Lapkričio 23-24 d., kongresų rūmuose „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Mokykla 2018“, bus pristatytas visos dienos mokyklos modelis, jo taikymas, nauda moksleiviams, tėvams bei projekto perspektyvos. Renginio metu pranešimus skaitys pedagogai, psichologai, ugdymo įstaigų vadovai bei daugybė kitų švietimo srities profesionalų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios dešimtys Visos dienos mokyklų, kurios siūlo galimybę pasilikti po pamokų ir iki 17 ar 19 val. dalyvauti formalųjį ugdymą papildančiose neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi, švietimo pagalbą, aktyviai leisti laiką lauke ir dalyvauti kitose ugdymui skirtose
veiklose. Tai gali tapti išeitimi vaikų laisvalaikiu ir visapusiu ugdymu besirūpinantiems, pilną darbo dieną dirbantiems tėvams, kurių vaikai pasibaigus pamokoms 12 ar 13 val. dienos grįžta namo ir laiką leidžia vieni. Be to, ilgesnis laikas su bendraamžiais ir specialistais skatina daugiau bendrauti ir prisijaukinti mokyklą, o tai, kaip pastebi ekspertai, sprendžia ir psichologines, mokymosi motyvacijos ir socialinės įtraukties problemas.
Vis daugiau „kitokių“ vaikų
Mokymo įstaigose vis dažniau pastebima, kad vaikų motyvacija akademinėms žinioms yra prislopinta, vis daugiau yra turinčiųjų bendravimo sunkumų – tai patvirtina ir psichologė, parodos „Mokykla“ dalyvė, Asta Blandė.
„Sakyčiau, kad atsirado daugiau „kitokių“ vaikų. Vaikų, kurie turi tam tikrų sunkumų bendraujant, mokantis, kuriems reikalinga papildoma pagalba koreguojant elgseną ir emocinę raišką“, – pastebi specialistė.
Šios srities praktikė, vienos iš mokyklų, įgyvendinančių Visos dienos mokyklos modelį, Kauno Palemono gimnazijos direktorė Ramunė Baniulienė sako, kad vaikų uždarumo, akademinių pasiekimų ir bendravimo problemas galima spręsti prisijaukinus mokyklą. Visos dienos mokyklos modelis kuria galimybę vaikams labiau įsitraukti, domėtis ir pažadina norą eiti į mokyklą net ir stokojantiems motyvacijos.
„Įsitraukę į veiklas po pamokų, moksleiviai tarsi atranda mokyklą iš naujo – ji nebėra vien tik privalomoms pamokoms skirta erdvė. Stebime, kaip didėja moksleivių motyvacija, gerėja akademiniai pasiekimai, emocinė savijauta ir įsitraukimas pamokų metu. Kadangi veiklose dalyvauja įvairaus amžiaus vaikai, jie kartu auga – bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, susipažįsta, „jaukinasi“ mokyklos erdves ir atmosferą“, – sako R. Baniulienė.
Išeitis dirbantiems tėvams
Remiantis užsienio praktika, kai kuriose valstybėse, kuriose įgyvendinamas Visos dienos mokyklos modelis – Anglijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Suomijoje – juo siekiama sumažinti socialinę atskirtį ir įtraukiuoju būdu ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu vykdytas Visos dienos mokyklos poreikio tyrimas parodė, kad toks mokyklos modelis itin reikalingas – poreikį išreiškė apie 90 % apklaustų tėvų, daugiausia auginančių mažamečius vaikus, tačiau jie labiausiai nori, kad vaikas namo grįžtų paruošęs namų darbus bei įsitrauktų į kokybišką laisvalaikį ir švietimo veiklas. R. Baniulienė pastebi, kad šį poreikį atliepti gali ir turi mokykla, pailginus jos veikimo dieną.
„Mūsų gimnazija yra Kauno miesto pakraštyje – tokių atokiau esančių mokyklų yra ne viena, o daugumos mokinių tėvai dažniausiai dirba toli nuo namų ar mokyklos, todėl manome, kad Visos dienos mokyklos projektas, visų pirma, atliepia tėvų poreikį ugdyti vaikus saugioje aplinkoje, užtikrinti jų turiningą poilsį, užimtumą ir ugdymą neformaliojo ugdymo būreliuose bei kitose mokyklos veiklose: šventėse, edukacinėse programose būnant viename pastate, nesiblaškant po miestą“, – sako mokyklos vadovė.
Lietuvoje – jau arti pusšimčio visos dienos mokyklų
Lietuvoje visos dienos mokyklos modelis skinasi kelią – šie mokslo metai yra pirmieji, kuomet projektas imtas įgyvendinti nacionaliniu mastu, apie jį imta drąsiai kalbėti. Visos dienos mokykla yra viena iš temų didžiausiame šių metų švietimo bendruomenės renginyje – parodoje „Mokykla 2018“.
„Šiais mokslo metais 23-iose Lietuvos savivaldybėse Visos dienos mokyklos projektą įgyvendina 40 mokyklų. Jų veiklose kiekvienoje mokykloje dalyvauja nuo 50 iki 720 vaikų. Visose mokyklose yra tam tikros veiklos kryptys, kurias moksleiviai gali pasirinkti: dalyvauja sporto, meno ir kitose veiklose, mokytojams padeda 34 ŠMM lėšomis papildomai samdyti mokytojų padėjėjai, mokyklų socialiniai partneriai, tėvai, savanoriaujantys vyresnių klasių mokiniai. Taip pat įsitraukia ir savivaldybės, padedančios užtikrinti visos dienos ugdymui palankias aplinkas, mokinių maitinimą ar kitas reikalingas paslaugas. Kol kas tai – bandomasis, vienerių mokslo metų projektas, po jo darysime išvadas, ir, žinoma, tobulinsime“, – pasakojo švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Viceministras sako, yra siekiama, kad apie Visos dienos mokyklos projektą, jo naudą ir galimybes, daugiau sužinotų ir su vaikų ugdymų susiję profesionalai, ir moksleivių tėvai, o tokią galimybę siūlančios mokyklos turėtų keistis gerosiomis praktikomis ir diskutuoti tarpusavyje. Taip pat svarbu suprasti, kuo Visos dienos mokyklos modelis yra pranašesnis už įprastą ir kaip prisideda prie mokinių mokymosi sėkmės, geros mokyklos kūrimo.
