Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

5 įdomybės, kurių nežinojote apie Indiją

www.alkas.lt
2022 12 05 11:00
0
Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indija – įspūdingų kultūrinių ir istorinių paminklų, gilių gastronominių ir religinių papročių bei nuostabios gamtos kraštas.

Ir nors daugelis esame girdėję apie Agros mieste stūksantį Tadžmahalo mauzoliejų ar Indijoje garbinamas karves, šią šalį supa gerokai daugiau neišsemiamų įdomybių.

Todėl „Discovery Channel“ kviečia iš arčiau pažinti šiemet 75-ąsias nepriklausomybės metines mininčią valstybę ir dalijasi 5 faktais apie Indiją.

1. Seniausia pasaulio religija

Indiją užtikrintai galima vadinti religijos ir šventyklų šalimi. Maždaug 15 proc. šios šalies gyventojų yra musulmonai, tačiau didžioji dauguma – beveik 80 proc. – yra hinduizmo religijos išpažinėjai.

Ji yra laikoma seniausia religija pasaulyje, kurios papročiai, kai kurių šaltinių teigimu, siekia daugiau kaip 4 tūkst. metų pr. Kr.

Tiesa, pati sąvoka – hinduizmas – yra ganėtinai nauja, o jį, norėdami apibrėžti Indijos gyventojų tikėjimą, naudoti pradėjo kolonizatoriai iš Vakarų.

Įdomu ir tai, kad hinduizmas nėra paremtas aiškiomis dogmomis ir nestato tikinčiųjų į griežtus rėmus, todėl kiekvienas jo sekėjas yra laisvas pasirinkti, kuo tikėti.

Apskritai, religija yra giliai įsišaknijusi ir į Indijos architektūrą bei urbanistinį paveikslą – iš viso šalyje yra apie 300 tūkst. mečečių ir maždaug 2 mln. hinduizmo šventyklų. Skaičiuojama, kad vien šventajame Varanasio mieste yra virš 20 tūkst. šventyklų.

2. Neslopstantis gyventojų augimas

Nors ilgą laiką daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios šalies vardas priklausė Kinijai, dar 1750 m. turėjusiai 225 mln. gyventojų, jau kitąmet šį titulą perims būtent Indija.

Jungtinių Tautų Organizacijos skaičiavimais, 2023 m. liepos 1 d. Kinijoje turėtų gyventi apie 1,426 mlrd. žmonių, o Indijoje šis rodiklis turėtų būti perkopęs 1,428 mlrd. gyventojų.

Tiesa, jei Kinijoje dėl daugybės skirtingų religinių ir socioekonominių priežasčių žmonių skaičius tik mažės, Indijai susitvarkyti su gyventojų pertekliumi nepavyks dar kurį laiką.

Manoma, kad šios šalies populiacija augs dar bene 40 m., kol pasieks beveik 1,7 mlrd.

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Indija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

3. Verdantis kalbų katilas

Indija yra ypatinga ne tik dėl savo visapusiškumo, milžiniško gyventojų skaičiaus ar gausybės religinių paminklų – ji išsiskiria ir savo lingvistine įvairove.

Šalies konstitucijoje yra įtvirtina, kad oficialiomis arba valstybinėmis yra laikomos net 23 skirtingos kalbos.

Tarp jų – ne tik hindi, kuria ir kalba daugiausiai šalies gyventojų, bet ir bengalų, tamilų, urdu ar sąsajų su lietuvių kalba turinti sanskrito kalba.

Tiesa, pastarąją dar 2001 m. kaip savo gimtąją kalbą nurodė vos apie 14 tūkst. indų.

4. „Šlapiausia“ vieta planetoje

Indija taip pat pasižymi ir įspūdinga gamta – nuo kvapą gniaužiančių kalnuotų slėnių, niekur nematytų ežerų ar milžiniškų krioklių. Tiesa, kai kurios vietos išsiskiria ne tik nuostabiu reljefu, bet ir neįtikėtinu klimatu.

Pavyzdžiui, Meghalajos valstija Šiaurės Rytų Indijoje yra vadinama „šlapiausia vieta Žemėje“, nes vien šioje miškingoje vietovėje per metus iškrenta bene 12 tūkst. mm kritulių, t.y. 33 mm lietaus per dieną.

Čia esančiam Mawsynram miestui priklauso ir Gineso rekordas kaip vietai, kurioje per metus iškrenta daugiausiai kritulių.

Miesto gyventojai kiekvienais metais praleidžia ištisus mėnesius besiruošdami liūčių sezonui, kelias dienas nesibaigiančiam lietui ir iš už debesų neišlendančiai saulei.

5. Prieskoniais garsėja ir iki šiol

Indija garsėja kaip autentiškų gastronominių patirčių šalis, tačiau tikrosios jos kulinarinės paslaptys slypi tūkstančius metų siekiančiose prieskonių auginimo papročiuose.

Vietiniai ir tik Indijai būdingi prieskoniai Pietų Azijoje buvo auginami šimtai metų prieš mūsų erą.

Dažniausiai tarp jų yra linksniuojami septyni prieskoniai, laikomi pamatiniais – kmynai, kalendra, gvazdikai, cinamonas, vaistinė ožragė ir kardamonas. Tiesa, jie naudoti ne tik maisto ruošimui, bet ir įvairioms ligoms gydyti.

Įdomu tai, kad priešingai įsigalėjusiam stereotipui, karis apskritai nėra naudojamas indiškoje virtuvėje, nes tai – XVIII a. britų išradimas.

Karis tėra kmynų, imbiero, kardamono, garstyčių, kajeno, ciberžolės ir juodųjų pipirų mišinys.

Pastarieji senovės Indijoje vadinti „juoduoju auksu“ ir buvo laikyti karališku prieskoniu – juodieji pipirai Indijos virtuvėje naudoti dar 2000 m. pr. Kr.

Savo reputaciją ir stiprias sąsajas su prieskoniais Indija išlaiko ir šiandien – ši šalis pagamina maždaug 75 proc. visame pasaulyje sunaudojamų prieskonių.

Norintieji pratęsti pažintį su Indija, tai gali padaryti žiūrėdami naują šešių dalių dokumentinį serialą „Indijos kelionė“ (angl. The Journey of India), pasakojantį apie platų spektrą temų – nuo Indijos kultūros ar mokslo iki užburiančio Bolivudo pasaulio bei religijos.

Pirmoji serija „Skonių šalis“ (angl. The Land of Flavours) praveria duris būtent į turtingos šios šalies virtuvės užkulisius.

Lietuvos žiūrovai ją išvysti galės jau šį šeštadienį, gruodžio 3 d., 21 val. per „Discovery Channel“ arba „discovery+“ platformoje, kuri Lietuvoje yra pasiekiama per „Go3“ televiziją.

Apie „Warner Bros. Discovery“

„Warner Bros. Discovery“ („Nasdaq“: WBD) yra lyderiaujanti pasaulinė žiniasklaidos ir pramogų bendrovė, užsiimanti aukštos kokybės televizijos serialų ir filmų kūrimu bei jų transliavimu televizijoje, interneto platformose ir kine.

Bendrovės prekės ženklai, kasdien įkvepiantys, apšviečiantys ir linksminantys auditoriją, yra pasiekiami daugiau nei 220 šalių ir 50 kalbų.

Tarp jų – „Discovery Channel“, „discovery+“, „CNN“, „DC“, „Eurosport“, „HBO“, „HBO Max“, „HGTV“, „Food Network“, „Investigation Discovery“, „TLC“, „Magnolia Network“, „TNT“, „TBS“, „truTV“, „Travel Channel“,

„MotorTrend“, „Animal Planet“, „Science Channel“, „Warner Bros. Pictures“, „Warner Bros. Television“, „Warner Bros. Games“, „New Line Cinema“, „Cartoon Network“, „Adult Swim“, „Turner Classic Movies“ ir kiti.

Norint gauti daugiau žinių, apsilankykite www.wbd.com.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Įdomybės apie cikoriją
  2. Naujai suskambėjusios Rambyno kraštovaizdžio įdomybės laukia lankytojų
  3. Gilyn į Indiją (III)
  4. Indija ketina Lietuvoje atidaryti ambasadą
  5. Gilyn į Indiją (I)
  6. Gilyn į Indiją (IV)
  7. Gilyn į Indiją (VII)
  8. Gilyn į Indiją (VI)
  9. Lietuva – Indija – Lietuva

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Miestai čempionai Vilniuje dalijosi sėkmėmis

2023 01 26
Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui | lrv.lt nuotr.

Miškininkai ruošiasi pavasariniam paukščių sugrįžimui

2023 01 26
Pasaulinę pelkių dieną rengiami žygiai saugomose teritorijose | lrv.lt nuotr.

Pasaulinę pelkių dieną rengiami žygiai saugomose teritorijose

2023 01 26
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

2023 01 27
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Ką reikėtų žinoti apie duomenų apsaugą internete?

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  • Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus
  • Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Verslas | plcc.lt nuotr.

Naujovių agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose stenduose tarptautinėse verslo parodose. Šiemet atrinktos septynios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus...

Skaityti toliau

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką ar...

Skaityti toliau

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.

Pusę metų valstybės stipendijų skyrimą ir mokėjimą administruojanti Nacionalinė sporto agentūra praneša, kad nuo liepos 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymo pakeitimams,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • baisu apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • suktas klausimas (buduliams) apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Petras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.

Paskolos palūkanos. Kintančios ar nekintančios?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai