Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

5 įdomybės, kurių nežinojote apie Indiją

www.alkas.lt
2022 12 05 11:00
0
Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indija – įspūdingų kultūrinių ir istorinių paminklų, gilių gastronominių ir religinių papročių bei nuostabios gamtos kraštas.

Ir nors daugelis esame girdėję apie Agros mieste stūksantį Tadžmahalo mauzoliejų ar Indijoje garbinamas karves, šią šalį supa gerokai daugiau neišsemiamų įdomybių.

Todėl „Discovery Channel“ kviečia iš arčiau pažinti šiemet 75-ąsias nepriklausomybės metines mininčią valstybę ir dalijasi 5 faktais apie Indiją.

1. Seniausia pasaulio religija

Indiją užtikrintai galima vadinti religijos ir šventyklų šalimi. Maždaug 15 proc. šios šalies gyventojų yra musulmonai, tačiau didžioji dauguma – beveik 80 proc. – yra hinduizmo religijos išpažinėjai.

Ji yra laikoma seniausia religija pasaulyje, kurios papročiai, kai kurių šaltinių teigimu, siekia daugiau kaip 4 tūkst. metų pr. Kr.

Tiesa, pati sąvoka – hinduizmas – yra ganėtinai nauja, o jį, norėdami apibrėžti Indijos gyventojų tikėjimą, naudoti pradėjo kolonizatoriai iš Vakarų.

Įdomu ir tai, kad hinduizmas nėra paremtas aiškiomis dogmomis ir nestato tikinčiųjų į griežtus rėmus, todėl kiekvienas jo sekėjas yra laisvas pasirinkti, kuo tikėti.

Apskritai, religija yra giliai įsišaknijusi ir į Indijos architektūrą bei urbanistinį paveikslą – iš viso šalyje yra apie 300 tūkst. mečečių ir maždaug 2 mln. hinduizmo šventyklų. Skaičiuojama, kad vien šventajame Varanasio mieste yra virš 20 tūkst. šventyklų.

2. Neslopstantis gyventojų augimas

Nors ilgą laiką daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios šalies vardas priklausė Kinijai, dar 1750 m. turėjusiai 225 mln. gyventojų, jau kitąmet šį titulą perims būtent Indija.

Jungtinių Tautų Organizacijos skaičiavimais, 2023 m. liepos 1 d. Kinijoje turėtų gyventi apie 1,426 mlrd. žmonių, o Indijoje šis rodiklis turėtų būti perkopęs 1,428 mlrd. gyventojų.

Tiesa, jei Kinijoje dėl daugybės skirtingų religinių ir socioekonominių priežasčių žmonių skaičius tik mažės, Indijai susitvarkyti su gyventojų pertekliumi nepavyks dar kurį laiką.

Manoma, kad šios šalies populiacija augs dar bene 40 m., kol pasieks beveik 1,7 mlrd.

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Indija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

3. Verdantis kalbų katilas

Indija yra ypatinga ne tik dėl savo visapusiškumo, milžiniško gyventojų skaičiaus ar gausybės religinių paminklų – ji išsiskiria ir savo lingvistine įvairove.

Šalies konstitucijoje yra įtvirtina, kad oficialiomis arba valstybinėmis yra laikomos net 23 skirtingos kalbos.

Tarp jų – ne tik hindi, kuria ir kalba daugiausiai šalies gyventojų, bet ir bengalų, tamilų, urdu ar sąsajų su lietuvių kalba turinti sanskrito kalba.

Tiesa, pastarąją dar 2001 m. kaip savo gimtąją kalbą nurodė vos apie 14 tūkst. indų.

4. „Šlapiausia“ vieta planetoje

Indija taip pat pasižymi ir įspūdinga gamta – nuo kvapą gniaužiančių kalnuotų slėnių, niekur nematytų ežerų ar milžiniškų krioklių. Tiesa, kai kurios vietos išsiskiria ne tik nuostabiu reljefu, bet ir neįtikėtinu klimatu.

Pavyzdžiui, Meghalajos valstija Šiaurės Rytų Indijoje yra vadinama „šlapiausia vieta Žemėje“, nes vien šioje miškingoje vietovėje per metus iškrenta bene 12 tūkst. mm kritulių, t.y. 33 mm lietaus per dieną.

Čia esančiam Mawsynram miestui priklauso ir Gineso rekordas kaip vietai, kurioje per metus iškrenta daugiausiai kritulių.

Miesto gyventojai kiekvienais metais praleidžia ištisus mėnesius besiruošdami liūčių sezonui, kelias dienas nesibaigiančiam lietui ir iš už debesų neišlendančiai saulei.

5. Prieskoniais garsėja ir iki šiol

Indija garsėja kaip autentiškų gastronominių patirčių šalis, tačiau tikrosios jos kulinarinės paslaptys slypi tūkstančius metų siekiančiose prieskonių auginimo papročiuose.

Vietiniai ir tik Indijai būdingi prieskoniai Pietų Azijoje buvo auginami šimtai metų prieš mūsų erą.

Dažniausiai tarp jų yra linksniuojami septyni prieskoniai, laikomi pamatiniais – kmynai, kalendra, gvazdikai, cinamonas, vaistinė ožragė ir kardamonas. Tiesa, jie naudoti ne tik maisto ruošimui, bet ir įvairioms ligoms gydyti.

Įdomu tai, kad priešingai įsigalėjusiam stereotipui, karis apskritai nėra naudojamas indiškoje virtuvėje, nes tai – XVIII a. britų išradimas.

Karis tėra kmynų, imbiero, kardamono, garstyčių, kajeno, ciberžolės ir juodųjų pipirų mišinys.

Pastarieji senovės Indijoje vadinti „juoduoju auksu“ ir buvo laikyti karališku prieskoniu – juodieji pipirai Indijos virtuvėje naudoti dar 2000 m. pr. Kr.

Savo reputaciją ir stiprias sąsajas su prieskoniais Indija išlaiko ir šiandien – ši šalis pagamina maždaug 75 proc. visame pasaulyje sunaudojamų prieskonių.

Norintieji pratęsti pažintį su Indija, tai gali padaryti žiūrėdami naują šešių dalių dokumentinį serialą „Indijos kelionė“ (angl. The Journey of India), pasakojantį apie platų spektrą temų – nuo Indijos kultūros ar mokslo iki užburiančio Bolivudo pasaulio bei religijos.

Pirmoji serija „Skonių šalis“ (angl. The Land of Flavours) praveria duris būtent į turtingos šios šalies virtuvės užkulisius.

Lietuvos žiūrovai ją išvysti galės jau šį šeštadienį, gruodžio 3 d., 21 val. per „Discovery Channel“ arba „discovery+“ platformoje, kuri Lietuvoje yra pasiekiama per „Go3“ televiziją.

Apie „Warner Bros. Discovery“

„Warner Bros. Discovery“ („Nasdaq“: WBD) yra lyderiaujanti pasaulinė žiniasklaidos ir pramogų bendrovė, užsiimanti aukštos kokybės televizijos serialų ir filmų kūrimu bei jų transliavimu televizijoje, interneto platformose ir kine.

Bendrovės prekės ženklai, kasdien įkvepiantys, apšviečiantys ir linksminantys auditoriją, yra pasiekiami daugiau nei 220 šalių ir 50 kalbų.

Tarp jų – „Discovery Channel“, „discovery+“, „CNN“, „DC“, „Eurosport“, „HBO“, „HBO Max“, „HGTV“, „Food Network“, „Investigation Discovery“, „TLC“, „Magnolia Network“, „TNT“, „TBS“, „truTV“, „Travel Channel“,

„MotorTrend“, „Animal Planet“, „Science Channel“, „Warner Bros. Pictures“, „Warner Bros. Television“, „Warner Bros. Games“, „New Line Cinema“, „Cartoon Network“, „Adult Swim“, „Turner Classic Movies“ ir kiti.

Norint gauti daugiau žinių, apsilankykite www.wbd.com.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Įdomybės apie cikoriją
  2. Naujai suskambėjusios Rambyno kraštovaizdžio įdomybės laukia lankytojų
  3. Gilyn į Indiją (III)
  4. Indija ketina Lietuvoje atidaryti ambasadą
  5. Gilyn į Indiją (I)
  6. Gilyn į Indiją (IV)
  7. Gilyn į Indiją (VII)
  8. Gilyn į Indiją (VI)
  9. Lietuva – Indija – Lietuva

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

5 patarimai renkantis įkrovimo stotelę

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Pernai apie 20 proc. augusios naudotų automobilių kainos kol kas nesiruošia mažėti. Naudotų automobilių pardavėjai numato, kad šių metų pirmąjį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.

Paskolos palūkanos. Kintančios ar nekintančios?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai