Gerinti švietimo įstaigų vadovų darbo sąlygas, mažinti administracinę naštą, peržiūrėti vadovų kompetencijų vertinimo metodiką, sutrumpinti konkursų procedūras ir terminus, numatyti kadencijų pratęsimo galimybes gerai dirbantiems vadovams – tai pagrindiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai, rengiantis keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Pakeitimus ruošia ministro Algirdo Monkevičiaus sudaryta darbo grupė.
„Mokyklų steigėjai neretai susiduria su iššūkiu, kaip rasti mokyklos vadovą. Didelė atsakomybė, darbo sąlygos lemia mažą darbo vietos patrauklumą. Norime kuo greičiau spręsti šią problemą ir rengiame visą paketą teisės aktų projektų. Jei Seimas juos priimtų, vadovų atranka ir skyrimas taptų paprastesnis, numatoma, kad sumažėtų ir dabar direktoriams užkraunama administracinė našta. Taip pat siekiame sukurti veiksmingą pagalbos – metodinės, teisinės, konsultacinės – mokyklos vadovui sistemą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Ministerija siūlo, kad švietimo įstaigų vadovus į pareigas skirtų ne savivaldybės taryba, o meras. Tokiu būdu sutrumpėtų skyrimo procedūra. Siūloma sutrumpinti konkursų skelbimo laiką: konkurso vykdymo terminas sutrumpėtų nuo 6 iki 4 mėn. Vadinasi, greičiau būtų paskirtas vadovas, ir dar kas svarbu švietimo įstaigai – sutrumpėtų neapibrėžtumo ir laikinumo, kai neaišku, kas jai vadovaus, laikotarpis.
Siūloma atsisakyti ne pirmai kadencijai pretenduojančių direktorių kompetencijų vertinimo Nacionalinėje švietimo agentūroje. Svarstoma, kad, jeigu vadovo veikla įvertinta gerai kelerius metus 5 metų laikotarpiu, jo kadencija būtų pratęsiama savivaldybės arba kito darbdavio sprendimu, iš naujo nerengiant konkurso.
Taip pat bus peržiūrima vadovų kompetencijų vertinimo metodika, kuri dabar kelia diskusijų, bus sukurtas kompetencijų įsivertinimo įrankis, kad pretendentai dar prieš konkursą galėtų įsivertinti patys.
Numatoma peržiūrėti švietimo įstaigos vadovo funkcijas: svarstoma, ar mažinant administracinę naštą mokyklų vadovams dalis funkcijų neturėtų būti perduotos kitoms savivaldos institucijoms, centralizuojamos savivaldybės mastu. Taip pat, mažinant administracinę naštą, siūloma, kad švietimo įstaigos vadovas rengtų tik vieną ataskaitą per metus.
Stengiantis auginti ir stiprinti mokyklų vadovų lyderystės potencialą, numatyta kurti mokymų, konsultavimo ir mentorystės sistemą. Mokymai turėtų būti diferencijuoti, atsižvelgiant į tai, ar žmogus jau ėjęs vadovo pareigas, ar juo ruošiasi tapti pirmą kartą. Taip pat ketinama sukurti veiksmingą pagalbos vadovams sistemą, pavyzdžiui, mokyklos steigėjas galėtų užtikrinti teisines konsultacijas.
Švietimo įstaigų vadovų kadencijos penkeriems metams Švietimo įstatymo pataisomis buvo apribotos 2018 metais. Taip pat buvo įvesti kiti pakeitimai: kasmetinis veiklos vertinimas, viešas darbo ataskaitų skelbimas, sukurtas švietimo įstaigų vadovų rezervas ir kt. Dabar, pasibaigus 5 metų kadencijai, vadovas vėl gali dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti dar 5 metams tapti vadovu. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.
Šiais metais iki spalio 1 d., savivaldybių duomenimis, buvo paskelbti 159 konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas. Sėkmingai įvyko ir vadovai buvo atrinkti į 60 įstaigų, bet 99 konkursai nebuvo sėkmingi. Iš viso Lietuvoje veikia beveik 2000 švietimo įstaigų.
Aha, pagaliau suprato 🙂
Pamenu, kaip visai neseniai buvo bandoma įkalbinti bet kurį iš mūsų, kad sutiktų būti katedros vedėju. Niekas nenorėjo 🙂 Darbas sunkus ir atsakingas, o priedas prie atlyginimo – tik simbolinis.
Šiap taip vieną mokslo entuziastę įkalbino 🙂 Dabar gailisi ir vis kartoja, kad tuoj tuoj atsisakys šių nedėkingų pareigų. Patikėkit – ir niekas iš mūsų tarpo jų nenorės užimti. Tad teks ieškoti grynųjų vadybininkų 🙂
Gerokai pasikeitė ir aplinkybės, ir visuomenės mentalitatas. Jau praėjo tie laikai, kai panašias pareigas (katedros vedėjo ir pan.) siekdavo užimti net intrigų keliu. Tuo metu tai buvo prestižo, pasididžiavimo reikalas. O ir poperizmo bei atsakomybės buvo nepalyginamai mažiau. Dabar nebėra autoritetų. Katedros vedėjus “tujiname” ir paklusnumas jiems – kiekvieno iš mūsų laisvo pasirinkimo reikalas. Aš iš senamadiškos pagarbos bei supratingumo stengiuosi bent jau atrodyti lojaliu bei vykdau įsipareigojimus. Tačiau tai visiškai nebūtina. Nepaklusniųjų taip pat niekas netaleidžia, nes studentų tebėra daug, krūviai ir reikalavimai dėstytojams taip pat sunkiai pakeliami, tad dėstytojauti jaunimas nesiveržia.
Manau, kad atėjo tas metas, kai vadovais iš viso niekas nebenorės būti 🙂
Abejoju ar Alytaus rajono meras būtų kompetetingas skirti mokyklų vadovus. Juk Alytaus rajone prie šito mero buvo atlikta tai ko Lietuvos mokykloje nebuvo 600 metų. Uždarant mokyklą, kad apsiginti nuo besipriešinančių tėvų naktį prieš rugsėjo 1 buvo pakeistos mokyklos durų spynos, kad tėvai su vaikais negalėtų atsisveikinti su mokykla. Gėda!
Oho!
Ponas Š. ne vienas – turi pasekėjų LT nulietuvinimo fronte 🙁