Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt
2013-04-29 10:22:05
26
Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
Lietuvos partizanai |  Genocido aukų muziejaus nuotr.
Lietuvos partizanai | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, 1954-ųjų pavasarį, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pamatęs, jog po to represinių struktūrų taktika nesikeičia, surinko likusius partizanus ir patarė „krikti, kur kas išmano“.

Tiesa, pats partizanų vado pavaduotojas pagal čekisto Nachmano Dušanskio (Rainių tragedijos dalyvis mirė Izraelyje 2008-ųjų pradžioje, sulaukęs 89-rių) parengtą planą Kaune buvo suimtas tik 1956 m. spalio 12 d., o sušaudytas Vilniuje daugiau kaip po metų.

1954 m. sausio 1 d. MGB duomenimis Lietuvoje veikė 142 partizanai, o po metų – tik 51. Pavieniai partizanai išsilaikė dar kokią 10 metų. Antai, 1959 m. gegužę Šilutės raj. Kvėdarnoje žuvo keli Kęstučio apygardos partizanai, 1961 m. lapkritį išduotas nusišovė Birutės rinktinės partizanas E. Kmita, 1965 m. kovo 17 d. aptiktas slėptuvėje taip gyvenimą baigė paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas, kurio veikla iki šiol vertinama prieštaringai. Tų metų liepos 6 d. nusišovė ir paskutinis Žemaitijos partizanas Pranas Končius. Kai kurie jų slapstėsi miškuose, bet paskui buvo suimti, teisiami, įkalinami, kai kurie gyvi iki šiol, bet pamažu pasipriešinimo kovų ir sovietinio persekiojimo išvarginti traukiasi Anapilin…

Ginčai, kada gi baigėsi aktyviausias pokarinis partizaninio pasipriešinimo etapas, persikelia ir į jo pradžią. Rezistencijos dalyvis V.Mačionis mano, kad aktyvia partizaninio karo pradžia laikytina 1944-ųjų liepos 14-oji, kai Pagojėje, Anykščių raj., partizanai susikovė su atslenkančia raudonąja banga. Kaip rašoma Pasaulio anykštėnų bendrijos svetainėje, tą dieną ties Pagojėje įvyko pirmasis Anykščių krašte lietuvių ginkluoto šaulių būrio ir sovietinės kariuomenės dalinių susirėmimas. Čia 16 partizanų iš Anykščių ir Švenčionių susišaudė su penkiais rusų tankais, kurie buvo surengę pasalą vokiečių traukiniui. Apšaudomi iš patrankų ir kulkosvaidžių tiek rusų, tiek ir vokiečių iš priartėjusio traukinio, partizanai be nuostolių pasitraukė Troškūnų link.

Kiti gi, taip pat ir prof. V.Landsbergis, sudaręs ir išleidęs dokumentų rinkinį „Rezistencijos pradžia“, mano, kad ginkluoto ir organizuoto pasipriešinimo abiem okupantams pradžia buvo 1941-ųjų Birželio sukilimas, kai buvo suformuota tik šešias savaites veikusi Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Vokiečiams išblaškius Lietuvos nepriklausomybės siekusią vyriausybę, jos darbą tęsė 1943 m. pogrindyje susikūręs Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), Karo taryboje sutelkęs aukščiausio rango karininkus, bet jis irgi buvo vokiečių išsklaidytas, o vadovybė suimta.

Tačiau, kaip 1997 m. „Aidų“ paskelbtoje studijoje „Pasipriešinimo istorija. 1944-1953 metai“ rašė istorikė Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė, spartus Raudonosios armijos puolimas pakeitė vokiečių požiūrį į dar taip neseniai persekiotas lietuvių pasipriešinimo organizacijas. Naciai suprato, kad lietuviai priešinsis naujai sovietinei okupacijai, o tai buvo jiems naudinga. Vokiečių karinė žvalgyba užmezgė ryšius su kai kuriomis pogrindžio organizacijomis – Lietuvos laisvės armija (LLA), Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga (LLGS) ir kt.

1944 m. balandžio mėnesį Vietinės rinktinės štabas slapta nuo vokiečių buvo pradėjęs organizuoti Tėvynės saugą, bet štabo narius suėmus šis darbas nutrūko. Frontui visiškai priartėjus prie Lietuvos, 1944 m.birželio 24 d. generolo Petro Kubiliūno pastangomis buvo gautas vokiečių leidimas apskrityse steigti apsaugos komandas. Jau rugpjūtį daugelis iš šių organizacijų ir apskritai daugybė jaunų, galinčių pakelti ginklą vyrų pasuko į miškus…

Galbūt ginčytis, kada prasidėjo ir kada baigėsi vienas ar kitas ginkluoto pasipriešinimo etapas, beprasmiška. Kaip ir tęsti svarstymus, ar tai buvo partizaninis ginkluotas pasipriešinimas ar pilietinis karas. Verčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką: ar iš viso buvo verta priešintis naujo okupanto ordoms?

Lietuva jau turėjo kartų patyrimą iš 1940-ųjų metų. Tuometinė šalies vadovybė nesiryžo pakelti rankos prieš pirmą okupaciją, o tik pati pakėlė rankas ir nusileido J. Stalino ultimatumui, o dar maždaug prieš pusmetį iki 1940-ųjų birželio įsileido Raudonosios armijos kontingentą.

Kęstutis K.Girnius „Naujajame židinyje“ paskelbtame straipsnyje „Ar Lietuva turi teisę gintis?“, pripažįsta, kad kariauti 1940 m. būtų buvę bergždžia, bet buvo galima priešintis sovietams švelnesniais būdais. Anot istoriko ir politikos apžvalgininko, Lietuvos Vyriausybė turėjo pasauliui paskelbti, kad ji atmeta Maskvos ultimatumą, dalis Vyriausybės galėjo pasitraukti į Vokietiją ir kartu su Lietuvos diplomatais sukurti egzilinę vyriausybę, reikėjo įsakyti vienam pulkui kelias valandas ginti Kauną ar kitą miestą, kad nebūtų jokių abejonių dėl agresijos fakto. „Po tokios simbolinės kovos žmonės, ko gero, nebūtų taip skubėję bučiuoti sovietinių tankų. Lietuva būtų pasipriešinusi okupantui, atskleidusi jo agresiją, ir, kad ir kukliai, būtų gynusi tarptautinės teisės principus“, – daro išvadą autorius.

Pokario metais Lietuva jau taip nuolankiai nepriėmė okupacijos. Į partizaninę kovą stojo apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Išeiti į mišką ar trauktis į pogrindį buvo visokių priežasčių. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, tikėdami, kad bus atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Galbūt ne visi tai giliai įsisamonino, gal jų kovos priemonės buvo neadekvačios patirtoms nuoskaudoms, netektims ir sovietinėms represijoms, nemažai buvo ir keršto atėjūnams bei stribams, bet dauguma tikėjo, kad – su Vakarų pagalba ar padedant Aukščiausiajam – ateis laisvės valanda, ir jos reikia siekti, deginant žemę po okupanto kojomis.

Sunku bepritarti save „nepriklausomu švietėju“ vadinančiam, LUNI universiteto įsteigėjui, o šiaip anarchistinio portalo vadovui Dariui Pocevičiui, kuris įrodinėja, kad partizanai Lietuvoje vykusios kolonizacijos ir rusifikacijos nepaveikė, kad jų aukomis tapo ne atvykėliai, o keliaujantys čigonai, vietiniai rusų sentikiai, paprasti, niekuo dėti žmonės. Prieš pusketvirtų metų paskelbtame straipsnyje „Tamsioji partizaninio pasipriešinimo pusė“, vertindamas istoriko Mindaugo Pociaus knygelę „Kita Mėnulio pusė. Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944–1953 metais“, jis teigia (o gal cituoja), kad partizanų vykdyto etninio valymo mastas buvo gana nedidelis, pavyzdžiui, 1947-aisiais, didžiausių represijų prieš sovietų valdžios rėmėjus metais, partizanai sunaikino tik 63 rusus civilius, tačiau autorius ir tokius veiksmus ne be pagrindo prilygina genocido užuomazgoms: „Partizanų vykdytos kolonistų naikinimo akcijos turi sunkaus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimo (genocido) požymių“, – rėžia iš peties D.Pocevičius. Nežinia, kokiai partijai jis priklauso, tačiau ši giesmė labai jau panaši į „frontininko“ A.Paleckio atradimus.

Pokario pasipriešinimas kainavo daug. Partizaniniame kare 1944-1953 m. žuvo 20,2 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų, apie 140 tūkst. Lietuvos gyventojų išvežta į koncentracijos stovyklas, 118 tūkst. – ištremta į Sibirą. Baudžiamųjų operacijų ir partizanų antpuolių metu žuvo apie 12 tūkst. NKVD kareivių ir karininkų, sovietinio saugumo darbuotojų ir agentų, sukarintų būrių dalyvių arba tapo atsitiktinėmis partizaninio karo aukomis. Tiesa ir tai, kad, kaip rašė istorikas Arvydas Anušauskas, lygindamas partizaninio karo ypatumus sovietų užimtose teritorijose, Lietuvoje griežčiau negu, pavyzdžiui, Vakarų Ukrainoje buvo elgiamasi su išdavikais, agentais ir sovietiniais kolaborantais.

Daugiau kaip 10 metų vykęs pasipriešinimas okupantams, rašoma portale Genocid.lt, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje trimis aspektais: trukme, visuotinumu ir partizanams nepalankiu jėgų santykiu. Vis dėl to negalima teigti, kad jis išblėso be pėdsako ateityje. Žiauriai numalšintas partizaninis judėjimas parodė Rytams ir Vakarams, kad lietuvių laisvės troškimas giliai įskiepytas tautos genuose. Jis nusitęsė dešimtmečiais į priekį ir atgimė, tiesa, jau dainuojančios revoliucijos tonais prieš kelis dešimtmečius Sąjūdyje.

Kitas klausimas, kurį dažnai pateikiame tokių istorinių pastabų pabaigoje: ar dabar, iškilus būtinybei, mes stotume į nelygią kovą su galimu okupantu? Ar neužsidengtume akių prieš artėjantį pavojų ir netaptume niekingais kolaborantais? O gal pasirinktume globalizacijos pagraužtą priebėgą, tardami, kad esame viso pasaulio vaikai ir vienos tautelės likimas mums nesvarbus? Manau, kad šie klausimai nėra vien patriotizmo patikrinimas, o pilietiškumo, tikrosios meilės Tėvynei testas.

Pasitikrinkime, prisimindami pokario partizanų kovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  2. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  3. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  4. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  5. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  6. Č. Iškauskas. O gal priešai tampa draugais? (pirmadienio mintys)
  7. Č. Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai – neįveikę lietuviškos sienos
  8. Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą
  9. V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka
  10. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (II)
  11. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III)
  12. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (V) (video)
  13. R. Sinkevičius. Neįprastos dvasinės patirtys atsiminimuose
  14. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (IV)
  15. J.A. Patriubavičius, J. Šadys. Žūti savo žemėje geriausia
  16. V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus
  17. V. Terleckas. Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. Aukų gainiojimas po vardynus ir jų žudikų slėpimas
  18. A. Endriukaitis. Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę (IV)
  19. A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Minime Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio 65-ąsias metines
  20. E.Merkytė. Partizanų motina

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Kažin says:
    10 metų ago

    Manau, kad 1940 m. sovietų ultimatumas, kurio be abejonės negalima buvo priimti, buvo prieš tai buvusių Lietuvos valdžios negarbingų veiksmų pasekmė:
    1) Lietuva priėmė 1938 metų Lenkijos ultimatumą, kuris yra grynų gryniausias visos Lietuvos, ne tik Vilniaus, išdavimas (šiuo atveju sovietai gavo progą įsitikinti praktiškai, kad Smetonos Lietuva elgiasi, kaip viščiukas);
    2) 1939 metais rugsėjį prasidėjus karui prieš Lenkiją Vilnius su visa teritorija buvo Lenkijos okupuota Lietuvos teritorija, o ne Lenkija, todėl be jokių kalbų Lietuva turėjo juridinę ir moralinę teisę su kriuomene pulti ir išvaduoti Vilnių isu Lenkijos užgrobta teritorija. Deja, Lietuva to nedarė, bet jau spalį su sovietais mainė Vilnių į sovietų karines bazes savo teritorijoje. Matyt, taip stengėsi užtušuoti savo išdavystę dėl Vilniaus.
    Va tokios išdavystės ir lėmė galimybes sovietų ultimatumu atsirasti, o po imtis partizaniškų kovų už Tėvynę, jos laisvę.
    Na, o klausimas: “kaip elgtumės šiandien?”, tiesiog – vaikiškas.

    Atsakyti
    • lopas says:
      10 metų ago

      tada buvo, o dabar yra Lietuvos valdžios atsakinguose postuose pakankamai rusų šnipų, kurie pasielgtų taip, kaip reikia rusams – Na, o klausimas: “kaip elgtumės šiandien?”, tiesiog – vaikiškas.

      Atsakyti
      • tampax'as says:
        10 metų ago

        Ne vaikiškas, o gali būti realus per kokius 10 metų… Lietuvai gresia šliaužiančioji aneksija

        Atsakyti
        • kaunietis says:
          10 metų ago

          Kaip gali elgtis Tauta be vadovu. Vadovu dirbančiu Lietuvai nera, tai ir gynyba nebutu kam organizuoti:( butu pavieniai pasipriešinimo židiniai.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Kaip Tu įsivaizduoji pasipriešinimo židinius, kai dabartinės sekimo priemonės tiesiog ‘tobulos’? Vaizdą, garsą įrašo, o kompiuteriai lengvai atrenka ką reikia.
            Mums liko tik viena galimybė – keisti visuomenės santykius į tokius, kokiuose gyveno protėviai.

  2. Kažin says:
    10 metų ago

    Beje, autorius klausia, kaip elgtumės ne kažkada,o šiandien…
    Į visus Lenkijos kišimusis Valdžios pareiga atsakyti – papūskite į uodegą ir Lenkijos “šliaužimas” atsikastų dantį…
    Tačiau tokios Valdžios iš dabartinių Seimo partijų neatsirado ir neatsiras, vadinasi kurtina nauja politinė jėga. Jos kūrimas šiandien ir būtų tolygus pokariniam partizanavimui.

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      10 metų ago

      bet kas šito darbo imsis ?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        10 metų ago

        Kas tai darys yra jau organizavimo klausimas. Manau, kad galinčių šiuolaikiškai “partizanauti” rastųsi. Pradžioje projektinių dokumentų parengimui reikalingi 3-5 asmenys. Jie turi būti kvalifikuoti, veiklūs, padorūs, išprusę ir t.t., iš esmės viešoje politikoje turi būti visiškai nauji žmonės. Tai būtų žmonės, žinantys ką daryti ir gebantys tai atlikti.
        Gerai apsidairus savo aplinkoje ne vienas tokių žmonių rastume ir juos paragintume ryžtis “partizanauti”. Jie ir sudarytų iš esmės naujos kokybės politinės jėgos branduolį. Be to, jau dabar tokių branduoliukų randasi. Suprantama, kad projektinių dokumentų parengimo darbas būtų atliekamas laisvalaikiu.
        Žodžiu, pirmiausiai reikia profesionaliai iškepti pyragą ir tik tada imti rengti jo viešo ragavimo procedūras Lietuvoje…
        Netikiu, kad jau Lietuvoje nebūtų kam šio darbo imtis. Beje, tokios grupelės galėtų organizuotis ir atskirose vietose, svarbu, kad tai būtų vienos idėjos, vienos prasmės, vieno tikslo žmonės. Tokiu atveju vėliau susivienieti sunkumų neturėtų būti.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          10 metų ago

          Nieko tokio nebus, nes kas mus gali užimti – žydai su pederastais (su visom savo organizacijom)? 🙂
          Šitiems reikia tik lesyklas iš mūsų pinigų užraukti ir jie patys iš čia išrūks.

          Atsakyti
        • Kemblys says:
          10 metų ago

          ,,Tokiu atveju vėliau susivienieti sunkumų neturėtų būti.”
          Skaityk:
          http://www.partizanai.info/juozas-markulis-erelis-maitvanagio-zabangose/

          Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    10 metų ago

    Neparašė, kad iki 1949m. vasario16d., kada susidarė visaapimanti partizanų vadovybė, miškiniai taikė terorą vietinių gyventojų atžvilgiu, ko pasekoje miškiniai per laiką 1944 – 1953m. nužudė apie 30 000 lietuvių valstiečių, nors per tą laiką miškuose pabuvojo istorikų duomenimis apie 200 000 žmonių, bet nebuvo net pabandyta vaduoti nei Lietuvos teritorija, nei tremtin vežami, kas rodo, kad tikrų partizanų, kurių tikslas buvo laisva Lietuva ir kurie neterorizavo vietinių ir nebuvo rankų susitepę lietuvių valstiečių krauju, miškinių tarpe buvo labai ir labai mažai.
    Terorizavę vietinius gyventojus (jų pavadinimas banditai), grasindami mirtimi ir ją įvykdydavę, reikalavo nedalyvauti naujos valdžios gyvenime – nedirbti duodamų darbų, nors patys negalėjo nieko pasiūlyti kaip žmonėms išlaikyti savo šeimas.
    Tai atspindi ir amžininkų pasisakymai.
    Štai ką pasakė apie tą laikotarpį iškilus partizanas kunigas Justinas Lelešius – Grafas: ” mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų nepalaikė visuomenės dauguma (varguomenė), kuri prie tarybų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos – normalų gyvenimą”.

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    10 metų ago

    Neskiria partizanų nuo banditų ir tai paverčia jo rašinį niekiniu.
    Ko norėti – Iškauskas buvo nemažas veikėjas prie sovietų, tai dabar veikia tą patį – tik pučia dūdą į kitą pusę.
    Kur jam koks nors objektyvumas.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      10 metų ago

      Nu jo – tu esi “tikras lietuvis”, kad dedi ant partizanų… Daugiau tokių “tikrų”, ir mes eisime į miškus… Va kur atsiranda 5-oji kolona – tarp mūsų, neva “tikrų lietuvių”…O beja,koks Iškauskas buvo “nemažas veikėjas”? Ar čia ne Tomašievskis rašo?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 metų ago

        Nebuvo grioviakasys tikrai – rašinėjo ir tada, o tada bet kas tikrai nerašinėjo.
        Ir nededu aš ant partizanų, tik atskiriu partizanus nuo tų, kurie nusikalto žmoniškumui.
        Tiek sugebi suprasti?

        Atsakyti
        • tampax'as says:
          10 metų ago

          Tikrai taip – juodini partizaninį pasiperiešinimą ir susidedi su Anarchija.lt vadovais arba su paleckininkais. Aš taip pat nebuvau grioviakasys (beje, kasiau griovius melioracijoje), irgi rašinėjau, netgi “Gimtame krašte”, ar tai reiškė, kad “bet kas tikrai nerašinėjo”? Keistas tu žmogus, “tikras lietuvi”… Kuo mažiau tokių “tikrų”…

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            O kaip tik “Gimtąjame krašte”, kaip vėliau išaiškėjo, buvo KGB’istų lizdas – jo redaktorius tai pripažino, nors buvo galima nujausti – kas kitokiems ten leistų dirbti?
            Tai, vadinasi tamsta iš ten….
            Su kuo ir sveikinu. 😉

          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Vargšas, tu vargšas, ‘tikras lietuvi’, gaila tavęs 🙁

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Tu, sens sovietini šnipe, dar Žygeivio identifikuotas, geriau jau patylėtum. 😉

          • tampax'as says:
            10 metų ago

            TU, “tikras lietuvi”, tyčia painioji sąvokas: aš nerašiau, kad ten dirbau, o tik rašinėjau. Be to iš kur ištraukei, kad GK buvo KGB lizdas? Tik A.Čekuoliui buvo inkriminuojama toikia praeitis, ir tai tik jo kelionių jūromis metu…Rinkis žodžius, netikras zuiki (buvo toks pusfabrikatis)

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Pats toks.
            Prisipažinai ir dabar nebesuk uodegos – mušim. 🙂

          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Jei vadini šnipu, tai nors nuorodą įdėtum 😀 😀 😀

            http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=107&t=7121

          • tampax'as says:
            10 metų ago

            O tai visą tą briedą reikia skaityti? Geriau eisiu alaus gerti…O “tikro lietuvio” dar kartą klausiu: kas tu, tomašievskininkas?

          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Tą ‘briedą’ ten mano vardu atidarė 😀

            Beje, tas dabartinių ‘nacionalistų’ bokštas gana įdomiai atsiskleidžia ten apie savo veiklą 1979 metais:

            ,,Galiu dabar pasakyti, kad viename žygyje netgi buvau nusibeldęs į Iraną, kur tada vyko Chomeinio revoliucija – per tuometinę Turkmėnijos sieną tada gana laisvai buvo galima pereiti ir grįžti. Ypač jei “zastavoje” pagerdavai kartu su vietiniais karininkais, atsivežęs savo spirito. 🙂 “

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Be reikalo Žygeivis sušvelnino straipsnelį apie tave – reikės pasakyti, kad grąžintų seną, bet teisingą tekstą. 😉

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Perskaičiau ir net baisu pasidarė: nebėra tokių kalėjimų, kurie tokį įsileistų. 🙂
            Musiau, reikės deportuoti? 🙂

      • Nepolitikas says:
        10 metų ago

        Gali pikti, putoti…, bet „tikras“ tikrai rašo teisybę – yra archyviniai dokumentai, net per LRT 2 buvo diskusija.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

2022 12 17
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 11 11:30

2022 12 11
Kazimiero Pyplio-Mažyčio portreto mįslės | punskas.pl nuotr.

Kazimiero Pyplio-Mažyčio portreto mįslės

2022 12 10
Iškilminga eisena į skverelio vietą. Eisenos priekyje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai | Brolių Černiauskų nuotr.

R. Averkienė. Merkinėje atidengta A. Ramanausko-Vanago skulptūra

2022 12 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
1
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Vasario 3 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudaryta darbo grupė renkasi svarstyti...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
11
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

Lietuvių kalboje yra du bendriniai daiktavardžiai, kilę iš tikrinių. Landsbergiai ir Brazauskai. Kol kas rašykime juos iš didžiųjų raidžių, vis...

Skaityti toliau

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

by daiva
2023 01 29
0
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

2023 m. sausio 28 d., eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis

žodžiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai