Antradienis, 17 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

5 įdomybės, kurių nežinojote apie Indiją

www.alkas.lt
2022-12-05 11:00:36
832
PERŽIŪROS
0
Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indija – įspūdingų kultūrinių ir istorinių paminklų, gilių gastronominių ir religinių papročių bei nuostabios gamtos kraštas.

Ir nors daugelis esame girdėję apie Agros mieste stūksantį Tadžmahalo mauzoliejų ar Indijoje garbinamas karves, šią šalį supa gerokai daugiau neišsemiamų įdomybių.

Todėl „Discovery Channel“ kviečia iš arčiau pažinti šiemet 75-ąsias nepriklausomybės metines mininčią valstybę ir dalijasi 5 faktais apie Indiją.

1. Seniausia pasaulio religija

Indiją užtikrintai galima vadinti religijos ir šventyklų šalimi. Maždaug 15 proc. šios šalies gyventojų yra musulmonai, tačiau didžioji dauguma – beveik 80 proc. – yra hinduizmo religijos išpažinėjai.

Ji yra laikoma seniausia religija pasaulyje, kurios papročiai, kai kurių šaltinių teigimu, siekia daugiau kaip 4 tūkst. metų pr. Kr.

Tiesa, pati sąvoka – hinduizmas – yra ganėtinai nauja, o jį, norėdami apibrėžti Indijos gyventojų tikėjimą, naudoti pradėjo kolonizatoriai iš Vakarų.

Įdomu ir tai, kad hinduizmas nėra paremtas aiškiomis dogmomis ir nestato tikinčiųjų į griežtus rėmus, todėl kiekvienas jo sekėjas yra laisvas pasirinkti, kuo tikėti.

Apskritai, religija yra giliai įsišaknijusi ir į Indijos architektūrą bei urbanistinį paveikslą – iš viso šalyje yra apie 300 tūkst. mečečių ir maždaug 2 mln. hinduizmo šventyklų. Skaičiuojama, kad vien šventajame Varanasio mieste yra virš 20 tūkst. šventyklų.

2. Neslopstantis gyventojų augimas

Nors ilgą laiką daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios šalies vardas priklausė Kinijai, dar 1750 m. turėjusiai 225 mln. gyventojų, jau kitąmet šį titulą perims būtent Indija.

Jungtinių Tautų Organizacijos skaičiavimais, 2023 m. liepos 1 d. Kinijoje turėtų gyventi apie 1,426 mlrd. žmonių, o Indijoje šis rodiklis turėtų būti perkopęs 1,428 mlrd. gyventojų.

Tiesa, jei Kinijoje dėl daugybės skirtingų religinių ir socioekonominių priežasčių žmonių skaičius tik mažės, Indijai susitvarkyti su gyventojų pertekliumi nepavyks dar kurį laiką.

Manoma, kad šios šalies populiacija augs dar bene 40 m., kol pasieks beveik 1,7 mlrd.

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Indija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

3. Verdantis kalbų katilas

Indija yra ypatinga ne tik dėl savo visapusiškumo, milžiniško gyventojų skaičiaus ar gausybės religinių paminklų – ji išsiskiria ir savo lingvistine įvairove.

Šalies konstitucijoje yra įtvirtina, kad oficialiomis arba valstybinėmis yra laikomos net 23 skirtingos kalbos.

Tarp jų – ne tik hindi, kuria ir kalba daugiausiai šalies gyventojų, bet ir bengalų, tamilų, urdu ar sąsajų su lietuvių kalba turinti sanskrito kalba.

Tiesa, pastarąją dar 2001 m. kaip savo gimtąją kalbą nurodė vos apie 14 tūkst. indų.

4. „Šlapiausia“ vieta planetoje

Indija taip pat pasižymi ir įspūdinga gamta – nuo kvapą gniaužiančių kalnuotų slėnių, niekur nematytų ežerų ar milžiniškų krioklių. Tiesa, kai kurios vietos išsiskiria ne tik nuostabiu reljefu, bet ir neįtikėtinu klimatu.

Pavyzdžiui, Meghalajos valstija Šiaurės Rytų Indijoje yra vadinama „šlapiausia vieta Žemėje“, nes vien šioje miškingoje vietovėje per metus iškrenta bene 12 tūkst. mm kritulių, t.y. 33 mm lietaus per dieną.

Čia esančiam Mawsynram miestui priklauso ir Gineso rekordas kaip vietai, kurioje per metus iškrenta daugiausiai kritulių.

Miesto gyventojai kiekvienais metais praleidžia ištisus mėnesius besiruošdami liūčių sezonui, kelias dienas nesibaigiančiam lietui ir iš už debesų neišlendančiai saulei.

5. Prieskoniais garsėja ir iki šiol

Indija garsėja kaip autentiškų gastronominių patirčių šalis, tačiau tikrosios jos kulinarinės paslaptys slypi tūkstančius metų siekiančiose prieskonių auginimo papročiuose.

Vietiniai ir tik Indijai būdingi prieskoniai Pietų Azijoje buvo auginami šimtai metų prieš mūsų erą.

Dažniausiai tarp jų yra linksniuojami septyni prieskoniai, laikomi pamatiniais – kmynai, kalendra, gvazdikai, cinamonas, vaistinė ožragė ir kardamonas. Tiesa, jie naudoti ne tik maisto ruošimui, bet ir įvairioms ligoms gydyti.

Įdomu tai, kad priešingai įsigalėjusiam stereotipui, karis apskritai nėra naudojamas indiškoje virtuvėje, nes tai – XVIII a. britų išradimas.

Karis tėra kmynų, imbiero, kardamono, garstyčių, kajeno, ciberžolės ir juodųjų pipirų mišinys.

Pastarieji senovės Indijoje vadinti „juoduoju auksu“ ir buvo laikyti karališku prieskoniu – juodieji pipirai Indijos virtuvėje naudoti dar 2000 m. pr. Kr.

Savo reputaciją ir stiprias sąsajas su prieskoniais Indija išlaiko ir šiandien – ši šalis pagamina maždaug 75 proc. visame pasaulyje sunaudojamų prieskonių.

Norintieji pratęsti pažintį su Indija, tai gali padaryti žiūrėdami naują šešių dalių dokumentinį serialą „Indijos kelionė“ (angl. The Journey of India), pasakojantį apie platų spektrą temų – nuo Indijos kultūros ar mokslo iki užburiančio Bolivudo pasaulio bei religijos.

Pirmoji serija „Skonių šalis“ (angl. The Land of Flavours) praveria duris būtent į turtingos šios šalies virtuvės užkulisius.

Lietuvos žiūrovai ją išvysti galės jau šį šeštadienį, gruodžio 3 d., 21 val. per „Discovery Channel“ arba „discovery+“ platformoje, kuri Lietuvoje yra pasiekiama per „Go3“ televiziją.

Apie „Warner Bros. Discovery“

„Warner Bros. Discovery“ („Nasdaq“: WBD) yra lyderiaujanti pasaulinė žiniasklaidos ir pramogų bendrovė, užsiimanti aukštos kokybės televizijos serialų ir filmų kūrimu bei jų transliavimu televizijoje, interneto platformose ir kine.

Bendrovės prekės ženklai, kasdien įkvepiantys, apšviečiantys ir linksminantys auditoriją, yra pasiekiami daugiau nei 220 šalių ir 50 kalbų.

Tarp jų – „Discovery Channel“, „discovery+“, „CNN“, „DC“, „Eurosport“, „HBO“, „HBO Max“, „HGTV“, „Food Network“, „Investigation Discovery“, „TLC“, „Magnolia Network“, „TNT“, „TBS“, „truTV“, „Travel Channel“,

„MotorTrend“, „Animal Planet“, „Science Channel“, „Warner Bros. Pictures“, „Warner Bros. Television“, „Warner Bros. Games“, „New Line Cinema“, „Cartoon Network“, „Adult Swim“, „Turner Classic Movies“ ir kiti.

Norint gauti daugiau žinių, apsilankykite www.wbd.com.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Įdomybės apie cikoriją
  2. Naujai suskambėjusios Rambyno kraštovaizdžio įdomybės laukia lankytojų
  3. Gilyn į Indiją (III)
  4. Indija ketina Lietuvoje atidaryti ambasadą
  5. Gilyn į Indiją (I)
  6. Gilyn į Indiją (IV)
  7. Gilyn į Indiją (VII)
  8. Gilyn į Indiją (VI)
  9. Lietuva – Indija – Lietuva

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LNM Vilniaus knygų mugėje
Kultūra

LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien

2026 02 16
Miškų kirtimas
Gamta ir ekologija

T. Tomilinas: Ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui dėl to, kaip bus valdomi ir tvarkomi Lietuvos miškai

2026 02 16
Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mario Nawfal apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Stebina apie LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien
  • Stebina apie I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!
  • +++ apie V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!
  • Naudotas elektromobilis: kaip įvertinti ir į ką atsižvelgti prieš perkant
  • V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas
  • Sumanus taupymas virtuvėje: įpročiai, padėsiantys mažinti sąskaitas

Kiti Straipsniai

LNM Vilniaus knygų mugėje

LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien

2026 02 16
Miškų kirtimas

T. Tomilinas: Ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui dėl to, kaip bus valdomi ir tvarkomi Lietuvos miškai

2026 02 16
Lietuvos istorijos institutas

Nuo tarpukario visuomenės iki A. Michniko: Lietuvos istorijos instituto programa Knygų mugėje

2026 02 16
Vaisių kokteiliai

Trispalve nuspalvinkite ir šventinį stalą

2026 02 16
Vasario 16-oji Kaune

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Į Lietuvos zoologijos sodą atvyko dvipirštis tinginys

Metai Lietuvos zoologijos sode: naujos rūšys, šimtai naujakurių ir jauniklių

2026 02 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Mario Nawfal apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Stebina apie LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien
  • Stebina apie I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!
  • +++ apie V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas
  • Rimgaudas apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.

Paskolos palūkanos. Kintančios ar nekintančios?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai