Ketvirtadienis, 9 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Bus paminėta K. Škirpos mirties 40 metų sukaktis

2019-08-17 12:52:47
12
Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.
Plk. Kazys Škirpa, Berlyno LAF vadovas ir 1941 m. birželio sukilimo organizatorius | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 18 d. 12 val Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga ir kitos visuomeninės-patriotinės organizacijos surengs Kazio Škirpos mirties 40 metų sukakties paminėjimą.

Įžymus Lietuvos diplomatas, pulkininkas, 1919m. sausio 1 d. pirmasis su būriu savanorių, Gedimino bokšte, iškėlęs Lietuvos trispalvę, dalyvavęs mūšiuose su bolševikais, bermontininkais, ir lenkais, 1941 m. birželio sukilimo organizatorius, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordininkas Kazys Škirpa mirė prieš 40 metų, 1979 m.rugpjūčio 18 d.

Rengėjai kviečia rinktis prie K.Škirpos alėjos, nuo Vilnelės tilto pusės. Jo atminimo paminėjimui bus padėtas trispalvis krepšelis, uždegtos žvakės. Po to, bus kylama į Gedimino kalną, ten bus sugiedots himnas, prisimintas garbingas K. Škirpos gyvenimo kelias.

Tuo pačiu K. Škirpos atminimas bus pagerbtas Šv. Mišiomis Kaune. Kauniečiai aplankys Petrašiūnų kapinėse K. Škirpos ir jo žmonos Bronės kapą.

Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno LAF vadovui ir 1941 m. birželio sukilimo organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.
Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno
LAF vadovui ir 1941 m. birželio sukilimo
organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.

Lietuvos diplomatas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas Kazys Škirpa gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčiuje, mirė – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone (JAV)

1915 m. baigęs Mintaujos gimnaziją įstojo į Komercijos institutą Peterburge. 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Peterhofo karo mokyklą, gavo karininko laipsnį. 1921 m. mokėsi Ciūricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija). 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.

1917 m. vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. 1918 m. slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos, veikusios Rusijoje, delegacijos narys, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą.

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju.

1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena.

Iki 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės su bolševikais Žiežmarių-Žaslių rajone, Zarasų operacijoje, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų-Augustavo operacijoje, Beržininkų-Počkūnų rajone. Kovai su lenkais suformavo I-ąjį savanorių pulką.

Nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1921 m. rudens – Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. Dirbo krašto apsaugos komisijoje. Mandato atsisakė. 1920 m. apdovanotas 5 laipsnio Vyčio Kryžiumi su kardais.

1925 m. Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas Kaune. 1926 m. Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, parengė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą. Nepritarė 1926 m. valstybės perversmui, dėl to iš generalinio štabo buvo atleistas.

Nuo 1927 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1927 m. konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. Lietuvos karo atstovas Vokietijai.

1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. 1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. kovo 19 d. siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai. Vėliau – Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai.

Veikla sovietų ir nacių okupacijos metu

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir „Liaudies Seimo“ nutarimu ją aneksavus paskelbė, kad šie sprendimai yra neteisėti ir jam kaip teisėtam Lietuvos atstovui negaliojantys. Už tai sovietų valdžia atėmė iš jo Lietuvos pilietybę ir konfiskavo turtą.

1940 m. Berlyne lapkričio 17 d. jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). K.Škirpa buvo šios organizacijos įkūrimo iniciatorius.

Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Birželio 23-osios sukilėliai K.Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku, tačiau prasidėjus Vokietijos – TSRS karui vokiečiai K.Škirpai paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą eiti šių pareigų. 1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1957–1958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas. Mirė Vašingtone. 1995 m. birželio 16 d. palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse.

„Negalima užmiršti, kad Sukilimo metu žuvo tūkstančiai lietuvių. Jie kovojo ne už nacių Vokietiją, bet už nepriklausomą Lietuvą. Ir jų kova buvo teisi. Jie vadovosi iš mirtinos grėsmės. Birželio trėmimai buvo tik pradžia. Okupantas jau buvo parengęs planus ir pristatęs į Maskvą sąrašus ištremti į Sibirą 750 tūkstančių Lietuvos piliečių, įskaitant pasiturinčius ir tikinčiuosius žydus. Nepavykus tos „programos“ įgyvendinti 1941-aisiais, ji buvo “išpildyta” bent iš dalies pokario metais, sunaikinus per 20 tūkstančių partizanų ir per 350 tūkst. žmonių ištrėmus į Sibirą.“ – rašo Vidmantas Valiušaitis.

Istorikas Augustinas Idzelis: „Daug kas tvirtina, kad sukilimas buvo vokiečių ir antisemitų propagandos rezultatas. Tai nesąmonė! Kai tavo akyse dingsta be žinios žmonės – tavo vakarykščiai bendradarbiai ir kaimynai, – kai matai trėmimus, kai tavo paties šeimą kiša į vagonus, kai sužinai apie įvykdytus sadistinius kankinimus ir žudymus, tau nereikia propagandos, kad paimtum ginklą ir dalyvautum sukilime.

Negaliu suprasti istorikų, kurie taip paviršutiniškai ir primityviai galvoja: propaganda, o ne gyvenimo sąlygos lemia tokį rizikingą apsisprendimą – imti į rankas ginklą! Tai daro tik tas, kuris nebeturi ko prarasti! Bet tikrai ne tas, kuris vogčia perskaito nelegalų atsišaukimą…“

„Kazys Škirpa, nepriklausomai nuo jo pozicijos interpretavimų, yra istorinė asmenybė ir tam tikras simbolis, savotiška vėliava, neatsiejama nuo XX a. lietuvių laisvės aspiracijų. Ir jos paniekinimas sykiu yra ir šiuo simboliu reiškiamų tikslų, už kuriuos jis kovojo, suniekinimą. O jis kovojo už demokratinę ir nepriklausomą Lietuvą. – apibendrina Vidmantas Valiušaitis.

Plačiau apie 1941 birželio 23-osios sukilimą rasite čia.

Apie 1939-ųjų metų rugpjūčio-rugsėjo istorinius įvykius rasite čia.

Apie 1941 m. liepos 8 d. Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone pareiškimą po 1941 Birželio sukilimo rasite čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus savivaldybė apsisprendė – K. Škirpos alėja bus pervadinta į Trispalvės alėją (video)
  2. K. Škirpos veiklą jau pakankamai yra ištyrę istorikai
  3. Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves
  4. Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
  5. Knygos apie partizanų vadą Danielių Vaitelį-Briedį sutiktuvės Panevėžyje
  6. Vrublevskių bibliotekoje vyks vakaras, skirtas Eduardui Turauskui
  7. Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės
  8. A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių
  9. LLKS: Šalin rankas nuo atminimo ženklų Kaziui Škirpai!
  10. Sausio 1-ąją #KeliuVėliavą – kelk ir tu! (nuotraukos)
  11. Lietuvos karo akademijai vadovauti pradeda pulkininkas Juozas Kačergius
  12. Gedimino kalno bokšte įvyko Lietuvos vėliavos pakėlimo iškilmės (nuotraukos)
  13. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  14. V. Valiušaitis. Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  15. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Skalvis says:
    3 metai ago

    Perskaičiau atidžiai. Neįtikėtina asmenybė. Galingas , išmintingas Lietuvos dvasios milžinas. Bet: jei nebūs stabdomas Vilniuje siautėjantis šimašizmas – bus ne pagarbos atidavimo renginys, bet Jo atminimo išniekinimas. Šimašizmas ir tokie renginiai nesuderinami. Šimašizmui NE !

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      + + +

      Atsakyti
      • Julijonas says:
        3 metai ago

        Taip ypatinga asmenybė. Už tai raudonai-žydiškiems nepatinka. Lietuviai privalo gerbti jo atminimą.

        Atsakyti
    • Bartas says:
      3 metai ago

      Skalvi , pasakei teisybę. Palaikau.

      Atsakyti
  2. Antanas says:
    3 metai ago

    Ar Vi!niaus miesto meras yra pakviestas į paminėjimą? ?

    Atsakyti
    • Kažin says:
      3 metai ago

      Čia gal jau labiau derėjo kviesti Nausėdą…

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Būtų situacija, kaip kažkur (gal Šveicarijoje) per tarptautinį vadovų susitikimą, – kai prie stalo su putinėliu niekas nesėdo?

      Atsakyti
  3. Gražina says:
    3 metai ago

    O kam? Juk jis gyvena šalia Lietuvos istorijos. Todėl jis iki šiol neskiria kas yra kas…. O gal reiktų? gal suprastų tai, ko nesuprato iki šiol.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Nėra kada – jis mintinai kala Kremliaus diktuotą LT istorijos versiją.

      Atsakyti
  4. Juozas says:
    3 metai ago

    deja, šimašius, vykdydamas svetimų jėgų užduotis, nusirito iki Vanagaitės ir Putės propagandistų lygio. Matomai, Zurofas ne veltui važinėjo į Maskvą, yra kažkokie susitarimai, pavyzdžiui, juodinti mūsų tautos didžiavyrius. Todėl privalome šviesti savo tautiečius, aiškinti, kokia yra tiesa

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    3 metai ago

    A.Butkevičius: Kas stovi už Europos naikinimo politikos?
    – respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/abutkevicius_kas_stovi_uz_europos_naikinimo_politikos/
    Neskaitantys šio autoriaus, užmeskite akį į paskutinę pastraipą

    Atsakyti
  6. Bezduonis says:
    3 metai ago

    Valiušaiti… Nu tu gal jau pasikark, nebeaiškinęs apie tą birželio sukilimą. Pagal A. Smetonos emigravimo per Vokietiją istoriją – ši valstybė nepripažino karo santykių tarp Lietuvos ir SSRS. Ir gal baik jau su tom fantastikom. Smetonos potvarkiais remiantis Škirpa nebegalėjo veikti Lietuvos karininko statusu dėl to, kad formuotė Lietuvos kariuomenės statusu.. iki A. Smetona yra gyvas, galėjo būti laikoma tik suspenduota. BEŽDŽIONĖ TAS ŠKIRPA… KAM GI NEAIŠKU..? ISTORIJOS KLASTOTOJAS VALIUŠAITIS NR. 2 TIK IR TIEK. Jis pasakoja (partizanai.org) apie Stasį Jankauską, kaip mirusį, o šis gyvena panosėje Chicago… Siaubingai gėda, kad Alkas publikuoja išsigimėlį, kuris pateisina žiauriausius kryžiuočius… Straipsniai su idėjomis, kad tik sėkmingi katalikai nemiršta ir t.t.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
KASP kariai | A.Pliadžio nuotr.

Vilniuje paminėtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinės

2023 01 18
Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“ | archyvai.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“

2023 01 11
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
1920 m. derybos dėl Suvalkų sutarties tarp Lenkijos ir Lietuvos (antras iš dešinės B. K. Balutis) | VDU nuotr.

Bronius Kazys Balutis – diplomatas, kurio žodžiai tapo tautine priesaika

2022 12 26
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Gedimino pilies bokšto vėliava bus perduoda Pandėlio gimnazijai

2022 12 25
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Kvietimas į parodą | LR Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Parodoje „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2022“ išskirtinės akimirkos

2022 12 13
Baigėsi Lietuvos kariuomenės vadaviečių pratybos | kariuomene.lt nuotr.

Baigėsi Lietuvos kariuomenės vadaviečių pratybos

2022 12 10
Knygos pristatymas | Rengėjų nuotr.

Pasirodė pirmoji knyga apie istorinę asmenybę K. Škirpą

2022 12 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Politika ir ekonomika

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Doc. Liudvikas Saulius Razma priešais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinius rūmus 1990 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas) | nežinomo autoriaus nuotr.
Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85

2023 02 08
Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  • Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85
  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
1
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.

Švenčionių rajone ties Pabradės poligonu rengiamasi kapitališkai remontuoti rajoninio kelio Nr. 4415 Pabradė–Meškerinė beveik 6 km ilgio ruožą (nuo 5,3...

Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinės

by daiva
2023 01 18
1
KASP kariai | A.Pliadžio nuotr.

Sausio 17 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 32-ąsias įkūrimo metines. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo...

Skaityti toliau

Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“

by Kristina Aleknaitė
2023 01 11
0
Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“ | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos okupacija, sovietizacija ir komunistinio režimo teroras neatsiejami nuo Antano Sniečkaus – pagrindinio okupantų talkininko, ilgamečio okupuotos Lietuvos administracijos vadovo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Rusijoje – nerimo ženklai
Kitas straipsnis
Kviečia paroda „Mito‘morfozės“

Kviečia paroda „Mito‘morfozės“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai