Dienoraščiai ir memuarai, autobiografinės knygos žavi autentiškomis aprašomo laikotarpio detalėmis, tikrovėje išgyventais, nesumeluotais jausmais. Šiuo nelengvu metu jos gali tapti terapiniais skaitiniais kiekvienam iš mūsų.
Trečiojoje ciklo „Biblioterapija iš namų“ laidoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės Rasa Derenčienė ir Daiva Janavičienė tęsia dienoraščių rašymo temą ir kalba apie tai, kaip šie kartais virsta knygomis, literatūros kūriniais.
Dienoraštis paprastai rašomas sau – tai padeda susidėlioti mintis, pažvelgti į įvykius tarsi iš šono, aiškiau juos pamatyti ir rasti problemų sprendimo būdus, jei tokios kamuoja. Dienoraštyje lengviau atsiverti sau pačiam ir išsigryninti tai, kas išties svarbu. Tai intymūs tekstai, kurių niekas neturėtų skaityti. Vis dėlto istorija mena daugybę atvejų, kai sau rašytas mintis atranda kiti. Kartais tokie dienoraščiai virsta knygomis, pergyvena ištisas epochas ir tampa kelrodžiais daugybei žmonių. Štai romėnų imperatoriaus Marko Aurelijaus knyga „Sau pačiam“ – iškilios, įžymios asmenybės dienoraštis, tapęs savotišku vadovėliu tiems, kurie nebijo savęs klausti, nebijo gyventi ir priimti gyvenimo iššūkius.
Skaitytojų klubo vadovės laidoje taip pat apžvelgia senovės japonų imperatoriaus rūmų damos Sėjos Šonagon (Sei Shōnagon) (X a.) dienoraštį „Priegalvio knyga“, neseniai išleistą lietuvių kalbos mokytojos „Emilijos dienoraštį, 1942–2015 m.“, autobiografinėmis laikomas knygas Harperės Ly (Harper Lee) „Nežudyk strazdo giesmininko“, Česlavo Milošo (Czesław Miłosz) „Isos slėnis“, pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukusią amerikiečių autorės Taros Vestover (Tara Westower) memuarų knygą „Apšviestoji“, psichoterapeutės Ingos Juodkūnės autobiografinį romaną „Rytoj vėl patekės saulė“.
R. Derenčienė ir D. Janavičienė taip pat siūlo skaitytojams išmėginti laisvojo rašymo techniką, nuodugniai aprašytą žinomos kūrybingumo mokytojos Julijos Kameron (Julia Cameron) knygoje „Kūrėjo kelias“. Ši paprasta ir daugelio rašymo mokytojų siūloma technika atveria vartus užslėptam kūrybiškumui, gali tapti dienoraščio pagrindu, leidžia pažinti autentišką save, o vėliau – galbūt – tapti puikia kūrybos medžiaga.
Beje, T. Vestover „Apšviestoji“ ir J. Kameron „Kūrėjo kelias“ yra portale ibiblioteka.lt. H. Ly „Nežudyk strazdo giesmininko“ galima rasti dabar nemokamai atvertame portale vyturys.lt.
Nauja ciklo „Biblioterapija namuose“ laida, filmuota Nacionalinės bibliotekos Renginių erdvėje:
Prof. Jūratė Sučylaitė: Žmonės nebemoka kokybiškai skaityti
– respublika.lt/lt/naujienos/ruosiamos_naujienos/tv_publika/prof-jurate-sucylaite-zmones-nebemoka-kokybiskai-skaityti/
Ar Autorė neklysta? Manyčiau, mūsų žmonės APSINUODIJĘ tekstais – dėl priverstinio perteklinių įvairiausių tekstų skaitymo. Vien valdžios kiek įvairių tekstų prigamina, kuriuos tenka be atvangos skaityti ir kurių padariniai nuodija žmonių gyvenimą?! Štai kad ir dabar – seniai čia sugalvojo elektrą liberaliznut’ ? Jau vėl sugalvojo – perrašinėkite sutartis. Ar daugumos mūsų išsilavinimas leidžia teisingai įvertinti mums bruktų sutarčių sąlygas, kad nepakenktume sau, jas pasirašydami? O gal mūsų pajamos leidžia advokatus samdyti? Kiek laiko žmonės su anomis sutartimis kankinosi, bandydami jas perprasti? Ir vėl jiems kiša jas panosėn?
Užuot po dienos darbų skaitę poilsiui, malonumui, ar savęs lavinimui, esame priversti skaityti apie eilinius „politinio elito” prisidirbimus, ar kažkokias sutartis, tvarkyti įstaigose kažkokius popierius, ir nervintis dėl to, Kai žmogus ko nors persivalgo, jo organizmas, skrandis pradeda tai atmesti. Taip pat jaučiamės ir žinių, sutarčių ir visokių kitų nemalonių tekstų „apsivalgę”. Juolab kai smegenys verčiamos be saiko juos virškinti.
Prof. Jūratė Sučylaitė: Žmonės nebemoka kokybiškai skaityti
– respublika.lt/lt/naujienos/ruosiamos_naujienos/tv_publika/prof-jurate-sucylaite-zmones-nebemoka-kokybiskai-skaityti/
Ar Autorė neklysta? Manyčiau, mūsų žmonės APSINUODIJĘ tekstais – dėl priverstinio perteklinių įvairiausių tekstų skaitymo. Vien valdžios kiek įvairių tekstų prigamina, kuriuos tenka be atvangos skaityti ir kurių padariniai nuodija žmonių gyvenimą?! Štai kad ir dabar – seniai čia sugalvojo elektrą liberaliznut’ ? Jau vėl sugalvojo – perrašinėkite sutartis. Ar daugumos mūsų išsilavinimas leidžia teisingai įvertinti mums bruktų sutarčių sąlygas, kad nepakenktume sau, jas pasirašydami? O gal mūsų pajamos leidžia advokatus samdyti? Kiek laiko žmonės su anomis sutartimis kankinosi, bandydami jas perprasti? Ir vėl jiems kiša jas panosėn?
Užuot po dienos darbų skaitę poilsiui, malonumui, ar savęs lavinimui, esame priversti skaityti apie eilinius „politinio elito” prisidirbimus, ar kažkokias sutartis, tvarkyti įstaigose kažkokius popierius, ir nervintis dėl to, Kai žmogus ko nors persivalgo, jo organizmas, skrandis pradeda tai atmesti. Taip pat jaučiamės ir žinių, sutarčių ir visokių kitų nemalonių tekstų „apsivalgę”. Juolab kai smegenys verčiamos be saiko juos virškinti.