J. Brazauskas. Kaip sovietmečiu buvo juodinama lietuvių emigracija? (41)

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Į mano rankas netikėtai pateko Juozo Mikuckio knyga „Šioje ir anoje pusėje“ apie lietuvių emigraciją. Knyga išleista 1974 m. Juozas Mikuckis – prieškario metais buvo sudėtingo likimo žmogus. Iš pradžių užėmė aukštas pareigas valdžios aparate (Kauno kalėjimo viršininkas,  Kauno apskrities policijos  vadas), vėliau atitrūko nuo Lietuvos valstybinio gyvenimo. Pokario metais pasitraukė į JAV.

Emigracijoje domėjosi lietuvių išeivija. Knygą parašė jau sugrįžęs iš emigracijos. Tautos patriotu pristatomas J. Mikuckis išsijuosęs juodino lietuvių išeivius. Rašytojas Juozas Baltušis, pristatydamas knygą, rašė, kad tai „tiesos žodis“. Vargu, ar galima knygą taip pavadinti. Sovietinis  žvalgas atliko savo juodą darbą.

Juozas Mikuckis iš pradžių atsidūrė perkeltųjų asmenų ( Displaced Persons) stovyklose Vokietijoje. Kaip rašo pats autorius, „DP žemėje išbujojo nuodingi grybai – aršios lietuviškų bėglių antitarybinės organizacijos“. Antitarybinės organizacijos, pirmiausia su Amerikoje karo metais įkurtos Amerikos lietuvių taryboje (ALT‘e)  greitai surado bendrą kalbą visų partijų, visų organizacijų, reakcinių pasaulėžiūrų ir pasaulėjautų bėgliai. Visi jie „dievo paukšteliai“, pradedant gestapininku V. Sidzikausku, prelatu M. Krupavičiumi, demokratu save vadinančiu „liaudininku“  M. Mackevičiumi, generolu P. Plechavičiumi – ištikimu Hitlerio tarnu, gestapininku J. Bruvelaičiu, kairuolišku socialdemokratu St. Kairiu – Kaminsku, laikinosios Lietuvos vyriausybės „ministru pirmininku“ J. Ambrazevičiumi – Brazaičiu ir kitais. Autoriaus visi jie už vieno stalo susodinti „jautė neapykantą tarybinei santvarkai, troško keršto už nusavintus dvarus, fabrikus, bankus, prarastas šiltas vietas“.

Daugybę metų J. Mikuckis vilko sunkią naštą, rinkdamas medžiagą apie lietuvių išeiviją, ją vadindamas „vaduotojais“. Būdamas „tarp vilkų ir išnešė sveiką kailį“( p.17).

Pasak J. Mikuckio, „pirmu smuiku antitarybiniame orkestre, be abejonės, grojo VLIK‘as, vadovaujamas kunigo Mykolo Krupavičiaus. VLIK‘e anuomet buvo dešimt narių, jo sudėtis patvirtinta Felbache, netoli Štutgarto įvykusiame seimų atstovų suvažiavime“.  Penkios vietos priklausė krikščionims demokratams, likusias vietas užėmė kitų partijų atstovai. Mykolas Krupavičius gyveno Pfulingene, prancūzų okupacinėje zonoje. Čia rinkdavosi komiteto nariai pasitarti.

Šio komiteto „valdžia“ buvo tuomet veikusi Vykdomoji taryba, pretendavusi į Lietuvos vyriausybę užsienyje. Vykdomosios tarybos pirmininku buvo Vaclovas Sidzikauskas, anot  J. Mikuckio, „suktas, vėtytas ir mėtytas“(p.48). Vykdomojoje taryboje „ministrais“ dirbo inžinierius St. Kairys – krašto atstatymo, A. Danta – finansų, J. Brazaitis – informacijos, A. Novickis – kultūros, M. Mackevičius – įkurdinimo reikalų. Nei Londone, nei Paryžiuje, nei Vašingtone negautos garantijos, kad ši vyriausybė bus pripažinta „egziline vyriausybe“.

Mėgino galvą kelti Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis

Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis (BDPS), turėjęs delegatūrą užsienyje. BDPS užsienio delegatūra pripažino VLIK‘ą, bet tarpusavio rietenų neišvengta. Pavojingiausiu priešu įvardijamas pulkininkas Kazys Škirpa.

1949 m. birželio 14 d. VLIK‘as paskelbė Lietuvių chartą,  įsipareigota, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienytų visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius; siektų išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, ir remti Nepriklausomos Lietuvos valstybę. Bet ir šios organizacijos įkūrimas užkliuvo J.Mikuckiui, o VLIK‘o pirmininko prelato M. Krupavičiaus  pastangas vienyti lietuvius pavadino „melo, svaisčiojimų ir kliedesio mišraine“. M. Krupavičius J.Mikuckiui yra pasakęs, kad „ ir pačiam velniui melsiuos, jeigu tai tarnaus lietuviškam reikalui“…

Tarp organizacijų, besirūpinusių lietuviais emigracijoje, buvo Bendras Amerikos lietuvių fonas (BALF‘as). Sukaupęs nemažas išeivijos  lietuvių lėšas rūpinosi paremti lietuvius per labdaringą veiklą. Organizacijai vadovavo prelatas J.Končius. Jis apdovanojo pinigais daugelį kunigų, reikalaudamas padėti lietuviškam jaunimui, ypač studentams. Susitarus su katalikiškomis Amerikos organizacijomis, duodančiomis darbo bei buto garantijas, nemaža dalis lietuvių iš DP stovyklų emigravo į Ameriką.

1949 m. į JAV atsidūrusių tautiečių daugiau kaip 80 proc. priklausė nuo BALF‘o malonės. Tarp jų, deja, atsidūrė ir dalis nusikaltusių žmogiškumo įstatymams ir savo tautai. Tai jau tampa plačiau žinoma.

Didžiausia viltis – laisva Tėvynė. Iš Vokietijos lietuviams nebuvo lemta grįžti į gimtuosius namus. Teko klajoti po svetimus kraštus, kol 1990 m. sulaukė aušros virš Lietuvos – Nepriklausomybės atkūrimo. O buvęs KGB žvalgybininkas Juozas Mikuckis, atlikęs „misiją“,  1968 m. sugrįžo į sovietų okupuotą Lietuvą ir 1970 m., eidamas 80 metus, užkluptas sunkios ligos, mirė Kaune.

Apie Juozą Mikuckį (g. 1891 m. rugsėjo 20 d. Zauniškiuose, Vilkijos valsčiuje, mirė 1970 m. spalio 13 d. Kaune) – Lietuvos karininkas, sovietinis KGB agentas, poetas.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 30 d. NKVD suimtas, kalėjime Aleksandras Gudaitis-Guzevičius jį užverbavo, tapo KGB agentu (agentūrinis slapyvardis Tuvimas). Po dviejų mėnesių čekistų patartas nutraukė santuoką ir fiktyviai susituokė su vokiečių kilmės piliete. 1941 m. kovo 25 d. kaip repatriantas išvyko į Vokietiją, apsigyveno Braunšveige.

Po karo tapo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Vykdomosios tarybos įgaliotiniu anglų okupacinėje zonoje Vakarų Vokietijoje, vykdė KGB užduotis. Jam vadovaujant turėjo būti likviduoti Povilas Plechavičius ir kiti Lietuvos karininkai.

1949 m. čekistų padedamas emigravo į JAV. 1953–1959 m. Baltimorėje sekė lietuvių išeivių veiklą, teikė žinias sovietų ambasadai. 1968 m. grįžo į okupuotą Lietuvą ir tapo poetu. 1970 m., eidamas 80 metus, užkluptas sunkios ligos, mirė Kaune.

Kategorijos: Akiračiai, Istorija, Kultūra, Literatūra, Nuomonių ratas, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Taip pat skaitykite: