Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Sakalas Gorodeckis, www.alkas.lt
2020 12 31 19:30
13
0
SHARES
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Vėliava Gedimino pilies vakariniame bokšte, 1919 m. | Archyvinė nuotr.

Kiekvienas lietuvis žino, kad Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.

Tai oficialus valstybės simbolis – trispalvė vėliava, oficialiai naudota Pirmosios Nepriklausomos Respublikos metais, sovietų okupacijos metu uždrausta, buvusi pasipriešinimo simboliu ir vėl išdrįsta viešai naudoti Lietuvoje nuo 1989 m. kovo 20 d.

Sukūrimo istorija

Siekdama pabrėžti tautinės valstybės kūrimo pradžią, Lietuvių konferencija 1918 metais sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, į kurią įėjo daktaras Jonas Basanavičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir archeologas Tadas Daugirdas, ir pavedė jai parengti tautinės vėliavos projektą. Pristačius kelias vėliavų versijas, komisijos 1918 m. balandžio 19 d. parengtas protokolas skelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje; vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas. Šią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte. Spaudoje pasirodžius nepagarbiam straipsniui apie Vokietijos vėliavos nuleidimą ir lietuviškosios pakėlimą, vokiečiai į bokštą sugrąžino savo vėliavą, o trispalvę leido kelti žemiau arba šone. Lietuvos Tarybos Prezidiumas šios teisės atsisakė. Taigi, dėl tuo metu Lietuvą okupavusių vokiečių trikdžių to nepavyko garbingai padaryti iš karto.

Pirmas kartas

1919 m. sausio 1 diena.

Kaip laisvos Lietuvos valstybės ženklas, pasitraukus vokiečių kariams pirmą kartą, Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 dieną. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto, pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai – Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai, tuo metu Vilniuje veikę ginkluoti lenkų būriai nedrįso imtis veiksmų prieš lietuvišką sargybą Gedimino pilyje. Tačiau lietuviams pasitraukus, 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

1928 m. Lietuvos kariuomenės žurnalas KARYS skelbė K. Škirpos bendražygio, tuometinio redakcijos bendradarbio Stasio Butkaus prisiminimus apie trispalvės iškėlimą Gedimino pilies bokšte 1919 m. sausio 1 d.:

1919 sausio m. 1 d. pavakarys Vilniuje… Karininkas Škirpa paliepė parinkti keletą bravesnių vyrukų, pasiimti šautuvus ir šovinių, ir vykti su juo. Kur – nesakė. Spėjome, kad kur nors teks susiremti, nes tuomet Vilniuje rengėsi lietuvių, lenkų ir raudonoji kariuomenė, ir dar viską tebevaldė vokiečiai… Sėdome į vežėjų rogutes ir, užsitaisę šautuvus, iškėlę juos viršun, pasileidome miesto gatvėmis nežinia kur. Tuomet pirmąkart pasirodėme ginkluoti gatvėse… Kai kurie vilniečiai, matydami mus ginkluotus, spėjo, jog mes bolševikai, nes mūsų dauguma buvo apsivilkę rusiškomis milinėmis.

Privažiavę Gedimino kalną, sustojome, išlipome, susirikiavome po du ir pradėjome žengti vingiuotais laiptais ant kalno. Užlipus ant kalno pamatėme bokšto viršūnėje mūsų savanorius, berišančius prie stiebo lietuvių tautišką vėliavą. Ten buvo k. v. P. Gužas ir kareivis V. Steponavičius. Mes, atvykusieji, išsirikiavome prieš pilies duris ir pasirengėme šauti. Vieną mūs, kareivį Miką Slyvauską (dabar vyr. leitenantas) paskyrė komanduoti. Staiga… vienas, du, trys, – ir, lietuvių vėliavai pradėjus kilti aukštyn, mūsų kareivių šautuvų ir karininkų revolverių trys salvės nuaidėjo Vilniaus padange. Nutilus salvei sušukome triskart: Valio, Lietuva! Lai gyvuoja, Lietuva! Po to visi dalyviai pasisveikinome, pasibučiavome ir nutilome. Karininkas Škirpa pasakė, kad šiandien atlikome svarbų istorinį žygį. Po kelių šimtmečių Lietuvos verguvės pirmąkart savo senosios sostinės Gedimino pilies bokšte iškėlėme Lietuvos vėliavą. Gal priešai ją neužilgo ir nuplėš, bet tai niekis. Vis tiek mes pirmąjį savo žygį atlikome.

