Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų?

www.alkas.lt
2019 04 26 08:00
0
Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų?

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.

Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.
Kaip atrodys studijos kolegijose po 15 metų? | LKDK nuotr.

Keičiasi viskas: technologijos, procesai, aplinka, vienų ar kitų reiškinių suvokimas, kasdien atsiranda vis daugiau galimybių, o esančios ribos mažėja. Šiame kontekste ne išimtis ir aukštasis mokslas. Kaip jis atrodys po 15 metų savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų vadovai.

Manoma, kad artimiausioje ateityje aukštasis mokslas keisis iš esmės. Visų pirma, tam labai didelę įtaką turės dirbtinis intelektas, kuris darys įtaką studijų procesams, dėstytojų ir studentų vaidmenims. Antra – studijos taps vis labiau individualizuotos, pagal kiekvieno studento poreikius ir gebėjimus pritaikytos. Studentai ne tik rinksis sau norimus studijuoti dalykus ar modulius, tačiau, matydami, kaip keičiasi rinka ar kokių įgūdžių reikia, formuos studijas pagal poreikius, o ne pagal specialybės rėmus.

Akivaizdu, kad pokyčiai palies ir Lietuvos aukštąjį mokslą ir jo bendruomenę. Kaip keisis koleginis sektorius ir ko galime laukti? Savo vizijas pristato Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) nariai, įvairių Lietuvos kolegijų direktoriai.

Aldis Fledžinskas. Vilniaus dizaino kolegijos vadovas

Tendencijos jau dabar yra aiškios. Studijų esmė tampa rengti specialistus, mokančius reaguoti į rinkos pokyčius ir mokančius mokytis. Studijų programos bus orientuotos į tai, kaip greičiau per kuo trumpesnį laiką išmokyti studentą įsisavinti naujoves, prisitaikyti prie darbo rinkos ir suprasti naujas technologijas.

Labai sunku pasakyti, kokios technologijos bus tuo metu, kai žmogus dirbs po kelerių metų. Žinoma, dabar visiems susižavėjimą kelia dirbtinis intelektas, tačiau tai, kita vertus, yra ir grėsmė, kuri ženkliai darys įtaką darbo rinką, specialistų rengimo procesams ir visą aukštojo mokslo sistemai. Dauguma dabar egzistuojančių specialybių taps nereikalingomis. Pavyzdžiui, jau šiandien JAV veikiančioje teisinių paslaugų sistemoje sprendimus daro ir dirbtinis intelektas. Kaip rodo rezultatai, jis klysta daug mažiau nei teisininkai žmonės.

Mūsų kolegijoje technologijos taip pat atlieka stiprų vaidmenį, nes braižome specialiomis architektūrinėmis programomis, dizainą kuriame dar kitomis, nuotraukas redaguojame trečiomis ir t.t. Visa tai, greičiausiai, keisis, tačiau mašinos nepakeis žmogaus ir jo kūrybinės minties.

Jau dabar Olandijoje yra universitetų, kurie vieną semestrą leidžia studentams pasirinkti patiems, ko jie norėtų mokytis. Pavyzdžiui, studijuoji architektūrą, bet nori filosofijos, o gal prancūzų kalbos. 6-7 dalykus renkiesi pats ir gali važiuoti į net kelias kitas mokyklas studijuoti. Tai po truputį perimama ir pas mus, nes tai yra ateitis. Žinoma, prie viso to turėtų išlikti pamatiniai, kertiniai studijų dalykai, nes sunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, gerą inžinierių, jei jis mokysis tik tai, ko nori pats.

Dr. Natalija Šedžiuvienė. Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė

Šiandien aukštasis mokslas turi prisitaikyti prie diktuojamų aplinkos sąlygų. Tačiau mūsų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmiausia pokyčiai ir iniciatyvos turi vykti pačioje aukštojoje mokykloje, kad būtent čia turime įžvelgti, kaip pasikeis aplinka, kokių specialistų kompetencijų ar įrangos reikės ir kokie iššūkiai laukia.

Pirmiausia turi keistis aukštųjų mokyklų kultūra. Reikia išmokyti darbuotojus tiek bendradarbiauti, tiek ir konkuruoti vieniems su kitais. Turime išmokti adekvačiai vertinti savo kolegas, vykstančius pokyčius ir ateities perspektyvas.

Labai svarbu yra ir akademinė kultūra tiriamojo darbo srityje, nes viskas labai greitai keičiasi ir tikrai bus dar sudėtingiau atrasti kažką naujo. Turėsime išmokti bendradarbiauti ne tik lokaliai, bet ir globaliai. Nuo to priklausys ar galėsime vykdyti savo misiją.

Daug daugiau autonomijos turės dėstytojai, kurie vis daugiau dalyvaus kolegijų valdyme, studijų turinio formavime. Reikalingas kitoks balansas tarp dėstytojų autonomijos ir administracijos kontrolės. Dėstytojai turės daugiau laisvės dirbant su studentais, ieškant metodų, kurie jiems yra labiausiai tinkami. Tiesioginio bendravimo forma tiek „gyva“, tiek nuotolinė bus kitokia.

Inovacijos – vienas svarbiausių aspektų, tačiau nuspėti, kokios jos bus labai sunku. Dirbtinis intelektas, kitos technologijos pakeis labai daug procesų. Dėl šių pokyčių turės stiprėti ryšys su pačiomis inovatyviausiomis šalies ir pasaulio įmonėmis.

Studentai turės ryškesnių asmeninių studijų poreikių, bus motyvuoti pokyčiams, išbandę savanoriavimo patirtį. Jų pasaulio suvokimas bus visiškai kitoks. Tačiau labai svarbu ir tai, kad dėstytojai taip pat keisis.

Jolanta Skirgailė. Vilniaus verslo kolegijos direktorė

Aukštosios mokyklos yra neatsiejamos nuo kiekvienos šalies visuomenės. Verslas, pramonė, technologijos vystosi taip sparčiai, kad universitetai ir kolegijos ateityje turės vis daugiau iššūkių, tarp kurių svarbiausi – būti mažiau priklausomiems nuo valstybės paramos, komercializuotis, didinti tarptautiškumą, aukštojo mokslo prieinamumą.

Globalizacijos procesai reikalauja specialistų, kurie geba dalykines žinias integruoti su psichologiniais, pedagoginiais aspektais bei socialine problematika darbo vietoje.

Pats žinių įsisavinimo kiekis tampa ne toks svarbus. Priešingai, kasdien vis labiau kovojame ir bandome susidoroti su per dideliu informacijos srautu. Pirmoje vietoje bus problemų sprendimo įgūdžiai ir žinių taikymo gebėjimai.

Kolegijos išliks, jeigu bus pakankamai dinamiškos ir palaikys glaudžią partnerystę su verslo įmonėmis, kitomis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis. Todėl keisis valdymo įpročiai, vertikalioji hierarchija pereis į horizontaliąją. Didesnis dėmesys bus skiriamas žmonių įtraukimui, kūrybiškumo skatinimui ir lyderystei. Šių metų EBIT 2019 Vadovų konferencijos pranešėjas, London Business School profesorius dr. Constantinos Markides pabrėžė, kad darbuotojų kūrybinio potencialo atskleidimui būtina sąlyga kurti ir puoselėti ypatingą organizacinę aplinką.

Prof. dr. Viktoras Senčila. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas

Į kolegijų ateitį, kurios ruošia jūrinio sektoriaus specialistus, siūlau pažvelgti per pačio jūrinio sektoriaus pokyčius. Jau dabar matome kelias pagrindines tendencijas, kurios turėtų stiprėti ir galbūt įsigalėti po 15-20 metų.

Šiandien net 80 proc. pasaulinės prekybos vyksta jūromis, todėl viena iš svarbiausių temų tampa ekologiškumas. Nors jūrų transportas yra ekologiškiausias, tačiau taršą norima sumažinti dar labiau. Kuo didesnis laivas – tuo mažesnė jo tarša, todėl natūralu, kad laivai vis labiau didėja, o pasaulio uostai, tarp jų ir Klaipėdos, gilėja. Tai parodo ir mūsų jūrų uosto darbas. Faktiškai atplaukiamų laivų skaičius jame nesikeičia jau 30 metų ir kasmet Klaipėdą aplanko apie 8000 laivų, tačiau krovinių pervežimo skaičius kasmet auga. Tai rodo, kad tie patys 8000 laivų gerokai išaugo.

Kitas aspektas – elektra, gaunama iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Kol kas daug kur taip vertinamas saulės energijos srautas nėra pakankamai intensyvus, kad iš jo būtų galima gaminti mechaninę energiją laivo judėjimui. Ji šiai dienai naudojama pakrauti akumuliatoriams jachtose, nuo kurio dirba navigacinė įranga. Galbūt ateityje tai pasikeis ir bus rasti kiti sprendimo būdai ar technologijos, kurios leis labiau išnaudoti saulės energiją ar kitus atsinaujinančius šaltinius.

Laivų autonomija. Šia linkme laivynas juda jau labai seniai. Anksčiau laive būdavo 60 žmonių įgula, šiandien tokio pat dydžio laive jau užtenka 15-20. Labai daug procesų yra automatizuota. Judame link to, kad kai kurie laivai gali būti valdomi pusiau automatiškai, prižiūrint per nuotolį operatoriui.

Ginčijamasi dėl žmogaus vietos: ar kompiuteris pakeis žmogų, ar kompiuteris bus tik jo pagalbininkas. Mano nuomone, žmogaus eliminuoti neįmanoma. Technologijos yra labai sudėtingos ir joms valdyti reikia net ne vieno, o kelių žmonių. Kitas aspektas, sprendimai nestandartinėse situacijose, čia taip pat žmogus nepakeičiamas.

Pačios studijos taip pat keisis, atsižvelgiant į minėtus aspektus. Jei žvelgtume į istoriją, kadaise pradėjome nuo laivo sistemų elektrinių treniruoklių, kur reikėdavo išmokti tik veiksmų seką. Dabar jau turime modernius, kompiuterizuotus simuliatorius, kuriuose mes būname tarsi laive ir mokomės čia ir dabar. Tai ši tendencija tik dar labiau stiprės, ją papildys dirbtinis intelektas, virtuali realybė, kitos atsirandančios technologijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prasideda XIV tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda STUDIJOS 2016
  2. Ketvirtadienį prasideda penkioliktoji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2017“
  3. Parodoje „Studijos“ – Didysis hadronų greitintuvas ir kiti mokslo eksperimentai
  4. Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį
  5. Nemokamos studijos – puikų arba tipinį lygį pasiekusiems studentams
  6. Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
  7. Ar studijos ir darbas suderinami?
  8. A.Gustainytė: Fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas
  9. Kaip būsimiems studentams pasiruošti perspektyvioms studijoms?
  10. Stojimų rezultatai – kaip visame pasaulyje, bet su lietuviškomis tendencijomis
  11. Pasauliniame reitinge VDU įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų
  12. Patvirtinti 2016 metų priėmimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimai
  13. Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
  14. Paaiškėjo, kaip vyks studentų rotacija
  15. Užsienio žinovai pažėrė patarimų, kaip pasiekti aukštesnės mokslo kokybės
  16. Harvardo profesorius: pasaulyje mažai tokį potencialą turinčių institucijų kaip Kauno universitetai
  17. Aukštojo mokslo diplomas rankose: kaip susirasti darbą?
  18. Mokslininkai ir studentai skatinami kurti naujas verslo idėjas
  19. Kuo naudingas privalomas mokslas iki 18 metų?
  20. Vyriausybė pritarė 2019 metų biudžeto projektui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato miesto biudžetą

2023 01 27
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Rinktis mediciną galės daugiau studentų

2023 01 24
Tedas Laurinaitis asmeninė nuotr.

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę 

2023 01 19
Priešmokyklinis ugdymas | smm.lt nuotr.

Studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto

2023 01 15
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Pensininkai | pixabay.com nuotr.

Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo

2023 01 12
Keisis privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo tvarka

Valstybės poreikis – 377 gydytojai rezidentai

2023 01 06
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas pasirašė švietimo įstatymo pakeitimus

2023 01 03
Kviečiama teikti siūlymus dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo | lrv.lt nuotr.

Kviečiama teikti siūlymus dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo

2023 01 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Vėjo jėgainės | am.lrv.lt nuotr..
Lietuvoje

Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama

2023 02 01
Tėvynės gynėjai ukrainiečiai ilsisi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius

2023 02 01
Auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas

2023 02 01
Juozas Kavaliauskas apdovanotas Už tradicinio kalvystės amato išsaugojimą ir populiarinimą Druskininkų krašte | Druskininkų savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Druskininkai pagerbė miestui nusipelniusius žmones

2023 02 01
Nuo vasario 1 d. lydekas žvejoti draudžiama
Gamta ir ekologija

Nuo vasario 1 d. keičiasi žvejybos reikalavimai

2023 02 01
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Istorija

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.
Kultūra

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka
  • Jūrinio vėjo elektrinių parkams – ES parama
  • Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Prasideda žiemos priėmimas į profesines mokyklas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

by daiva
2023 01 31
1
Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.

Lietuvoje visi moksleiviai nuo 16 metų ir studentai naudojasi internetu, 99,7 proc. iš jų tą daro kasdien, rodo Valstybinės duomenų...

Skaityti toliau

Kaunas pristato miesto biudžetą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

K. Čiurlionio koncertų centro, Pietrytinio aplinkkelio ir Kėdainių tilto statybos, Savanorių pr. atnaujinimas – tik dalis ambicingų Kauno projektų, numatytų...

Skaityti toliau

Rinktis mediciną galės daugiau studentų

by Ditė Česėkaitė
2023 01 24
0
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlymą dėl valstybės finansuojamų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • pridiot apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Na, jau, na :) apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Nuoroda apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seime aptarta Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaita

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai