Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Povilas Urbšys, Stasys Tumėnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, Kultūros ministeriją ir Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisiją, prašydami svarstyti galimybę 2020 m., kuomet bus minimos 130-osios generolo Povilo Plechavičiaus gimimo metinės, įamžinti jo atminimą ir jo nuopelnus Lietuvai.
„Generolo P. Plechavičiaus drąsa ir ryžtas, nutiesė kelius į dešimtmetį trukusią pokario rezistenciją, jos kovas už laisvę ir nepriklausomybę, o per jas – ir į šių dienų Lietuvos nepriklausomybę“, – sako Laurynas Kasčiūnas.
P. Urbšio teigimu, P. Plechavičius narsiai kovėsi su raudonarmiečiais, bermontininkais ir lenkų kariuomene. Už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1944 m. ėmėsi kurti Vietinę rinktinę. Į Lietuvos vietinę rinktinę, vadovaujamą generolo P. Plechavičiaus, įstojo 7 000 vyrų. Vokiečiai norėjo ją išsiųsti į Rytų frontą. Generolas P. Plechavičius kategoriškai atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos vietinė rinktinė svetimų karų nekariaus.
„Būtent P. Plechavičiaus dėka tūkstančiai vyrų išvengė beprasmės mirties ginant svetimos valstybės interesus, daugelis jų papildė Lietuvos partizanų gretas. P. Plechavičiaus pastangos kurti karių formuotę nacių okupacijos sąlygomis byloja apie tautos norą priešintis, siekti nepriklausomybės. Nepaisant netekčių, generolo puoselėta savanorystės ir ištikimybės laisvei idėja pasiekė ir mūsų dienas“, – dėstė Seimo narys.
L. Kasčiūnas mano, kad generolas P. Plechavičius – tai mūsų tautos ryžto, ištvermės ir kovų dėl laisvės simbolis. „Deja, šiandien turime apgailestauti, kad kariniai ir patriotiniai generolo P. Plechavičiaus nuopelnai nėra tinkamai įvertinti. Todėl prašome apsvarstyti galimybę 2020 m., kuomet bus minimos 130-osios generolo Plechavičiaus gimimo metinės, įamžinti jo atminimą ir jo nuopelnus Lietuvai“, – komentavo Seimo narys.
Ir dar nereikėtų pamiršti P.Plekavičiaus nuopelnų 1926 metais kai išgelbėjo Lietuvą nuo komunistinio perversmo ir padėjo Tautininkam ateiti į valdžią,nes kitaip mus galėjo užimi kaip Gruziją 1924m.
Puikus pasiūlymas garbingai atminti iškilų karininką ir patriotą gen.P.Plechavičių. Lenkija jau daugelį metų labai garbina Armijos Krajovos kovotojus ir jų politinius bei karinius nuopelnus lenkų taut ir Lenkijai,nors kai kurie iš jų naikino nekaltus lietuvius,gudus ….Tad,lietuviai, mylėkime ir gerbkime savo tautos išdidžius kovotojus ir patriotus,-be atminties nėra ir ateities.
O kur Plechavičius buvo 1939 m. rugsėjo 17-20 dienomis, kai buvo būtina duoti kariuomenei komandą užimti Vilnių, paliktą neginamą per demarkacinę liniją į Lietuvą perbėgusios Lenkijos okupacinės kariuomenės, o Sovietų kariuomenei dar esant už 150 km. nuo jo. Smetonos pastatymas prezidentu 1926 metais taip pat turi prolenkiškų (pilsudskinių) interesų atspalvį. Taigi Plechavičius kaip ir nevertas būtų atskiro atminimo, arba kaip ir per ankstyvas dar jis būtų, juolab, kai dėl tarpukario neturime Vasario 16-osios dvasia lietuviškai sudėtų taškų…
Dabartis vertinama pagal praeitį, gi smetoniniai generolai tik propagandinis burbulas. Kinų karų išmintis byloja – kad tavo generolus maitintų priešai, gi smetoninius generolus, kaip ir jį patį maitino atvirkščiai. Taigi Plechavičius nevertas atskiro atminimo, gal veikia neiškios povandeninės srovės ar giminės iš Vokietijos.
Generolas Plechavičius, vokiečių aprengtos, apmokytos ir apginkluotos lietuvių rintinės vadas nepadėjo ginti Tėvynės nuo 1944 m. artėjančio “raudonojo maro”, paleido rinktinę. O štai dabartiniai karo vadeivos siunčia Lietuvos kareivėlius į visus pasaulio kraštus, norėdami padėti svetimiems užkariauti Pasaulį.
….”į visus pasaulio kraštus” nieks prievarta nesiunčia, važiuoja tik savanoriai.
Kontraversiška figūra istoriniam paminklui. Nebent apačioje pridėti lentelę, kuo užsiiminėjo Plechavičiaus rinktinės batalionai. Majoro Impulevičiaus bataljonas pagarsėjo itin dideliais žydų ,,gelbėjimo“ darbais ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir Baltarusijoje.
Mirė Laisvės premijos laureatas partizanas J.Čeponis-Vaidevutis
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-laisves-premijos-laureatas-partizanas-j-ceponis-vaidevutis-56-1252094?copied
Atsisveikinimas penktadienį nuo 15 val. Panevėžio laidojimo namuose;
Šv. Mišios šeštadienį 8.30 val. Šv. Trejybės bažnyčioje;
Karstas išnešamas šeštadienį 13 valandą.