Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Apalianskienė. Liūdesys ir pagarba, išėjus Didžiajam Mokytojui

Dijana Apalianskienė, www.alkas.lt
2020-01-31 06:00:09
12
Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.
Edvardas Gudavičius 1999 m. | V. Valuckienės nuotr.

Du ideologiniai vienminčiai – R. Valatka ir A. Nikžentaitis – abu, regis, pagarbiai  liūdintys dėl  profesoriaus  Edvardo Gudavičiaus  mirties, savo veidaknygėse surašo neįtikėtinai  ideologizuotą „in memoriam“.
Cituoju:  „Istorijos Maestro išėjo. Ačiū už tai, kad jis buvo. Manau, apie profesorių Edvardą Gudavičių geriau už profesorių Alvydą Nikžentaitį nepasakysi“, rašo  savojoje, atviroje  publikai  veidaknygėje ponas R. Valatka (2020.1. 27).Jis  ir toliau  tęsia,  dabar jau paraidžiui  cituodamas  istoriko  A. Nikžentaičio žodžius: „Kai galvoju apie Edvardo gyvenimo nuopelnus, neabejotinai turiu pažymėti, kad jis istorijos moksle Lietuvoje pasiūlė alternatyvą komunistinei ir nacionalistinei prieigai. Dėl to buvo nekenčiamas ir visaip daužomas tiek komunistų, tiek nacionalistų. Šiandien prisimenu, kaip apskundus nacionalistams, sovietmečiu neteko leidimo dirbti su bibliotekų spec. fonduose saugoma literatūra. Tuomet man (tuomet studentui) reikdavo konspektuoti Mokytojui reikalingas knygas. Absurdo teatras, bet taip buvo. O šiaip Gudavičius išlieka sektinu pavyzdžiu idealistams. Daugelio atstumtas, tačiau labai mylimas studentų ir jaunų dėstytojų jis padarė perversmą mūsų visų galvose. Anapilin Edvardas iškeliavo kaip nugalėtojas“.

Viskas beveik gerai, su daug kuo tame „in memoriam“ būtų galima ir  sutikti, tik viena  nustebino – tikiu, kad niekas iš mūsų  ir nežinojo, kad E. Gudavičius , kaip teigia A. Nikžentaitis,  buvo  kokių tai „nacionalistų“ kažkaip „daužomas“. Tikrai?  Komunistų – tikėtina, bet „nacionalistų“? Todėl natūraliai  kyla klausimas – kas tie „nacionalistai“ ir kur jie randasi?

Ar pagal A.  Nikžentaitį ir R. Valatką – „nacionalistas“,  tai bet kuris mylintis savo Tėvynę ir siekiantis sužinoti  tikrąją savo Tėvynės istoriją?

Ir dar – nemanau, kad profesorius Edvardas Gudavičius  tą istoriją  kada nors būtų  kažkaip klaipęs ar keitęs, todėl net ir tiems  A. Nikžentaičio sukurptiems  „nacionalistams“, greičiausiai  nebuvo progos, būtent  tokiame kontekste piktintis, kokiais tai E. Gudavičiaus  raštais.

Iš kitos pusės – natūralu – ir  beveik visada atsiranda  nesutinkančių, prieštaraujančių vienokiems ar kitokiems moksliniams teiginiams.

Jau brandžiame amžiuje tapęs profesionaliu istoriku, beje – iš  tikrojo pašaukimo – profesorius E. Gudavičius lėtai, sistemingai nagrinėjo Lietuvos ir savo mylimos Viduramžių istorijos datas, įvykius, tų įvykių  peripetijas. Preciziškai, kaip tik jis vienas tą  gebėjo daryti. Profesorius E. Gudavičius save laikė Viduramžių istorijos specialistu, nors, žinoma, buvo visos istorijos žinovas.

Tylus, susikaupęs, niekada nepakeliantis balso, jis sugebėdavo santūriai, bet nepaprastai įtaigiai,  įtikinamai – kas būdinga  tik  tikriems mokslininkams – valdyti auditoriją,  perduodant jai  atrastas, sužinotas  istorines žinias, istorines tiesas. Neeilinis mokslininkas, sugebėjęs į Lietuvos istoriją pažvelgti, ją nagrinėti jau ne tik vietiniu, bet ir Europiniu ar, ir pasauliniu  masteliu.

Dar sovietiniais laikais, nepabijojęs išeiti į tuo metu griežtai  draudžiamus istorinius užribius, nušviesdamas kokius tai praeities įvykius istoriškai  teisingai  – taigi  kitaip, nei to reikalavo tuometinė sovietinė ideologija. Už tai mūsų visų – tuometinių Vilniaus Universiteto Istorijos Fakulteto studentų (būsimųjų istorikų) buvo be galo gerbiamas. Mylimas ir gerbiamas buvo,  ir savo kolegų dėstytojų.

Žinojome E. Gudavičiaus skirtingą nei daugumos gyvenimišką  patirtį. Gerbėme jį už jo bebaimiškumus, atvirumą, teisingumą.
Todėl man  pasirodė keistas tų dviejų mokslo vyrukų,  kaip ir noras – visų mylimą istoriką kažkaip „pasisavinti“, pritraukti jį arčiau savųjų  ideologijų.

Didžiulė netektis Lietuvos mokslui – išėjo į amžinybes  DIDYSIS ISTORIKAS, tokių  šiandiena  Lietuvai labai ir labai trūksta. Be visų kitų, labai svarbių  E. Gudavičiaus nuopelnų Lietuvos  istorijos mokslui, būtina išskirti  vieną – be galo reikšmingą  visai mūsų tautai: profesorius  E. Gudavičius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data paskelbta valstybės švente. Lietuva turi savo karalių!

Profesorius E. Gudavičius amžinai  pasiliks tarp tokių istorijos  mokslo grandų, kaip Adolfas Šapoka, Marija Gimbutienė, Zenonas Ivinskis, Pranė Dundulienė, Simonas Daukantas. Profesorius buvo tikrasis Lietuvos patriotas, tikresnių ir nebūna.

Istorija – tai mokslas  apie praeitį. Tai datos ir įvykiai, kuriais neturėtume žaisti, tempdami jas į savo puses. Istorija turi būti nagrinėjama,  kaip  jau buvęs  įvykis ar įvykiai, nebandant jos pritraukti prie dabartinių ideologijų ar šiandienos politikos.  Leiskime  istorijai pačiai pasisakyti. Kalbinkime ją, bet nekalbėkime už ją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Apalianskienė. Sodybų tuštėjimo metai (ne pagal Avyžių)
  2. V. Sinica: Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje
  3. L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI
  4. S. Juknevičius. Radžviliados tęsinys, arba kur eina Lietuva
  5. O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį.
  6. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  7. E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video)
  8. Atidaroma paroda skirta „Akademikui Pranciškui Baltrui Šivickiui – 130“
  9. E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė
  10. V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą?
  11. Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
  12. Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios
  13. V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas
  14. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas
  15. Netekome žymaus Lietuvos istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Julijonas says:
    5 metai ago

    Na, ne kartą Nikžentaitis yra parašęs ar pasakęs ko nebūta. Nestebina. Pasirodo ir In memorian tekste galima iškraipyti istoriją. O valatkiukams tai patinka.

    Atsakyti
  2. jurgis says:
    5 metai ago

    ir dar: “Kai galvoju apie Edvardo gyvenimo nuopelnus…” (iš Nikžentaičio In memoriam). Ar etiška jaunesniam garbų profesorių šaukti vardu, o dar velionį? Aš juk savo Tėvo nevadinu: ei, Pranai… Čia kaip ir Valatka – nepraustaburniai, susirgę žvaigždiškumo liga…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Bet Vakarų serialuose tai taip kreipiamasi 🙂 Tai kaip čia dabar nuo ,,pažangos” atsiliksi?

      Atsakyti
  3. Vidas says:
    5 metai ago

    Pagarbos vertas straipsnis iškyliam istorikui. Ponas Valatka visų galų žinovas ii žurnalistas, ir politologas, ir dar istorikas. Pagal mane tik gerai šei ininkų prijaukintas šunelis

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    5 metai ago

    Visgi palieka ir toliau lietuviška žagre nearti lenkiška rusiška žole apžėlę Lietuvos istorijos dirvonai. Nors valstybiškai nepriklausomi – jau 30 metų. Ir, deja, nesigirdėjo, kad džiaugsmingai būtų velionio ar kitų jo mokinių sutiktas tą žolę aprauti ėmęsis Algimantas Bučys savo knyga “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir dejure viduramžių Europoje”.

    Atsakyti
    • mvasionis says:
      5 metai ago

      Išties istorikai negali paaiškinti, kodėl Lietuva nuo karalystės (Mindaugo ar Gedimino laikais) nusirito iki kunigaikštystės (Jogailos ir “draugystės” su Lenkija laikotarpiu). Kažkodėl tik Lietuvoj taip atsitiko, Anglija ar skandinavai karūnas ir toliau nešioja.

      Atsakyti
      • Galindas says:
        5 metai ago

        …kieno ir kokias, tie “vargetos-patarnautojai”… karūnas iš ko “p r i ė m ę”
        ir kam 🙂 🙂 🙂 patarnauja(ntys) nuo užmaukšlinimo

        Atsakyti
        • mvasionis says:
          5 metai ago

          Karaliais tampama savo Tautos valia, tad karūnų priiminėti ir po to už užmaukšlinimą būti amžinai dėkingiems, pvz., popiež…, Mūsų valdovai net negalvojo, žr. Algimanto Bučio minimą solidų ir argumentuotą veikalą, kurio istorikai bijo.

          Atsakyti
  5. Algimantas says:
    5 metai ago

    Lietuvoje tiek iškilių ir save gerbiančių istorikų, o net praėjus trisdešimčiai nepriklausomybės (?) metų lietuviai neturi savo tikros istorijos. Gaila.

    Atsakyti
  6. Algimantas says:
    5 metai ago

    Lietuvoje tiek iškilių ir save gerbiančių istorikų, o net praėjus trisdešimčiai nepriklausomybės (?) metų lietuviai neturi savo tikros istorijos. Gaila.

    Atsakyti
  7. Tvankstas says:
    5 metai ago

    Gudavičiui Vytautas Didysis buvo šunsnukis.
    Nikžentaičiui ir Valatkai yra koktus lietuvių patriotizmas.
    Įvardinus draugus, nesunku suprasti bendrą ratelį.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Tada ką Valatka Seime veikė, ko siekė? Tik pakeisti LT „savininką” jam labiau patinkančiu?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“
  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

Kiti Straipsniai

Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais

2025 06 13
Sukilėliai. Gardinaas 1863 m.

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)

2025 06 04
1863–1864 metų sukilimo herbas

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

2025 05 31
Perkusininkas P. Giunteris

V Utenos krašto perkusijos ir džiazo šventė „Utena Jazz“ jau įsibėgėja

2025 05 26
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
KTU studentai galės studijuoti Floridoje

Aukštosios mokyklos neužtikrina studentų asmens duomenų saugumo

2025 05 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Romualdas Ozolas, 1990 m. kovo mėn. | A.Sabaliausko nuotr.

O. Voverienė. Ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai