Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės

Kovo 15 d. minint generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko iškilmingas minėjimas. Taip pat ir Jurbarko r., Šimkaičių girioje prie gen. Jono Žemaičio Vytauto vadavietės-bunkerio. Čia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai atliko šventinę atminimo salvę.

Jonas Žemaitis-Vytautas, okupuotos Lietuvos Prezidentas, yra drąsos, ištvermės ir ištikimybės visuotiniams laisvės ir demokratijos idealams pavyzdys. Jam buvo svarbu, kad Lietuvos laisvės kova išliktų nesutepta ir nebūtų kovojama bet kokiomis priemonėmis, kurias naudojo priešo pajėgos. Tai jis pabrėžė ir tardamas savo paskutinį žodį sovietiniame „teisme“. Tie aukšti idealai įtvirtinti ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijoje, kurioje kalbama apie socialinį teisingumą, lygybę ir demokratiją iš okupacijos išlaisvintoje Lietuvoje, progresyviame dokumente kurį jis, drauge su kitais partizanų vadais pasirašė Minaičiuose prieš 70 metų.

Siekiant kuo plačiau visuomenę supažindinti su archyviniais dokumentais ir šaltiniais bei mažinti galimybę skleisti nepagrįstą, Lietuvos partizanus šmeižiančią ir tendencingai interpretuotą informaciją, Lietuvos ypatingasis archyvas suskaitmenino ir paskelbė Valstybės saugumo komiteto (KGB) sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.

Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę ir pats tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu. Vokiečiams rinktinę išformavus, kurį laiką slapstėsi, o nuo 1945 m. tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. 1947 m. gegužės mėn. išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėn. įkūrė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. vasario mėn. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Jonas Žemaitis išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas, jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis.

1951 m. gruodžio mėn. ištikus insultui, atsisakė pareigų. Vėl pradėjo jas eiti 1953 m. pavasarį. Tų metų gegužės 30 d. išdavus bunkerį, Jonas Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. sausio 28 d. – dimisijos brigados generolo laipsnis (po mirties). 2009 m. kovo 11 d. LR Seimo nutarimu pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.

Iki šiol Rusija nėra atsakiusi, kas buvo padaryta su Jono Žemaičio-Vytauto palaikais po jo sušaudymo Butyrkų kalėjime.