Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Neuromokslininkė apie ugdymo procesą: technologinė aplinka vystosi gerokai greičiau nei smegenys

www.alkas.lt
2019 11 19 09:14
0
Neuromokslininkė apie ugdymo procesą: technologinė aplinka vystosi gerokai greičiau nei smegenys

Mokykla2019_logoLapkričio 22 d. „Litexpo“  parodų ir kongresų centre  prasideda 9-oji švietimo naujovių paroda „Mokykla 2019“ – tai svarbiausias Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginys. Jame susitinka, mokosi ir gerąja patirtimi dalijasi mokyklų steigėjai, švietimo centrų ir mokyklų vadovai, administracija, švietimo pagalbos ir kiti specialistai, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai, mokiniai bei jų tėvai.

Plačiau apie švietimo sistemos iššūkius, technologijų suteikiamas mokymosi galimybes ir neuropedagogikos pasiekimus Daiva Viskontienė ir dr. Urtė Neniškytė papasakos lapkričio 22 d. parodoje „Mokykla 2019“, K12 forumo metu, „Litexpo“ konferencijų centre.

Šiandieninis technologijų ir inovacijų pasaulis sparčiai juda į priekį už nugaros palikdamas visus, kurie su progresu nespėja. Tobulėjančios technologijos, vis didesnės dalies darbų automatizavimas, robotizacija, dirbtinio intelekto užuomazgos lemia vis ryškesnius socialinius pokyčius ir transformacijas darbo rinkoje, kuriai tampa reikalingos kitos kompetencijos. Šių pokyčių kontekste ypač svarbus vaidmuo tenka švietimo sistemai, kuriai, ekspertų teigimu, reikia naujo, šių dienų realijas labiau atitinkančio, požiūrio ir ugdymo metodų.

Svarbiausias įgūdis – nuolat mokytis

Daiva Viskontienė | rengėjų nuotr.
Daiva Viskontienė | rengėjų nuotr.

Jau daugiau nei 15 metų švietimo inovacijų plėtra Lietuvoje užsiimančios IT įmonės „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) vadovė Daiva Viskontienė sako, kad šiandien švietimo sistema gerokai atsilieka nuo to, kaip pasaulis vystosi už mokyklos ribų, kokias galimybes ir iššūkius lemia technologijų raida ir kokie yra verslo bei darbo rinkos poreikiai.

„Šiandien švietimo sistema dažnai dar orientuota į teorines žinias ir akademinius metodus, kurie suteikia įgūdžių, leidusių tikėtis sėkmės praeityje, bet ne šiandien. Maža to, pokyčiai yra tokie spartūs, kad pagrindinis švietimo sistemos tikslas turėtų būti ne tik vieno ar kito žinių paketo suteikimas, o įgūdžių nuolat mokytis, perdėlioti savo žinių ir kompetencijų sistemą ugdymas. Lankstumas bendradarbiaujant, pajauta ir kūrybiškumas, problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai ir kritinis mąstymas turėtų tapti švietimo prioritetu“, – sako D. Viskontienė.

Specialistės įsitikinimu, reikalingos tarpdisciplininio ugdymo galimybės, kurios leistų efektyviai apjungti tradicinius akademinius dalykus po savotišku giluminio suvokimo „skėčiu“, leidžiančiu ne tik pritaikyti žinias skirtinguose kontekstuose, bet ir suteikiančiu įgūdžius nuolat plėsti ir perkurti savo kompetencijas.

„Ankstesnėms kartoms daugeliu atvejų užtekdavo vienos siauros specializacijos, stabilios žinių bazės, kuri leisdavo sėkmingai siekti karjeros tam tikroje srityje. Šiandien prognozuojama, kad naujosioms kartoms savo ekspertinį pagrindą per gyvenimą teks pakeisti 4-7 kartus! Vadinasi, švietimo sistema turi siekti ne tiek sudėti jaunam žmogui į galvą tam tikrų konkrečių žinių, o suteikti įrankius žinioms skirtingose situacijose pasigaminti pačiam, gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių ir neapibrėžtumo. Būtent to šiandien reikia siekiant sėkmingai save realizuoti“, – pažymi D. Viskontienė.

Potencialo yra, ir bet reikia permąstyti mokymosi procesus

Pašnekovės teigimu, švietimui šiandien reikia ne tik daugiau tarpdiscipliniškumo, bet ir glaudesnio bendradarbiavimo su verslu, kuris daugeliu atvejų yra technologinių pokyčių ir inovacijų priešakyje.

„Lietuvoje ugdymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas yra apribotas. Švietimo sistema dažnu atveju uždara, veikianti tarytum vakuume, į kurį neprasiskverbia išorės vėjai. Trūksta tiltų tarp švietimo ir verslo, ir mes nežinome kaip tarpusavyje susijungti bendrai veiklai. Yra pilotinių bandymų, tačiau jie fragmentiniai, neturi tęstinumo. Tačiau užsienyje galime matyti nemažai sėkmingų švietimo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių: mokytojams ir dėstytojams suteikiamos galimybės  patiems mokytis verslo įmonėse, pažinti jų realybę ir procesus. Taip sukuriamos galimybės dėstomus dalykus susieti su praktine realybe ir iš mokymosi proceso gauti didesnės naudos“, – sako D. Viskontienė.

Vis dėlto, BMK vadovės manymu, Lietuvoje yra nemažai potencialo teigiamiems pokyčiams švietimo sistemoje įgyvendinti. Turime daug naujovėms atvirų, švietimo inovacijomis besidominčių specialistų, kurie yra pasirengę sukurti tinkamą terpę vaikų kūrybiškumui skleistis bei jų lyderystei ir iniciatyvumui skatinti. Tačiau pati sistema yra ganėtinai inertiška, todėl šis potencialas nėra tinkamai išnaudojamas. Tiek postūmiai „iš viršaus“, aiški vizija ir strateginės reformos, pačių mokytojų lyderystė ir verslo aktyvus įsitraukimas  D. Viskontienės įsitikimu, leistų sistemą išjudinti.

„Mokykla turi mokyti vaikus drąsiai veikti, tačiau vien „kalant“ vadovėlių medžiagą to padaryti nepavyks. Turi formuotis naujos darbo aplinkos, pritaikytos bendradarbiavimui ir savarankiškoms grupinėms veikloms. Taip pat reikia naujo mokymosi turinio, individualaus mokymosi programų, pritaikytų kiekvienam vaikui pagal vystymąsi ir poreikius. Kuriant šiuolaikišką mokymosi aplinką neabejotinai reikia pasitelkti ir technologijas, išmaniąsias mokymosi platformas, žinių pasitikrinimo sistemas. Labai svarbu, kad vaikai mokytųsi ne tik tam tikrų dalykų, bet ir save patys įsivertinti; ugdytų savirefleksiją. Šis aspektas itin svarbus siekiant augančio visuomenės sąmoningumo ir atsakomybės didėjančių technologinių galimybių akivaizdoje“, – sako D. Viskontienė.

Specialistės teigimu, priemonių ir galimybių suteikti vaikams šiandienos poreikius atitinkantį švietimą tikrai yra, klausimas – ar esame pasirengę jas išnaudoti ir ar sugebėsime įgyvendinti sisteminius pokyčius?

Efektyvesnių mokymosi būdų paieškos – per smegenų pažinimą

Urtė Neniįkytė | rengėjų nuotr.
Urtė Neniįkytė | rengėjų nuotr.

Neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė pažymi, kad žmonių technologinė aplinka šiuo metu vystosi gerokai greičiau nei jų smegenys. Dėl to siekdami mokytis efektyviai ir prisitaikyti prie pokyčių turime suvokti, kaip veikia mūsų smegenys ir mokymosi mechanizmai. Šios žinios, kartu su pedagogikos ir psichologijos disciplinų pasiekimais, gali būti naudingos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ugdymui.

„Šiuo metu jau yra pasaulinių iniciatyvių, kurios siekia neuromokslo žinias apie žmogaus smegenų veiklą ir mokymosi procesus praktiškai taikyti švietimo srityje. Tai vadinama neuropedagogika ir ši mokslo sritis gali padėti atrasti būdus mokyti bei mokytis efektyviau“, – sako U. Neniškytė.

Mokslininkės teigimu, neuropedagogika dar pakankamai nauja sritis, tačiau jau sėkmingai veikianti, teikiant rekomendacijas asmenų, kenčiančių nuo disleksijos, diskalkulijos ir panašių sutrikimų, ugdymui. Žinios apie smegenyse vykstančius procesus padeda atrasti efektyviausius būdus mokymosi sutrikimų turintiems žmonėms išmokti skaityti ar skaičiuoti. Pavyzdžiui, jau įmanoma dar prieš vaikui pradedant eiti į mokyklą nustatyti, ar jis susidurs su iššūkiais mokydamasis skaičiuoti, ir atitinkamai parinkti efektyviausius mokymosi metodus.

Sklaido pedagogikos mitus

„Nors neuropedagogika dar tik skinasi kelią į platesnį pripažinimą ir pritaikomumą edukacijos srityje, tačiau viliamasi, kad neuromokslo pasiekimai švietimo sistemą netolimoje ateityje turėtų pakeisti taip, kaip biomedicinos mokslai pakeitė sveikatos priežiūros sritį. Dabar jau, turbūt, niekas neįsivaizduoja medicinos srities be mokslinių tyrimų, nors kažkada tai atrodė nauja ir neįprasta“, – sako U. Neniškytė.

