S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo (89)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta nedalyvavo holokauste, nes ji buvo okupuota, o lietuviu tauta pavergta.

Kaip visi žinote 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Lietuvos kaip tokios nelieka. Atsirado Lietuvos TSR.

Sovietų okupacija 1940 – 1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos

valstybingumo raidą (prievartinis valdžios struktūrų keitimas, atimti diplomatinių Lietuvos atstovybių pastatai Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje), brutalia jėga sunaikino egzistavusią socialinę sanklodą, paniekino žmogaus laisves, žmoniškumo vertybes – 1941 m. birželio 14 d. pradėtas pirmasis masinis Lietuvos piliečių trėmimas į Sibirą (vien tik 1940 m. birželio 15 d. – 1941 m. birželio 22 d. įkalinta, nužudyta ir ištremta apie 23 000 Lietuvos piliečių, dar 700 žuvo per 1941 m. birželio sukilimą)[1], 1941 m. birželio 22–27 d. besitraukianti SSRS kariuomenė ir jos represinės struktūros paliko šėtoniškus pėdsakus Rainiuose, Pravieniškėse, Panevėžyje ir kitose Lietuvos vietose.

1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga ir okupuoja Lietuva. Tik užėmus Lietuvą valdžia perima vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai. Vokiečiai panaikino visas piliečių teises ir laisves. Uždrausti susirinkimai ir eismas. Karo komendantai uždraudė išeiti iš namų nuo 21 iki 5 ryto. Valstiečiams nustatytos natūrinės duoklės, už kurių nevykdymą bausta mirties bausme. Darbininkams už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos. Represijų mastas išsiplėtė 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui užtikrinti Lietuvos generalinėje srityje, juo leista asmenį ištremti, bausti didelėmis baudomis ir panašiai. Buvo net įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus.

1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis. Lietuvos kaip tokios nelieka. Į Ostlandą taip pat įėjo Lietuva, Latvija, Estija ir didžioji Baltarusijos dalis. Šis regionas buvo skirstomas į 6 apygardas.

Reicho komisaras įsikūrė Rygoje. Lietuvai vadovavo generalinis komisaras Adreanas fon Rentelnas ir dirbo Kaune. Jis turėjo didelį valdymo aparatą. Vietose, kur buvo žydų getai, komisarai pasiskyrė patarėjus žydų reikalams. Komisarai pasiskyrė patarėjus ir lietuvių klausimais. Buvo ir generaliniai tarėjai atskiroms ūkio šakoms. Generaliniam komisarui buvo pavaldi ir slaptoji ir saugumo policija (SD ir gestapas). Okupuotame krašte pagrindinius klausimus sprendė Vokietijos karinė valdžia.

Žydų pagrobimai ir žudynės prasidėjo pirmosiomis Vokietijos karo su Tarybų Sąjunga dienomis, visus žudymus vykdė vokiečiai, dali pavyzdžiui Gargždu skerdynes vykdė Klaipėdos policija. Priminsiu Klaipėdos kraštas buvo atimtas iš Lietuvos dar 1939m. Tai nebuvo Lietuva.

Pateikiu pirmuju dienu holokausto nusikaltimus pagal datas ir nurodau vykdytojus:
1941 06 24 Pirmosios žydų žudynės Lietuvoje. Jas vykdė Tilžės gestapo ir Klaipėdos policininkų būrys Gargžduose, buvo sušaudytas 201 žmogus. 1941 06 25 SS brigadefiurerio Valterio Štalekerio (Walter Stahlecker) vadovaujama vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinė grupė A su priešakiniais vermachto daliniais pasiekė Kauną ir įkūrė čia savo štabą. V. Štalekeris (W. Stahlecker) ėmė organizuoti žydų ir komunistų naikinimo akcijas.

1941 06 28 Vikietijos įkurtas Tautos darbo apsaugos (TDA) batalionas. Kartu su vokiečių gestapininkais TDA batalionas pradėjo vykdyti sistemingas masines žydų žudynes Kauno fortuose ir provincijoje.

Lietuvoje dėl Vokietijos vykdytos žydų naikinimo politikos žuvo ypač didelis nuošimtis žydų gyventojų lyginant su kitomis Europos šalimis, nes vokiečių puolimas buvo staigus ir žydai negalėjo ir nespėjo pasitraukti. 1941 m. birželio 23 d. į Rusiją pasitraukė 15 000 žydų, iš 210 000 Lietuvos žydų karo metais Vokietijos buvo nužudyta 165 000. Dar 13 000 vokiečiai išvežė į Estiją. 7000 buvo deportuoti į Rusiją dar 1940 m. 6000 žydų emigravo į užsienį 1939-1940 m. Išliko gyvi Lietuvoje ir išėjo gyvi iš vokiečių koncentracijos stovyklų – 28 000.

1941m tik kelias savaites veikusi Laikinoji Vyriausybė darė daug bandymų gelbėti padėtį ir protestuoti, dėl žydu žudymo. Mažai kas žino prelato Mykolo Kurpavičiaus pasisakymą apie lietuvių valdžios ir visuomenės pastangas žydų klausimu Lietuvoje. Jis aiškiai pažymi, kad dalyvavo posėdyje, kuris Juozo Ambrazevičiaus buvo sušauktas liepos pradžioje. Jie diskutavo žydų padėties klausimą. Ir visi griežtai pasisakė prieš vokiečių elgesį. M. Krupavičius buvo vienas iš tų retų visuomenininkų anuo metu, kuris suprato, kad esama skirtumo tarp Vermachto vadovybės ir SD. Ir kad SD darė, ką norėjo. Net vokiečių kariuomenė negalėjo protestuoti. Jeigu vokiečių kariuomenė negalėjo protestuoti prieš žydų šaudymą, tai ką galėjo padaryti Lietuva? Laikinosios Vyriausybės tikslas buvo apsaugoti žmones, tarp ju ir žydus, jie tai ir darė, geras Noreikos pavyzdys kuris organizavo žydu gelbėjima, tai patvirtina, kad Lietuva bandė padėti žydams. Ir jeigu bandai padėti viešai to neparodydamas, tai nereiškia, kad esi antisemitas, tai reiškia kito kelio nebuvo. Kaip žinote buvo ne vien M. Krupavičiaus minėtas posėdis. S. Raštikis taip pat pasimatė su vokiečių generolais. Problema buvo ta, kad Laikinoji Vyriausybė nežinojo, kas iš tikrųjų vokiečių pusėje turėjo jėgą. Jie manė, kad Vermachto rankose visa jėga. Jie kontaktavo su Vermachtu. Bet jie nežinojo, kad iš tikrųjų viską valdė SD. Kad SD ir bandė nuversti Laikinąją Vyriausybę ir rugpjučio 5d tai padarė.

Nuo 1941 m. rugsėjo iki lapkričio mėn. nacių pareigūnai Ostlande ginčijosi, ar išžudyti visus buvusios Lietuvis teritorijoje esančius žydus, kaip to ėmėsi SS padaliniai, ar išsaugoti dirbančius kariuomenei naudingus darbus, kaip reikalavo civilinės valdžios vadovas Henrikas Liozė (Heinrich Lohse) ir Vokietijos kariuomenė. Lapkričio mėn. jie sutarė getuose likusius žydus palikti gyvus.

1941 m. gruodžio mėn 1 d. 3/A operatyvinio būrio vadas Karlas Jėgeris savo ataskaitoje rašė: Šiandien galiu konstatuoti, kad operatyvinis būrys 3 pasiekė užsibrėžtą tikslą – išspręsti žydų problemą buvusios Lietuvos teritorijoje, ten žydų daugiau nebėra, išskyrus darbui naudojamus žydus bei jų šeimas. Jų liko Šiauliuose apie 4,5 tūkst., Kaune apie 15 tūkst., Vilniuje apie 15 tūkst.Iš viso iki tada jo būrys su talkininkais sušaudė 124 tūkst. žydų buvusioje Lietuvos teritorijoje, taip pat 10 tūkst. žydų Daugpilyje, 3 tūkst. žydų Minske ir šimtus komunistų bei psichinių ligonių.

1941 gruodžio mėn. 18 d. Okupuotų Rytų teritorijų ministras Alfredas Rozenbergas iš Berlyno nurodė: Ekonominiai klausimai iš esmės neturėtų būti siejami su šios problemos sprendimu. Priedo, pageidaujama, kad iškylantys klausimai būtų sprendžiami tiesiogiai su SS vyresniuoju ir Policijos vadu. Šis nurodymas atspindėjo Adolfo Hitlerio apsisprendimą 1941 m. gruodžio mėnesį išžudyti visus Europos žydus, kuriuo tikslu 1942 m. sausio 20 d. įvyko Vansė konferencija.

Kaip matome holokausta vykdė Vokietija ir kaltinti Lietuva ar lietuvių tauta vykdant holokausta gali tik Lietuvai nedraugiški asmenys. Žinoma atsirado keleta tūkstančių lietuvių kuriuos Vokietija itraukė i žudymus, bet dar daugiau lietuvių prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Vien teisuolio vardas suteiktas 913 lietuvių, kurie gelbėjo žydus nuo išžudymo. Jie tai darydami dažnai statydavo savo pačių gyvybę į pavojų. Šios veiklos mastą nustatyti nėra paprasta, nes ji buvo slapta, individuali, nebuvo priimta ja girtis ir po karo. Pavyzdžiui, nors bažnyčia gelbėjamąją veiklą kunigams buvo oficialiai uždraudusi, draudimus skelbęs V. Brizgys vėliau teigė jog jie buvo priverstiniai ir jų nebuvo paisoma. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus surinktais duomenimis žydus gelbėjo 159 dvasininkai, pagal Antano Gurevičiaus duomenis 162, nors Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas tik keturiolikai Lietuvos kunigų. Vienos žydų šeimos gelbėjimui neretai reikėdavo derinti keleto pagalbininkų pastangas. Pasak Geniaus Procutos, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo gelbėjama ir slepiama apie 4000 žydų, tame dalyvaujant maždaug 25 000 žmonių.

Lietuva aktyviai kovojo prieš Vokietijos veiksmus gelbėjant žydus ir priešinosi SS daliniu įkūrimui.

Taigi neleiskime šmeižti Lietuvos ir lietuvių tautos.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: