R. Šarknickas. Mūsų ateities gyvenimas yra ir Lietuvos švietimo rankose (7)

Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

Jausminio raštingumo ugdymui švietimo įstaigose skiriamas nepakankamas dėmesys, vėluojama atnaujinti bendrojo ugdymo programų turinį. Uždelsta labai daug metų, skaičiuojant nuo nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, pristatydami veiklas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją pranešė, kad atnaujinant ugdymo turinį vienas pirmųjų darbų – parengtos ir patvirtintos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, kurios apibrėžia laukiamus ugdymo pasiekimus ir programų atnaujinimo principus. Gairėse numatyta, kad pagrindiniai gebėjimai, naudojami ugdymo rezultatams aprašyti, yra socialinis, jausminis ir sveikos gyvensenos gebėjimai. Šie gebėjimai suprantami kaip asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata. Socialiniai, jausminiai ir sveikos gyvensenos gebėjimai padeda siekti savo gyvenimo tikslų, kurti darnius santykius šeimoje ir prasmingai veikti platesniame socialiniame ir kultūriniame kontekste.

Gebėjimais grįstas ugdymo turinys reikalauja, kad gebėjimai būtų ugdomi įvairių dalykų pamokose, todėl šiuo metu mokslininkų komanda, tardamasi su vaiko raidos psichologu, baigia rengti gebėjimų raidos aprašus 1–12 klasių mokiniams. Parengti aprašai bus naudojami atnaujinant dalykų programas, siekiant prasmingai įtraukti gebėjimus į dalykų turinį.

Kitas dalykas, svarbus esamiems ir būsimiems mokytojams, yra vaikų ar mokinių grupių valdymas. Net ir mokytojui ar kurios nors srities dėstytojui, profesoriui, puikiai išmanančiam savo sritį, ne visada pavyksta suvaldyti jausmus, tokius kaip pyktis, ar retais atvejais net ir patyčios, psichologinis smurtas, nepagarba kitai nuomonei ir pan.

Šioje padėtyje negalima kaltinti nei vieno, nes niekas tiesiog nebuvo ruošiamas, mokomas pažinti jausminį raštingumą. Ištisos kartos į švietimo pasaulį žengė be šių pažintinių dalykų. Taigi, būtina imtis ir padėti mums visiems, ne tik mokytojams, bet ir bet kokios srities specialistams, net tėvams auklėjant savo vaikus. Jausminių raštingumas mums visiems yra naudingas, ypač patiriant netikėtus gyvenimo socialinius ar ekonominius sunkumus ar sunkesnius mokslus švietime. Jausminio raštingumo dėka būtų galima sumažinti ir tarpusavio nesutarimus gyvenant šeimoje, girdint ir nemėgstamą nuomonę ar net pažeminimus ir t. t.

Siekiant kuo geresnių rezultatų, didelis dėmesys skiriamas mokytojų gebėjimams ir dalykiniam išsilavinimui – mokytojų rengimo reglamente numatyti bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų (viena iš jų – socialinis jausminis gebėjimas), kurie plėtojami ir gilinami visą aktyvios profesinės veiklos laikotarpį, reikalavimai mokytojams.

Kaip pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, į jausminį raštingumą žiūrima tiek per mokytojų rengimą, tiek per bendrojo ugdymo programų turinį.

Tikimasi, kad sutelktai ir nuosekliai plėtojant jausminio raštingumo ugdymą, bus sėkmingai sprendžiamos patyčių, smurto, mokyklos nelankymo problemos, reikšmingai prisidedama gerinant mokinių akademinius pasiekimus.

Būtina, kad jausminio raštingumo įtraukimo į kitus mokomus dalykus švietime būdas būtų kokybiškai paruoštas ir į gyvenimą paleistas aukščiausiu žmogiškuoju lygmeniu. Taigi, mūsų ateities gyvenimas yra ir Lietuvos švietimo rankose.