Jau tikriausiai pastebėjote danguje nardančius juoduosius čiurlius (lot. Apus apus) – sparčiai skraidančius paukščius, kuriuos dažnas gyventojas galbūt net supainioja su kregždėmis. Visgi čiurliai – išskirtinė paukščių rūšis, išsiskirianti ne tik išvaizda, bet ir gyvenimo būdu.
Skirtingai nei kregždės, čiurliai netupi ant laidų ir iš toliau atrodo vientisai tamsūs – be baltų kūno ploto žymių, būdingų kregždėms.
Be to, net 97 proc. jų Lietuvoje peri žmogaus kaimynystėje – įvairiose mūrinių pastatų nišose: stogo ventiliacijos angose, plyšiuose, po palangėmis ar stogo skardomis, už balkonų apdailos, specialiai jiems pagamintuose ar net varnėnams iškeltuose inkiluose – svarbu, kad jie būtų iškelti pakankamai aukštai ir būtų geras priskridimas iki landos.
Taigi, šie paukščiai – dažni mūsų kaimynai, gyvenantys šalia, tačiau neretai liekantys nepastebėti.
Radote čiurlį ant žemės? Pirmiausia – padėkite jam pakilti
Lietuvos ornitologų draugija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu daugelis juodųjų čiurlių jau turi išsiritusius jauniklius ir aktyviai juos maitina. Vis dėlto kartais nutinka, kad čiurliai – ypač jų jaunikliai – atsiduria ant žemės. Nors čiurliai yra išties įspūdingi skraidūnai, pakilti nuo žemės jie praktiškai negali dėl trumpų kojų, o ypač dėl ilgų sparnų.
Paprastai šie paukščiai pakyla „iššokdami“ iš landų, kuriose peri. Šiaip šie paukščiai gali ilgą laiką – ištisus mėnesius skraidyti ore nenusileisdami ant jokio paviršiaus. Ore jie ne tik maitinasi, bet nakties metu ir miega ore.
Tačiau po audrų ar stipraus lietaus, peršlapę ar nuvargę paukščiai kartais nusileidžia ant žemės paviršiaus, nuo kurio nebepajėgia savarankiškai pakilti. O dažniausiai ant žemės atsiduria dar silpnai skraidantys jaunikliai, kurių ypač padaugėja rugpjūčio mėn.
Tad jei pamatėte ant žemės tupintį, tačiau nesužeistą paukštį, neskubėkite jo vežti į veterinariją ar neštis namo – gali būti, kad jis yra sveikas ir jam tereikia nedidelės pagalbos padėti pakilti.
Radus čiurlio jauniklį, patariama atsargiai pakelti jį į saugią, aukštesnę, tačiau visiškai atvirą vietą – ant medžio šakos, stogo ar kito aukščiau esančio paviršiaus. Iš ten jis galės sėkmingai pakilti, be to, bus apsaugotas nuo galimos žūties, t.y. dėl bado ar plėšrūnų – kačių, kitų plėšrūnų.
Taip pat galima keletą kartų pakelti paukštį į orą ir trumpam laikyti ant delno – tai padeda jam pramankštinti sparnus ir pasiruošti skrydžiui.
Jeigu paukštis sveikas, jis netrukus pats pakils. Jei čiurlys nėra labai sušlapęs, galima atsargiai ranka pakiloti ir jis sėkmingai nuskris savo keliais. Tik jei jis atrodo sužeistas, silpnas ar nereaguoja į bandymus padėti, tuomet reikėtų kreiptis pagalbos į žinovus.
Kiekvienas gali padėti išsaugoti čiurlius
Be tiesioginės pagalbos pavieniams paukščiams, Lietuvos ornitologų draugija atkreipia dėmesį ir į tai, kaip svarbu išsaugoti šių paukščių perimvietes.
Įsibėgėjus senų pastatų renovacijoms, dažnai užsandarinami visi plyšiai ir angos, o kartu netyčia užmūrijami ir čiurlių lizdai su jaunikliais ar net suaugusiais paukščiais viduje. Šie paukščiai kantriai saugo savo lizdus, todėl neišskrenda net angų sandarinimo metu – taip jie tampa gyvais įkaitais ir žūsta kančiose, be galimybės ištrūkti.
Tam, kad būtų išsaugotos jų buveinės, „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa“ suteikia galimybę finansuoti čiurliams ir kitoms paukščių rūšims tinkamų dirbtinių lizdaviečių įrengimą iš lengvatinio kredito lėšų.
Tai – svarbus sprendimas, padedantis ne tik išlaikyti šių paukščių populiaciją, bet ir kurti harmoningesnį žmogaus ir gamtos santykį. Modernizuojant daugiabučius galima vienu metu siekti ir klimato kaitos švelninimo tikslų, ir vengti papildomos žalos gamtai, užkertant kelią lizdaviečių naikinimui.
Parama lizdaviečių įrengimui skiriama tiek naujai statomiems, tiek atnaujinamiems daugiabučių projektams, kurie įgyvendinami nuo 2022 m. pabaigos. Sprendimus dėl inkilų ar kitų lizdaviečių įrengimo rengia projektus rengiantys techniniai projektuotojai. Gyventojams niekur kreiptis nereikia, tik išreikšti norą išsaugoti lizdavietes.
Jeigu neįmanoma išsaugoti esamų perėjimo vietų, ant pastatų galima įrengti specialius inkilus – juos čiurliai noriai užima. Lizdaviečių įrengimo būdai gali būti pritaikomi pagal pastato konstrukciją ir fasado ypatybes. Tai gali būti tiek inkilai pastogėse, tiek aukštai įkeltos lizdavietės medžiuose.
Lietuvos ornitologų draugija kviečia gyventojus būti dėmesingus šiems paukščiams – tiek pastebėjus ant žemės atsidūrusį jauniklį, tiek prisidedant prie pastatų atnaujinimo sprendimų. Nedideli veiksmai gali turėti didelę reikšmę čiurlių išlikimui mūsų miestuose ir gyvenvietėse.
