Lapkričio 3 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (2 a.) vyks susitikimas su poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Tomu S. Butkumi, Enrika Striogaite ir Ieva Toleikyte. Renginį ves literatūros tyrinėtoja ir kritikė dr. Virginija Cibarauskė.
Šiemet geriausią poezijos knygą skaitytojai renka iš šio penketuko:
Ežero žemė: eilėraščių ir poemų romanas su fotografijomis, piešiniais ir žemėlapiais sudaužytoms sieloms ir prisikėlusiems balsams su kūnais Tomo S. Butkaus parašytas, nupieštas ir
sudėliotas centriniame visatos serveryje, išleistas MMXX m. e. metais „Vario burnų“ sumanymų dirbtuvėse. – Klaipėda / Vilnius: Vario burnos, 2020. – 357 p.
Pasak literatūros kritikės Elžbietos Banytės, „Ežero žemė“ – autoriaus kūrybinį gyvenimą apibendrinantis veikalas, išsiskiriantis turiniu ir forma, „struktūruotas ir iliustruotas taip tobulai, kad simetriją ir struktūras mėgstančiam skaitytojui per nugarą net bėgioja šiurpuliai“. Knygoje skaitytojas ras istorinės ir asmeninės fotografijos, manifestą apie poeto ir valstybės ryšį, bandomosios poezijos, ilgų prozą primenančių tekstų, net naudojimo aprašymą skaitytojui.
Ir: 123 eilėraščiai / Aidas Marčėnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. – 164 p.
„Aido Marčėno nauja eilėraščių knyga – grakšti, įvairiais kalbos atspalviais žaidžianti poezija apie poeziją, apie poetinių ženklų ir įkvėpimo ieškojimą šiuolaikiniame gana proziškos kasdienybės kupiname gyvenime“, – rašo literatūrologas prof. Dainius Vaitiekūnas. Knyga atveria poetinio pasaulio kūrimo veiksmą, įtraukdama skaitytoją į bičiulišką pokalbį ar sąmokslą, skatindama iš naujo pajusti didelę poetinės kalbos galią, kuri visada ir visur šalia, niekur nedingo.
Žmonės: eilėraščiai / Enrika Striogaitė. – Kaunas: Naujasis lankas, 2019. – 79 p.
Tai trečia poetės, žurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos knyga, išėjusi po 14 metų pertraukos. Knygą pristatančios poetės, literatūrologės Linos Buividavičiūtės nuomone, naujoje E. Striogaitės knygoje juntama „autorės poetinė branda, nugludintas stilius, puiki kalbos pajauta, raiška, tinkanti nagrinėjamoms temoms“. Kritikė pastebi, jog E. Striogaitės knygoje jautriai liudijami skirtingi žmonių likimai, o netikėtos sąsajos atskleidžia persipynusius gyvenimus, kurie kuria ir sustiprina knygos vientisumą.
Raudonas slidus rūmas: eilėraščiai / Ieva Toleikytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020. – 65 p.
„Raudonas slidus rūmas“ – pirma prozininkės Ievos Toleikytės poezijos knyga, artima išpažintinės poezijos papročiui. Pasak literatūrologės Linos Buividavičiūtės, I. Toleikytės poetinis prisistatymas išsiskiria originalia tematika ir raiška, itin plačiais ir savitai naudojamais kalbiniais registrais. Kritikė pastebi, jog ypatingas autorės poezijos bruožas – kitoniško, įdomaus ir įvairaus santykio su gamta steigimas: švelnus, vos pastebimas pusiausvyros tarp gyvasties, vešėjimo, augimo ir irimo, nyksmo pajautimas.
Tarp: eilėraščiai / Rimas Užgiris; vertėjai Marius Burokas, Dominykas Norkūnas, Edgaras Platelis. – Kaunas: Kauko laiptai, 2019. – 90 p.
Poeto ir vertėjo Rimo Užgirio, kurį Tomas Venclova pavadino „gyvu netikėtumu“, eilėraščių rinkinys atveria skaitytojui platų geopolitinių, istorinių, kultūrinių pranešimų lauką. Pasak T. Venclovos, tai „sudėtinga, daugiasluoksnė, intertekstais prisodrinta poezija, kurioje, regis, taip gerai pažįstami kultūriniai ženklai prabyla savitai, naujai“. Iškalbingas ir knygos pavadinimas – jame glūdinti įtampa pasirodo ir kaip asmeninių patirčių tikrovė, kai nuolat keliaujant iš vienos būsenos į kitą, ir kaip išorinė kelionė, neišvengiant skirtingų vietų sandūrų.
Rengėjai kviečia užsirašyti ir dalyvauti: tiny.lt/aufszrv.