Karo valdininką Joną Nistelį, mane [Stasį Butkų], Miką Slyvauską, Albiną Raubą, Praną Plauską ir Romualdą Marcalį paskyrė pirmon garbės sargybon prie vėliavos, o likusieji [Petras Gužas, Jonas Norvila, Vincas Steponavičius, Kazys Škirpa] grįžo atgal…

Netrukus, 18 valandą, lenkai užėmė miestą. Vienas kažkas mūsų atsiliepė: Tik per mūsų visų lavonus lenkai įstengtų nuplėšti mūsų pakeltą vėliavą. Bet lenkai mūsų nepuolė. Bijojo. Po vieną stovėjome lauke, o kiti pilies viduj. Pamainos kartais tekdavo ir ilgokai palaukti, nes trūko kareivių, ir, grįžus iš vienos sargybos, dažnai tekdavo eiti kitus pakeisti. Kad sargyboj tekdavo prabūti dvi dienas – ne naujiena. Bet pirmieji savanoriai nesiskųsdavo ir nepykdavo, nes žinojo, kad tik per vargą atgyja laisvė. Mūsų vėliava plevėsavo iki sausio 6 dienos ryto. Bolševikai, užėmę Vilnių, mūsų vėliavą nuplėšė, palikdami tik raudonąją jos dalį.“

Antras kartas

1920 m. rugpjūčio 26 diena.

Antrą kartą Lietuvos trispalvė buvo iškelta 1920 m. rugpjūčio 26 dieną, kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių klastingai užgrobė lenkų „želigovskininkai“, ir po trumpų ariegardinių kautynių sostinės gatvėse lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.

Trečias kartas

1928 m. vasario 16 diena.

Praėjus vieneriems metams po Lietuvos patriarcho Vasario 16-osios akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus laidotuvių, tapusių netikėta ir masine lietuvių protesto akcija okupuotame Vilniuje, lietuviškas jaunimas nenustygo pratęsti šias rezistencines nuotaikas. Lietuvių skautų „Gedimino“ draugovės draugininkas Pranas Žižmaras naktį slapčia lenkų okupuotame Vilniuje Gedimino pilies bokšte iškėlė lietuvišką trispalvę, kuri buvo perrišta gedulo juosta.[1] Po šios akcijos jam teko slapstytis, siekiant išvengti lenkų administracijos persekiojimo. Šis trispalvės iškėlimas tapo legendiniu pavyzdžiu nepriklausomoje Lietuvoje veikusiems skautams, siekiant vienų rimčiausių įžadų sutvirtinimo, kuris numatė, kad patyręs skautas turi sugebėti aplankyti okupuotą Vilnių, atžymėti savo vardą sutartoje vietoje ant Gedimino pilies bokšto ir saugiai sugrįžti į Tėvynę. Vienetams tai yra pavykę atlikti, nes už įžado atžymėti savo vardą ant okupuoto Vilniaus Gedimino pilies bokšto įvykdymą, nelegaliai perėjus demarkacinę liniją, tuometinis LR prezidentas Antanas Smetona apdovanodavo skautų pasižymėjimo ženklu Lelijos ordinu.[2]

Lietuvių skautų draugovės sargyba prie dr. Jono Basanavičiaus kapo, Rasų kapinės, okupuotas Vilnius. 1927 vasario 21 diena. Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte | LNM nuotr.
Lietuvių skautų draugovės sargyba prie dr. Jono Basanavičiaus kapo, Rasų kapinės, okupuotas Vilnius. 1927 vasario 21 diena | LNM nuotr.
Lietuvos aidas, 1928 vasario 20 diena | LNM nuotr.
Lietuvos aidas, 1928 vasario 20 diena | LNM nuotr.

Ketvirtas kartas

1939 m. spalio 29 diena.

Jau iškilmingai Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino pilies bokšto 1939 m. spalio 29 d., Lietuvai atgavus istorinę valstybės sostinę Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą.

Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino I pėstininkų pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“.

Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo, nes 1940 m. birželio 15 dieną sovietai pradėjo Lietuvos okupaciją. Nėra tiksliai nustatyta kada 1940 metais buvo nuleista trispalvė, tačiau vėliau 1940 m. rugsėjo 27 dienos, kai buvo „įteisinta“ okupacinė LTSR (LSSR) raudona vėliava.

Lietuviškos trispalvės vėliavos iškėlimo iškilmės. 1939 m. spalio 29 d. | Archyvinė nuotr.
Lietuviškos trispalvės vėliavos iškėlimo iškilmės. 1939 m. spalio 29 d. | Archyvinė nuotr.
 Lietuviškos trispalvės vėliavos iškėlimo iškilmės. 1939 m. spalio 29 d. | Archyvinė nuotr.
Lietuviškos trispalvės vėliavos iškėlimo iškilmės. 1939 m. spalio 29 d. | Archyvinė nuotr.

Penktas kartas

1941 m. birželio 23 diena.

Penktą kartą Lietuvos trispalvę virš Gedimino pilies bokšto iškėlė Lietuvių aktyvistų fronto sukilėliai Birželio sukilmo metu tai atlikę net kelis sykius. Pirmą sykį sukilę lietuviai kariai trispalvę iškėlė apie 16:00 valandą, persikėlus per Vilnios upę iš kareivinių generolo Tado Kosciuškos bei Olandų gatvėse, jau įsirengus pozicijas Trijų kryžių kalno šlaituose.

Kitomis žiniomis, birželio 23 dieną antrą sykį trispalvę iškėlė sukilėliai, Mokslų akademijos tarnautojai, buvę policijos valdininkai Justas Mažrimas ir Mikas Apinys.  Pirmasis parūpino vėliavą, o pastarasis nutaikė momentą, nudėjo paskutinį rusų sargybinį ir apie 19:50 iškėlė trispalvę. Paskelbė visam Vilniui, kad sostinėje tikrieji šeimininkai yra jau lietuviai. [3]

Lietuviai kariai Gedimino pilies kalne įsirengė kulkosvaidžio ugnies vietas ir sėkmingai tęsė sovietinės kariuomenės apšaudymą.

Eilinis Petras Jagminas ir kiti kariai, užlipę ant kalno pamatė pasislėpusį lietuvį partizaną, kuris po švarku ant kūno buvo apsijuosęs Lietuvos trispalvę. Visi pasitarę iškėlė vėliavą Gedimino pilies bokšte. [4]

Gal vėliava ir neišsilaikė iki birželio 24 dienos ryto, kas nors vėl nuplėšė, nes Vilniaus universeto teisės fakulteto prodekanas, docentas, Vilniaus sukilimo civilių partizanų vadas, Stasys Žakevičius-Žymantas (pokaryje tapęs lietuvių dalinio vadu britų MI6 tarnyboje) rašo, esą Aleksandras Pliateris, teisininkas, buvęs asistentas, iškabino vėliavą Gedimino kalne birželio 24 dieną. Tai galėjo ir būti eil. P. Jagmino paminėtasis partizanas, grafas Aleksandras Pliateris, 1831 metų sukilimo didvyrės Emilijos Pliaterytės giminaitis.

Kitas sukilimo Vilniuje dalyvis ir vienas vadų Vytautas Rimkus (Algirdas Gustaitis) prisimena: Vokiečių pirmieji motorizuotieji daliniai, į miestą įžengę birželio 24 d. ryte, lietuvius rado vietose. Svarbesnėse vietose plevėsavo lietuviškos vėliavos. Aukščiausiai mūsų trispalvė buvo iškelta Gedimino pilies stiebe, 1941 birželio 23 d. apie 16 valandą. Po kurio laiko bolševikai įstengė ją nuplėšti. Apie 19 val. lietuviška trispalvė buvo iškelta virš [Vilniaus] Universiteto. Gedimino pilyje, dar neįžengus vokiečiams, vėl plazdeno mūsų spalvos. [5]

Buvęs sukilimo dalyvis Vilniuje savo prisiminimuose taip pat aprašo įvykį tarp lietuvių ir vokiečių karių, kuris sukilėliams galėjo baigtis tragiškai. Vokiečių kariai Gedimino pilies bokšte norėjo iškelti savo vėliavą (ten jau buvo iškelta Lietuvos trispalvė, kurią, berods, iškėlė VU asistentas teisininkas Aleksandras Pliateris), bet sukilėliai juos pasitiko šūviais. Vokiečiai atsivežė į Katedros aikštę patranką ir ketino sunaikinti pilies bokštą bei jame esančius lietuvių sukilėlius. V. Rimkus pribėgo prie vokiečių karininko ir vokiškai ėmė jiems aiškinti susidariusią padėtį: Pasisakiau, kas esu, pasakau, ką girdėjęs. Jis maždaug patvirtina. Prašau nešaudyti į pilį kalne, nes ten yra kariai lietuviai, o ne rusai, jie iškėlė savo krašto vėliavą, kaip ir visam mieste. Prašau jį suprasti sukilėlių entuziazmą ir neatsargumą, jei šovė į vokiečių karius, apie kurių atsiradimą Vilniuje jie, tikriausia, nežinoję, ir tikriausia manę, kad ateina rusų patruliai. Vokiečių karininkas patiki. Jis vėl pakelia telefoną, kalbasi. Padėjęs nusišypso ir atsako, laimei, iš pilies šūviai nesužeidė vokiečių karių. Jis pilies nesunaikins, nešaudys. [6]

Tačiau trispalvė plevėsavo neilgai, kol naciai neišvaikė jiems nepaklususios Laikinosios Lietuvos vyriausybės bei lietuviškos administracijos Vilniuje. Spėjama, kad ji buvo nuleista 1941 liepos 1 dieną naciams pradėjus nuginkluoti LAF‘o sukilėlius.

Lietuvių karys sukilėlis reguliuoja eismą Gedimino prospekto pradžioje. Atvykstant Vokietijos Vermachto daliniams Vilniuje, padėtis mieste jau valdoma sukilėlių. 1941 birželio 24 d. | Bundesarchiv nuotr.
Lietuvių karys sukilėlis reguliuoja eismą Gedimino prospekto pradžioje. Atvykstant Vokietijos Vermachto daliniams Vilniuje, padėtis mieste jau valdoma sukilėlių. 1941 birželio 24 d. | Bundesarchiv nuotr.

Šeštas kartas

1944 m. balandžio 5 diena.

1944 m. vasario 16 d. generolas leitenantas Povilas Plechavičius viešai Lietuvos žmonėms paskelbė apie lietuviško kovinio junginio kūrimą iš lietuvių-savanorių, kviesdamas stoti į Lietuvos vietinę rinktinę kovai su sovietais. Lietuviški daliniai įžengė į Vilniaus balandžio pirmą dieną, o jau 1944 m. balandžio 5 dieną Gedimino kalno pilies bokšte trispalvę vėliavą iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto Prano Grebliausko. Šios Lietuvos vietinės rinktinės karių iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 dienos, kai vokiečių karinė vadovybė pradėjo persekioti jiems nepaklususius lietuvių karius ir išformuoti šią rinktinę. [7]

Lietuvos Vietinės rinktinės kariai įžengia į Vilnių. 1944 m. balandžio 1 d. | Archyvinė nuotr.
Lietuvos Vietinės rinktinės kariai įžengia į Vilnių. 1944 m. balandžio 1 d. | Archyvinė nuotr.

Septintas kartas

1988 m. spalio 7 diena.

Sovietų kariškiams 1988 rugsėjo 28 dieną Katedros aikštėje išvaikius Lietuvos laisvės lygos rengtą protesto mitingą, žinomą kaip „bananų balių“, sovietinei valdžiai reikėjo kažkaip nuraminti kilusias nepasitenkinimo jos veiksmais bangas. Taip sovietinė partinė vadovybė netikėtai nutarė pakeisti vėliavą Gedimino pilies bokšte. Taigi, kilus Lietuvos laisvės lygos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakeltai Atgimimo bangai, tačiau tebevykstant sovietinei okupacijai, susirinkus šimtatūkstantinei miniai Katedros aikštėje Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto buvo iškilmingai iškelta 1988 m. spalio 7 dieną. Nuo to laiko plazda iki šiol, liudydama Lietuvos valstybės egzistavimą su istorine sostine Vilniumi.

Lietuviškos trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte iškilmės. 1988 m. spalio 7 d. | A. Lekevičiaus nuotr.
Lietuviškos trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte iškilmės. 1988 m. spalio 7 d. | A. Lekevičiaus nuotr.

1991 metų sausio mėnesį vykusios sovietinės agresijos įvykių metu Gedimino bokštas tapo postu Nr.1 vėl. Lietuvišką trispalvę Gedimino bokšte buvo pavesta saugoti šauliams ir savanoriams. Ginkluotoje sargyboje budėjo Raimondas Šimanskas (būrio vadas), Daugis Bumbulis, V. Minderis, Sigitas Sasnauskas, Gintautas Sinkevičius, Andrius Šcepkauskas, Vikintas D. Šimanskas (vado sūnus), Lietuvos neformalaus jaunimo pasipriešinimo sovietams judejimo dalyvis, lietuviško klasikinio pankroko ikona, žinomas Varveklio pseudonimu, ir būsimasis Lietuvos kariuomenės vyr. leitenantas Nerijus Treinys, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT/KASP) ženklo autorius ir kiti. Lemtingą sausio 13 naktį kalno papėdėje buvo pastebėti sovietinės kariuomenės kariškiai atvykę automobiliais. Tačiau jie nedrįso imtis jėgos veiksmų. [8]

Prisimena užupietis Algimantas Lekevičius, gimęs 1956 spalio 7 dieną: 1991 sausio 13 dieną jau prasidėjus sovietinių kariškių šturmui Vilniuje 1:30 pėsčiomis iš Krivių gatvės išėjau link parlamento. Šnektėlėjau su automatais ginkluotais vyrais, budėjusiais prie Vidaus reikalų ministerijos Šventaragio gatvėje. Šalia pravažiavo sovietiniu kariškiu sunkvežimis. Pažiūrėjus į Gedimino kalną, pasirodė, kad vėliava raudona, nes buvo užsisukusi ir užkliuvusi. Užlipęs ant kalno, pamačiau, kad vėliava sava. Įvertinęs padėtį, nutariau, kad Lietuvos valstybės postą Nr.1 reikia saugoti. Šnektelėjau per duris su atsiliepusiu pilies bokšto „sargu“, pasakiau „Budėk ir nieko neįsileisk“. Dar paprašiau vėliavą pataisyti, nes buvo užsikabinusi, tai sakė, kad užrakinta. Taip saugojau budėdamas iki 5:30 ryto.

Šaulių ir savanorių būrys 1991 m. sausį Gedimino pilies bokšte saugojęs lietuvišką Trispalvę | N. Treinio nuotr.
Šaulių ir savanorių būrys 1991 m. sausį Gedimino pilies bokšte saugojęs lietuvišką Trispalvę | N. Treinio nuotr.

 Vėliavos dienos įteisinimas

1997 m. liepos 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimas sausio 1 dieną paskelbė Lietuvos vėliavos diena. Šią atmintiną dieną Valstybės trispalvė vėliava privalomai keliama prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat visose kitose vietose savanoriškai tautiškai susipratusių piliečių sumanymu.

Kasmet nuo šios datos Katedros aikštėje ir Gedimino kalno bokšte rengiamo vėliavos pakeitimo iškilmės ir karių rikiuotė. Pagal paprotį senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių, ugdant tautiškumą ir puoselėjant istorinę atmintį.

Lietuviškos trispalvės pakeitimo ceremonija 2013 sausio 1 dieną | N. Balčiūnienės nuotr.
Lietuviškos trispalvės pakeitimo ceremonija 2013 sausio 1 dieną | N. Balčiūnienės nuotr.

O kai aš užaugsiu,
Tai narsiai kariausiu –
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu.
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu
Ir prie Aušros Vartų
Karštai pasimelsiu.

Lietuvių liaudies daina.

Nuorodos:

[1] Jeronimas Cicėnas. Vilnius tarp audrų. Vilnius: Homo liber, 2010, p. 185;
[2] https://www.scribd.com/doc/125747650/Stasys-Gorodeckis-biografija;
[3] Valdas Striužas. 1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje. Vilnius: Žaltvykslė, 2006, p. 203;
[4] Valdas Striužas. 1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje. Vilnius: Žaltvykslė, 2006, p. 203;
[5] Arūnas Bubnys. http://alkas.lt/2020/06/21/a-bubnys-1941-m-birzelio-sukilimas-vilniuje/
[6] Arūnas Bubnys. https://youtu.be/-TjwJXTxUd8. Užupis: UžTV, 2020;
[7] https://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/archyvas_2643/2016_m._archyvas/2016_-_12_naujienu_archyvas/sausio_1-aja_minesime_lietuvos_veliavos_diena.html?pbck=0;
[8] www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/jie-saugojo-musu-nepriklausomybes-simboli-791624?full.

Užupio_rankaLietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia Užupio bendruomenė

KAM_zenklas 

 

Finansuoja Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija

Susiję straipsniai:

  1. Vilniuje bus paminėtos Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 100-osios metinės
  2. Sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte trispalvę iškels Garbės sargybos kariai
  3. V. Valiušaitis. Kur dingo atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos? (video)
  4. V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė
  5. Gedimino kalno bokšte įvyko Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės (nuotraukos)
  6. Visuomenininkai kviečia pažymėti Lietuvos Trispalvės šimtmetį (tiesioginė transliacija)
  7. S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos
  8. Gedimino kalne iškilmingai pagerbta Lietuvos vėliava (nuotraukos)
  9. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  10. J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II)
  11. O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui?
  12. O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai
  13. M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas
  14. M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video)
  15. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  16. D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją
  17. A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai?
  18. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  19. O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę
  20. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  21. Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį…
  22. P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos)
  23. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  24. L.Šopauskas. Sofistika?
  25. D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
  26. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  27. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  28. R. Šarknickas. Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją? Neleisime!
  29. Mitinge pasmerktas Šimašius ir pareikalauta atstatyti sunaikintus Lietuvos didvyrių atminimo ženklus (nuotraukos, video)
  30. O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919)

Comments 13

  1. Senis says:
    3 sav. ago

    Puikus straipsnis!
    Šaunuolis Sakalas Gorodeckis, supažindinęs visuomenę su Lietuvos trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte Vilniuje istorija. Tai tiktų kaip skyrelis mokykliniame Lietuvos istorijos vadovėlyje. Tokie pavyzdžiai neturi išblėsti ir juos turi žinoti visa mūsų tauta.

    Atsakyti
  2. Andrius Kulikauskas says:
    3 sav. ago

    Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje dūli dešimtmečius nesutvarkytas Kazio Škirpos fondas. (Matyt, trūksta juo nuoširdžiai besidominčių darbuotojų.) Jį visą peržiūrėjau gavus darbuotojų sutikimą. Man rūpėjo sąžiningai ištirti jo nusikaltimus žmonijai. Fonde yra koks šimtas puslapių jo prisiminimų iš 1918 metų, niekur nepaskelbtų. Taip pat yra 1951 m. Kanados lietuvių laikraštyje “Nepriklausomoj Lietuvoje” jo skelbto straipsnio juodraštis, kurį jam redaktorius gražino. Straipsnyje išbrauktas LAF programos 16-asis punktas, kad “žydų tautinei mažumai atšaukiamas svetingumas”. Būtent šiuo straipsniu lyg ir prasideda Kazio Škirpos dokumentinio palikimo dailinimas. Manau, patikėdami savo istoriją jos “blizgintojams” ji lieka paviršutiniška, iš esmės nepažinta. Iš istorijos nepasimokyta, iš didvyrių taip ir nepasisemta, nė iš jų klaidų, nė iš jų garbingų žygių.

    Atsakyti
    • Senis says:
      3 sav. ago

      Ar teisingai supratau, kad visus patriotinius žygius, kuriuose dalyvavo vienaip ar kitaip įtariami žmonės, reikėtų išbraukti iš bendro jų sąrašo?

      Atsakyti
      • Manyčiau, says:
        3 sav. ago

        Manyčiau, būsime teisingai supratę, jei netrukdysime kai kam pačiam su savimi čia pasišnekučiuoti. Juk vietos negaila? Lai šnekasi…

        Atsakyti
    • !!! says:
      3 sav. ago

      gerb.A.Kulikauskai,kada į kodėl bus atsakyta todėl…tikiuosi užuomeną supratai.

      Atsakyti
    • Diedas says:
      3 sav. ago

      A v amierikie niegrov bjut

      Atsakyti
  3. Balsas-tyruose says:
    3 sav. ago

    ” Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?” Vilnius Lietuvos sostinė. Buvo ir bus. Ką čia dar reikia prisiminti ???

    Atsakyti
  4. Visiems visiems, says:
    3 sav. ago

    kas prisimena, kaip vėliavą kėlėm,
    linkiu sulaukti dienos, kai
    SAULĖ LIETUVOS TAMSUMAS PRAŠALINS

    Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    3 sav. ago

    Kada Atminimo lenta sugrįš į savo vietą?

    Atsakyti
  6. Vilna says:
    3 sav. ago

    Kažkaip keistai ir nerangiai dėl Vilniaus veikė Lietuvos valdžia ir kariuomenė. Esant 1918 metais Vilniuje sutelktai Lietuvos kariuomenei jam ginti ir dar nepasitraukusiai vokiečių kariuomenei jame, kaip matyti, iš tolesnių veiksmų sostinės ginti Lietuva kaip derėtų nesirengė. Antai Lietuvos Tarybos pirmininkas (Prezidentas A.Smetona) – Aukščiausia to meto Lietuvos valdžia – dar 1918 m. gruodį išvyksta ne tik iš Vilniaus, bet ir apskritai iš Lietuvos ir, regis, į ją sugrįžta tik 1919 m. balandžio pradžioje (bet ne į Vilnių, o negrįžtamai pasilieka Kaune). Be to, dar, kaip autorius rašo, 1918 m. balandį vokiečių kariuomenės Lietuvai suteiktos teisės kelti trispalvę Gedimino bokšte šalia Vokietijos vėliavos tik kiek žemiau jos Lietuvos Tarybos prezidiumas (jam vadovavo A.Smetona) atsisakė, -.abejotinų ambicijų rodymas. Ne ką kita, o tai, kad sutelkus kariuomenę Vilniuje ji nerengta jo ginti, rodytų ir tas faktas, kad 1919 m. sausio 1 d. iškėlus Vilniuje trispalvę pagal kažkieno komandą iš jo pasitraukė link Kauno, Alytaus… Galima matyti, kad ir toliau Lietuvos Prezidentui A. Smetonai Vilnius “keistai” nerūpėjo. Antai, 1919 m. pavasarį Lietuvos kariuomenės sumušti bolševikai dar bandę priešintis prie Ukmergės, bet buvo galutinai išvyti net už Zarasų. Tačiau valstybės sostinė Vilnius nesuprantamai ir toliau liko be Lietuvos valdžios ir kariuomenės dėmesio… Kaip matosi, neskubėta su kariuomene į Vilnių ir po 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutarties sudarymo su Raudonąja Rusija. Raudonieji iš Vilniaus išsikraustė jau apie liepos 20 d., o Lietuvos kariuomenė į Vilnių teikėsi sugrįžti tik 1920 m. rugpjūčio 26 d. Taigi valdžioje, kariuomenėje kažkas dėl Vilniaus buvo kaip šlapias nedega… Taigi naujam Krašto apsaugos ministrui dėl vėliavos iškėlimų sostinėje yra ką viešai komunikuoti.

    Beje, dėl tokio tautininkų veiksmų neskaidrumo tarpukaryje, kaip, deja, ir šiandienio tautiško neveiklumo kyla klausimas, ar apskritai tautininkams lietuvybė, o ne žečpospolita, buvo ir yra Tauta ir valstybė…

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      3 sav. ago

      Įdomūs pastebėjimai…

      Atsakyti
  7. Gediminas Martišius says:
    3 sav. ago

    Ačiū autoriui už trispavės iškėlimo Gedimino pilies bokšte istorinę apžvalgą. Trispalvę iškelsim savo pilies bokšte / bus ankstyvas rytas / auš nauja diena / ir išgirsim giesmę / niekur negirdėtą / ir pravirkę girios sužaliuos staiga…

    Atsakyti
  8. Gintautas says:
    3 sav. ago

    Laba diena p. Sakalai! Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad trispalvė buvo iškelta ir 1944 liepos 13. Taip teigia A. Sniečkaus žmona M. Bordonaitė savo prisiminimuose. Jos knyga berods vadinasi “Prisiminimai apie draugą Matą”. Ten rašoma, kad prieš Vilnių užimant Raudonajai Armijai 1944 metais Sniečkui paskambinęs Stalinas ir nurodęs Gedimino pilyje iškelti Lietuvos trispalvę, kad būtų ženklas, jog Vilnius priklausys Lietuvai, o ne Lenkijai. Teko ieškoti audeklo trijų spalvų, kad pasiųti vėliavą. Tad taip ir lieka neaišku ar tokia vėliava buvo iškelta. Ar teko Jums susidurti su šiuo faktu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

2021 01 15
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

2021 01 08
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė (video)

Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė (video)

2021 01 02
Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena

2021 01 01
Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius | Laidos stop kadras

„Saulė sodą sodino…“ apie Lietuvos kraštovaizdį tapyboje (video)

2020 12 26
2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

2020 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava bus perduota saugoti Garliavos J. Lukšos gimnazijai

2020 12 22
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

2020 12 12
Lietuvių išeivio dovana Lietuvai – išskirtinė pusės milijono dolerių vertės lituanistinis ginkluotės rinkinys

Lietuvių išeivio dovana Lietuvai – išskirtinė pusės milijono dolerių vertės lituanistinis ginkluotės rinkinys

2020 12 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2399; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

by Kristina Aleknaitė
2021 01 15
0
2020-ųjų apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ paskirtas užsienio lietuviui dr. Vincui Bartusevičiui už pasišventimą lietuvybei

Sausio 14 dieną Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laimėtoją. Apdovanojimą...

Skaityti toliau

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 08
2
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Mykolas Sleževičius (1882–1939) | wikipedia.org nuotr. Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda nauju pokalbiu...

Skaityti toliau

Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 02
11
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė (video)

Iškilmės Gedimino pilies bokšte | A. Pliadžio nuotr. Pirmąją Naujųjų metų dieną Vilniuje vyko Lietuvos vėliavos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Lietuvos paštas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos paštas praneša, kas keisis po „Brexit“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai