Gegužės 4 d. Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatė memorandumą dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos (ES) ateities klausimu „Stipri Lietuva – stiprioje Europoje“.
Pasak memorandumo autorių, šiandien ES valstybės narės formuluoja savo požiūrį kintančios geopolitinės situacijos ir įvairių ES raidos scenarijų akivaizdoje. Lietuva taip pat turėtų naujai apibūdinti savo situaciją ir pasiūlyti lietuvišką ES viziją bei Lietuvos vaidmens Europos integracijos procese principus. Lietuva negali likti tik ES politikų „vartotoja“, „tirpstančia“ europinėse struktūrose. Lietuva turi išsivaduoti iš postkolonialistinio mąstymo spąstų. Postkolonijiniu provincijos mentalitetu prisotintas sprendimų priėmimas remiasi prielaida, kad visi kiti yra stipresni ar išmanesni, todėl neva prie jų reikia prisitaikyti arba deleguoti dalį savo suvereniteto. Tai lemia netikėjimą tuo, kad mes irgi esame pajėgūs kartu kurti ES politiką. Toks kelias, anot Seimo narių, yra klaidingas. Lietuva pati turi būti kūrėja, pasitelkusi ES institucijas, formuodama tarpvalstybines koalicijas stiprinti valstybės gerovę, saugumą ir suverenitetą. Lietuvos pozicija ES ateities klausimu turi būti grindžiama aiškiu jos nacionalinių interesų supratimu. Tai nereiškia konfrontacijos su ES institucijomis, bet numato rimtą savo šalies būklės analizę ir atvirumą ja grįstiems sprendimams.
Memorandumo tekste Seimo nariai išdėsto principus, kuriais vadovaujantis turėtų būti vykdoma Lietuvos ES politika.
Seimo nariai įsitikinę, kad būtina vengti situacijų, kai iniciatyvos ES viduje būtų orientuotos į valstybių narių suvereniteto siaurinimą, apeinant arba ignoruojant tam nepritariančių valstybių poziciją. Lietuva turi rimtai apmąstyti kiekvieną žingsnį plečiant ES galias į naujas politikos sritis ir vadovautis nuostata: geriau ES daro mažiau, bet efektyviau. Europos Sąjungos integracija turi būti gilinama tik tose srityse, kurios tarnauja Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams. Tai jokiu būdu nereiškia nacionalinio egoizmo ar bendrų ES interesų nepaisymo. ES turi būti formuojama nacionalinių ir viršnacionalinių interesų derinimo mechanizmais, kurių paieška vertintina kaip pagrindinis reformos tikslas.
Parlamentas A. Ažubalis teigia, kad ES neturi savęs projektuoti europocentristine jėga, savo geopolitinę ir kultūrinę galią ji turi grįsti euroatlantinės civilizacijos pagrindais. Kitaip tariant, Lietuvai reikalinga transatlantinė Europa. Prie sėkmingos transatlantinės partnerystės gali prisidėti ne tik politinis, bet ir karinis bei ekonominis bendradarbiavimas su JAV ir Jungtine Karalyste.
Seimo nario L. Kasčiūno nuomone, siekdama išsaugoti ES ir pasirinkti teisingą siūlomą strategiją užkirsti kelią tolesniam euroskepticizmo priežasčių plitimui, Lietuva turėtų suprasti ir gebėti aiškiai įvardyti problemas, dėl kurių kyla pavojus Bendrijos ateičiai.
„Lietuva suvokia krikščionišką civilizaciją kaip vieningos Europos ir europietiškos tapatybės pagrindą, o jos padiktuotos elgesio normos turi būti privalomos į Europą atvykstantiems kitų civilizacijų atstovams. Europa nėra įsipareigojusi pasirūpinti visu pasauliu ir turi būti svetinga tik tiems, kurie įsipareigoja gerbti europietiškas normas ir taisykles, prisideda prie ES valstybių gerovės kūrimo. Ši nuostata turėtų tapti europinės darbotvarkės dalimi“, – teigė Seimo narys.
Memorandumo tekste teigiama, kad siekti ir pagarbos bei paramos prigimtinės šeimos institutui įtvirtinimo.
„Šeimos gerovė yra tautos ateities gyvenimo kokybės garantas. Būtina pripažinti, kad šeima, o ne „atvirų durų“ nelegaliems imigrantams politika, yra demografinių iššūkių sprendimo būdas. Privalome patvirtinti, kad šeima kaip pamatinis visuomenės vienetas turi sulaukti apsaugos ir paramos, reikalingos tam, kad šeima galėtų pilnavertiškai atlikti savo vaidmenį bendruomenėje, o vaikai augtų pažįstamoje aplinkoje, laimingoje, mylinčioje ir supratingoje atmosferoje“, – komentavo L. Kasčiūnas.
A. Ažubalis kritikavo esamą diskusijos dėl ES ateities padėtį:
„Dažnai debatus dėl Europos ateities siekiama įsprausti į dirbtinę eurooptimistų ir euroskeptikų takoskyrą. Tai klaidinga prielaida. Tai nėra europiečių ir antieuropiečių ginčas – tai debatai dėl skirtingų ES vizijų. Šiuos teiginius iliustruoja situacija, kai dabartinė Lenkijos Vyriausybė dažnai pristatoma kaip euroskepticizmo šaltinis, nors pati lenkų visuomenė yra pati proeuropietiškiausia visoje ES. Ką tai reiškia? Visų pirma, pati Lenkijos Vyriausybė nėra euroskeptiška, ji tiesiog atstovauja kitokią – „tautų Europos“ – idėją, kuri yra idėjinė alternatyva „dviejų greičių“ ar federacinės Europos vizijoms“, – tikino parlamentaras.
Memorandumo autoriai įsitikinę, kad bendros Europos tapatybės paieškos kol kas apsiriboja vartotojiškų laisvių, individualizmo ar ES kaip keturių laisvių ir taikos Europoje simbolio aspektais. Ir tai iš esmės neturi nieko bendro nei su nacionalinėms valstybėms palankia tautų Europos idėja, nei su Europos Bendrijos Tėvų įkūrėjų puoselėta krikščioniška jos vizija. Tik vertybiškai susitelkusi, turinti aiškius moralinius orientyrus, o ne pseudotapatybiniais šūkiais susaistyta ES gali tapti stipria ir savo narėms palankia bendruomene.
A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas su kolegomis taip pat žada iniciuoti turą po Lietuvą, skirtą iš esmės pažvelgti į Lietuvos ir ES ateitį ir kartu su šalies gyventojais ieškoti atsakymo, kokia galėtų būti lietuviškoji ES vizija.
Memorandumas – Stipri Lietuva stipriojeu Europoje
O, su tokiomis pažiūromis jie Anūko Konpartijoje ilgai neišsilaikys. Kur tai matyta – burnoti prieš patį Idealųjį beigi Nekritikuotiną Šv. Sajūzą! Seubas! Fašei, nacei, retrogradaj, -istaj beigi -fuobaj! Naikint tuos leudies priešus, kaip sakė konjaunimo chunveibynas! 🙂