Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ateities mokykloje: gyva aplinka, su mokiniais žaidžiantis mokytojas ir mokyti padedantis dirbtinis protas

www.alkas.lt
2019-11-27 10:01:31
0
Ateities mokykloje: gyva aplinka, su mokiniais žaidžiantis mokytojas ir mokyti padedantis dirbtinis protas

Diskusijoje „Dekoduoti ugdymo scenarijai ateičiai“ | VU nuotr.

Diskusijoje „Dekoduoti ugdymo scenarijai ateičiai“ | VU nuotr.
Diskusijoje „Dekoduoti ugdymo scenarijai ateičiai“ | VU nuotr.

„Ideali diena mokykloje turėtų atrodyti taip: mokiniai mokosi keturias pamokas, o kitas keturias – laisvai žaidžia (be jokios psichologinės įtampos).

Pasakyti, kad mes pusę laiko turime žaisti, o pusę laiko mokytis, atrodo beprotiška idėja, bet ją reikia labai rimtai apsvarstyti“, – parodoje „Mokykla“ vykusioje Vilniaus universiteto (VU) diskusijoje „Dekoduoti ugdymo scenarijai ateičiai“ kalbėjo kūrybingumo mokyklos įkūrėjas, scenaristas, vaizduotės tyrėjas ir VU filosofijos profesorius Kristupas Sabolius.

Pasak ugdymo mokslų ekspertės, monografijų apie ugdymo filosofiją autorės, profesorės Lilijos Duoblienės, dar 2006 m. tokios šalys kaip Olandija, Naujoji Zelandija, Austrija, Australija ir Kanada ėmė kurti scenarijus 2020 m. mokykloms. Lietuvoje tokios vizijos niekada nebuvo, tačiau renginyje VU mokslininkai ir edukologai diskutavo, kaip galėtų atrodyti mokyklos ateityje.

Žaidimas – mokymosi dalis

Menotyrininkas, muziejų ekspertas, komunikacijos docentas Juozapas Blažiūnas, prieš pradėdamas kalbėti apie ateities mokyklą, priminė, kad be patirties ir žinių apie praeitį ateitis su daug scenarijų atrodo miglota „Svajojame apie skrydžius į kosmosą, Marsą, bet nesusitvarkome Žemėje, šiukšliname. Galvojame apie technologijas, bet jos jau čia. Kalbame apie ateities vaikus, bet negalime jiems nieko pasiūlyti, nes patys dar esame pokyčių etape“, – svarstė J. Blažiūnas.

Vaiko psichologinės raidos tyrėja, VU Filosofijos fakulteto Konsultavimo ir mokymo centro vadovė, profesorė Roma Jusienė kalbėdama apie ugdymą pabrėžė žaidimo svarbą mokymosi eigoje: „Matau mokyklą kaip žaidžiančią ir gyvą, nes žaidimas siejamas su keliomis svarbiomis savybėmis, tokiomis kaip kūrybiškumas, teigiami pojūčiai bei santykiai. Žaisdamas visada esi santykyje su kitu žmogumi, su pačiu savimi, kitais vaikais.“

Jos manymu, žaidimas yra vienas svarbesnių vaiko poreikių, kurio nepatenkinus gali kilti neigiamų jausmų, o atsižvelgiant į šį poreikį gali net palengvėti tam tikri mokymosi būdai. „Pavyzdžiui, kai per pertraukas vaikams sudaromos sąlygos žaisti kamuoliu, lavinama jų koordinacija, kuri pagerina skaitymo ir rašymo gebėjimus“, – tvirtina prof. R. Jusienė.

Technologijos keis mokytojo vaidmenį

Vaizduotės tyrėjas K. Sabolius pritaria žaismės svarbai ir siūlo keisti opoziciją tarp žaidimo ir mokymosi, nes žaidimas visada buvo mokymosi proceso dalis, gyvūnams – išgyvenimui reikalingų įgūdžių įgijimo forma, kol žmonės žaidimą pradėjo vertinti tik kaip laisvalaikio užsiėmimą.

„Tam, kad žaidimo svarba sugrįžtų, reikia revoliucijos mąstymo ir edukacijos sistemoje. Nes dabar mes galvojame, kad mokymasis yra tokia veikla, kurioje negali būti jokio malonumo, pasitenkinimo ir kūrybos, kad negalima išžaisti mokymosi“, – sako filosofas.

Tokį žaidimų susigrąžinimo į ugdymo procesą šansą, K. Saboliaus manymu, suteikia naujosios technologijos ir vaiko bei mokytojo vaidmens permąstymo perspektyva. Anot profesoriaus, dėl vis didesnio mokytojų stygiaus į mokyklas gali tekti įsileisti dirbtinį protą, kuris jau dabar Kinijoje ugdo vaikus, pasižymi itin puikiais testinių užduočių atlikimo rezultatais ir kitomis geromis savybėmis.

„Dirbtinis protas yra sistema, kuri neišeina motinystės atostogų, retokai serga, neprašo išmokų ir neprotestuoja. Ugdymo procese nuolatinis tos pačios informacijos kartojimas mokytojams yra daug streso keliantis ir daug psichologinės energijos reikalaujantis dalykas“, – sako K. Sabolius.

Dirbtiniam protui perėmus kai kurias mokymo funkcijas, mokytojas ir jo vaidmuo neabejotinai turės keistis. K. Sabolius mano, kad kiekvienam mokytojui ateityje gali tekti būti ir mokytoju, ir žaidimo partneriu, ir psichologu.

„Mokytojas taps kitokio tipo veikėju: užuot daręs tuos darbus, kuriuos atliks dirbtinis protas, jis galvos ne ką daryti, o kaip. Reikia galvoti apie kitokią hierarchiją, kurioje mokytojas bus ne visažinis pasakotojas, bet vaikų partneris, padedantis jiems tas žinias atrasti“, – sako vaizduotės tyrėjas.

Ugdymo turinio pokyčiai

Diskusijos dalyvių nuomone, šiandienos mokyklos juda teigiama kryptimi ugdymo sistemos gerinimo klausimu, tačiau reikėtų sutelkti daugiau dėmesio ne tik į mokymosi aplinką, bet ir į mokomų dalykų turinį. Anot K. Saboliaus, mokymasis su dirbtiniu protu gali būti labai naudingas, nes ši technologija leidžia gana tiksliai nustatyti kiekvieno vaiko mokymosi lygį, išlavintus įgūdžius ir tobulinimo reikalaujančias spragas. Tai padaryti be dirbtinio proto kainuotų labai daug laiko ir pastangų.

Išmaniąsias technologijas vertinantiems skeptiškai vaikų psichologė R. Jusienė pataria į tai pažvelgti edukaciniu aspektu: „Atsiradus naujiems išradimams ar įrankiams, mes turime mokytis saugiai su jais elgtis. Visuomet pateikiu pavyzdį: su peiliu, kurį naudojame daugybei gerų dalykų, galime ir netyčia susižeisti, jei nežinome ir nemokame tinkamai naudotis. Lygiai taip pat ir su technologijomis.“

Nors naujųjų technologijų įvedimas į ugdymo eigą gali būti labai naudingas, nereikėtų pamiršti ir tradicinių mokykloje taikomų mokymosi būdų. K. Saboliaus nuomone, ugdymo turinyje turėtų išlikti mokymosi atmintinai procesas, kuris šiandien smarkiai nuvertinamas. Filosofas įsitikinęs, kad be mokymosi atmintinai gali sutrikti atminties lavinimo ir kiti gebėjimai: „Senojoje mokymosi struktūroje yra ir gerų dalykų, kuriuos nebūtinai reikia išmesti. Atsiranda naujovių, bet išlieka klausimas, ką reikia sužinoti, o ką gerai žinoti, todėl manau, kad tas ugdymo turinys liks. Turi įvykti abiejų struktūrų suartėjimas ir filosofinis sugrįžimas prie tiksliųjų mokslų, literatūros, filosofijos.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Visos dienos mokykloje vaikai geriau mokosi, tėvai mažiau jaudinasi
  2. Ekspertai apie mokytojų rengimą: mokytojas nebeturi būti visažinis
  3. Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
  4. Kūrybingas mokytojas – laimingi mokiniai
  5. Neuromokslininkė apie ugdymo procesą: technologinė aplinka vystosi gerokai greičiau nei smegenys
  6. Šiemet M. Lukšienės premijos laimėtoju tapo jaunas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas iš Vilniaus
  7. O. Voverienė. Gamtojautos ugdymas šeimoje ir mokykloje
  8. A. Maskoliūnaitė: Mokykloje mes išmokstame esminių gyvenimo pamokų
  9. Kur ugdomi vaikų gyvenimo įgūdžiai: šeimoje, mokykloje ar būrelyje?
  10. Diskusija apie ateities mokyklas
  11. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengta jau septintoji paroda – „Mokykla“
  12. Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų?
  13. Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
  14. Parodoje „Studijos“ – Didysis hadronų greitintuvas ir kiti mokslo eksperimentai
  15. Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Susitarimo pasirašymas

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Menininkas Kęstutis Svirnelis | M. Žičiaus nuotr.

VDA 700 m² parodų salėse bus atidaryta skulptoriaus K. Svirnelio paroda „Skaitmeninė Dūšia“

2025 06 25
Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda | panevezysnow.lt nuotr.

Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda

2025 06 23
Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.

Vieno eksponato – J. Gotlibo Vaiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje

2025 06 21
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė (video)

„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai