2026 metų Šv. Jeronimo premijos skirtos literatūros vertėjoms Austėjai Merkevičiūtei ir Tiiu Sandrak. A. Merkevičiūtė įvertinta už užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus į lietuvių kalbą, o T. Sandrak – už lietuvių literatūros vertimus į estų kalbą ir Lietuvos kultūros sklaidą Estijoje.
Kultūros ministerijos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos teikiamos premijos laureatėms bus įteiktos rugsėjo 30-ąją – Tarptautinę vertėjų dieną. Šv. Jeronimo premijos Lietuvoje teikiamos nuo 2005 metų.
Austėja Merkevičiūtė – nuo psichoterapijos klasikų iki persų poezijos
Austėjai Merkevičiūtei premija skirta už vokiečių filosofijos, psichologijos ir psichoanalizės klasikų vertimus, svarų indėlį kuriant šių sričių lietuvišką terminiją, vokiečių literatūros klasikos ir persų poezijos vertimus bei aukštus profesinius vertimo reikalavimus.
Vertėja dirba jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Jos vertimai iš vokiečių ir rusų kalbų buvo skelbiami leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Metai“, „Liaudies kultūra“, „Kultūros barai“, „Gimtoji kalba“.
1997 m. pasirodė pirmoji jos išversta knyga – austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio „Vis vien sakyti gyvenimui Taip“. Vėliau A. Merkevičiūtė vertė Sigmundo Freudo, Alfredo Adlerio, Viktoro E. Franklio ir Carlo Gustavo Jungo veikalus.
Svarbi vertėjos darbų dalis – ir grožinė literatūra. Ji vertė Stefaną Zweigą, Eliasą Canetti, taip pat persų ir vokiečių poeziją.
Lietuviškai pasirodė jos verstos Irano poetų Ali Abdollahi ir Sohrabo Sepehri rinktinės, Schirin Nowrousian dvikalbis poezijos rinkinys „Wilna Worte / Vilniaus žodžiai“.
A. Merkevičiūtė iš persų kalbos išvertė ir Shokoofeh Azar romaną „Nušvitimas žaliojoje slyvoje“. 2025 m. lietuvių kalba išleistas jos verstas šveicarų rašytojo Gerhardo Meierio romanų ciklas „Bauras ir Bindšėdleris / Amraino tetralogija“.
Vertėja taip pat dalyvauja projektuose, skirtuose pasaulio literatūrai ir vertėjo darbui pristatyti visuomenei. Apie vertėjo profesijos įvertinimą Alkas.lt šiemet rašė ir skelbdamas apie „Metų vertėjo krėslo“ premiją Donatai Rinkevičienei.
Tiiu Sandrak lietuvių literatūrą verčia daugiau kaip keturis dešimtmečius
Tiiu Sandrak Šv. Jeronimo premija skirta už šiuolaikinės lietuvių prozos, vaikų literatūros ir dramaturgijos vertimus į estų kalbą, Lietuvos ir Estijos literatūrinių ryšių stiprinimą bei Lietuvos kultūros sklaidą Estijoje.
Lietuvių literatūrą ji pradėjo versti 1982 metais. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius T. Sandrak vertė šiuolaikinę prozą, lietuvių literatūros klasiką, pjeses, eseistiką, mokslo populiarinimo knygas ir vaikų literatūrą.
Tarp jos darbų – Sauliaus Tomo Kondroto „Kentauro herbo giminė“ ir „Kolekcionierius“, Undinės Radzevičiūtės „Baden Badeno nebus“ bei „Žuvys ir drakonai“, Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“, Birutės Jonuškaitės „Maranta“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“.
Ji taip pat vertė Mariaus Ivaškevičiaus pjeses „Išvarymas“ ir „Kantas“, Antano A. Jonyno „Naujuosius sonetus“, Juozo Vilkutaičio-Keturakio „Ameriką pirtyje“. Iš viso jos vertimų sąraše – 22 knygos.
T. Sandrak vertė ir lietuvių vaikų literatūrą – Mariaus Marcinkevičiaus „Sivužą“ bei „Superbobutę“, Selemono Paltanavičiaus „Tukas lieka vienas“.
Estijoje vertėja ne vien pristato lietuvių rašytojus, bet ir skleidžia žinias apie Lietuvos kultūrą bei istoriją. Ji bendradarbiavo su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos kultūros institutu, prisidėjo prie lietuvių autorių dalyvavimo Estijoje rengiamuose literatūros festivaliuose.
Lietuviškų knygų kelias į kitų šalių skaitytojus nuolat plečiasi. Alkas.lt anksčiau skelbė, kad pasaulio leidyklos rengiasi išleisti 25 naujas Lietuvos autorių knygas, tarp jų – ir vertimų į estų kalbą.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informaciją.
