastikinių lazdelių – naudojimą ir pristatymą rinkai.
Ekologiškos alternatyvos balionams ir dangaus žibintams
Siekiant sumažinti plastiko taršą ir apsaugoti gamtą, verta rinktis ekologiškas alternatyvas tiek balionams, tiek dangaus žibintams. Patariama rinktis popierinius papuošimus, pagamintus iš perdirbto ar greitai suyrančio popieriaus, kuris nesukelia plastiko taršos.
Skatinamas balionų iš natūralių medžiagų naudojimas – natūralaus latekso, pagaminto iš kaučiukmedžio, arba gumos be sintetinių priedų. Šios alternatyvos greičiau suyra gamtoje.
Dar viena alternatyva – daugkartinio naudojimo šventiniai atributai
Tekstilės papuošimai (staltiesės, servetėlės, užuolaidos).
Mediniai papuošimai (stalo kortelės, figūrėlės, skydeliai).
Metaliniai papuošimai (žvakidės, stalo įrankių dėklai, žibintai).
Popieriniai papuošimai iš storesnio popieriaus (girliandos, servetėlių žiedai, kvietimai).
Šios puošmenos yra daugkartinio naudojimo, todėl mažina atliekų kiekį. Atsakingas šventinių atributų vartojimas, sąmoningas atliekų rūšiavimas ir tvaraus gyvenimo būdo puoselėjimas padeda apsaugoti gamtą.
Jei oro balionams ir dangaus žibintams neradote tinkamos alternatyvos, atliekomis tapusius papuošimus reikia surinkti ir išmesti į tam skirtus konteinerius, kad atliekomis tinkamai pasirūpintų atliekų tvarkytojai.
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs žinias gyventojams, kaip tinkamai tvarkyti buityje susidariusias atliekas.
Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pakonsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Parengta pagal Aplinkos apsaugos departamento pranešimą