Mokslininkės teigimu, neuromoksliniai tyrimai padeda išsklaidyti ir tam tikrus plačiai paplitusius su mokymu susijusius mitus. Vienas jų – įsitikinimas, kad kiekvienam asmeniui geriausiai tinka tam tikras vienas mokymosi stilius: vizualinis, kinestetinis ar audialinis. Naujausi tyrimai rodo, kad mokymo medžiagos diferenciavimas pagal skirtingus tipus nepadeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Neva efektyviausią mokymosi stilių paprastai renkasi pats mokinys, tačiau šis subjektyvus vertinimas daugeliu atveju yra grįstas ne stiliaus efektyvumu, o patogumu. Kitaip tariant, jei pačiam žmogui atrodo, kad geriausiai informaciją jis įsisavina per vaizdus, tai dar nebūtinai reiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Priešingai, daugiausiai informacijos įsisavinama ją gaunant įvairiais būdais.

„Galiausiai, svarbiausia yra ne tiek bandyti vaikus mokyti, kiek padėti jiems mokytis patiems. Iš esmės nieko negalima išmokyti, galima tik sudaryti galimybes mokytis. Mokinys turi aktyviai mokytis pats. Mokytojas gali tik pateikti reikiamą medžiagą, ją nuosekliai ir aiškiai išdėstyti, nurodyti esamas žinių spragas, suteikti tinkamą mokymosi aplinką, bet jis negali išmokyti. Apie tai irgi svarbu kalbėtis su mokiniais: kad jų žinios ir gebėjimai galiausiai yra tik jų pačių motyvacijos ir pastangų rezultatas“, – sako U. Neniškytė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokykloms bus pristatyta nauja pilietinio ugdymo medžiaga
  2. Kaip ugdymo įstaigos sprendžia perpildytų darželių klausimą?
  3. Molėtų rajono Kijėlių specialaus ugdymo centras laimėjo 10 000 eurų!
  4. Lyderystė, tarpkultūrinis dialogas ir žiniasklaida Lietuvos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos ugdymo procese
  5. Baigiama rengti lytiškumo ugdymo programa atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus
  6. Prasideda etnokultūrinio ugdymo dirbtuvės mokytojams „Kukutynė 2011”
  7. „Litexpo“ parodų rūmuose mokytojai galės susipažinti su ugdymo naujovėmis
  8. Diskusija apie ateities mokyklas
  9. Baigiami rengti etninės kultūros ugdymo bendrųjų programų projektai
  10. Knyga apie švietimą Pakaunės krašte keliauja į mokyklas
  11. Ekspertai apie mokytojų rengimą: mokytojas nebeturi būti visažinis
  12. Seime rengiama diskusija apie mokymosi turinio įtaką ir švietimo ateitį
  13. Mokytojai piktinasi dvejus metus rengiamu Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektu
  14. Jau apie šimtą mokyklų ruošiasi streikui
  15. „Savaitės pjūvis“ apie korupciją ir bei mokyklų finansavimą (video)
  16. Filosofas G.Degėsys apie labdarą: „Neduok žuvies, duok meškerę“
  17. R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
  18. Elektroninis mokinio pažymėjimas leis tėvams sužinoti apie vaikų pirkinius
  19. Susitarti nepavyko – streikui pasiruošę virš 350 mokyklų ir apie 10 tūkstančių mokytojų
  20. „Savaitės pjūvis“ apie tris datas – 1918, 1949, 1990 ir jungtinį mokyklų tinklą (video)
  21. Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
  22. Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
  23. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengta jau septintoji paroda – „Mokykla“
  24. A. Lapinskas. Apie Lietuvos lenkų rinkimines problemas
  25. Naujoji karta verčia keisti požiūrį į ugdymą
  26. Kviečia trys tarptautiniai Meilės Lukšienės metų renginiai
  27. Artėja LEU parodos „Mokykla 2015“ atidarymas
  28. Parodoje „Studijos“ – Didysis hadronų greitintuvas ir kiti mokslo eksperimentai
  29. Mokyklose neturi būti amžinų vadovų
  30. Jau greitai programuotojais dirbs paaugliai

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021 03 03
vRugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.

Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas

2021 03 01
Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

2021 02 28
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybei siūloma susitelkti į mokyklų, naujovių ir viešojo valdymo pertvarką

2021 02 23
Vilniuje šiemet bus atnaujinta dar 10 mokyklų teritorijose esančių sporto aikštynų

Vilniuje šiemet bus atnaujinta dar 10 mokyklų teritorijose esančių sporto aikštynų

2021 02 20
Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

2021 02 20
ukmin.lt nuotr.

Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje suteiks postūmį ateities verslui

2021 02 18
A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

2021 02 18
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Višta apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • LRT radijas po 11.45 apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Svajonė apie B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
  • Knygos mėgėjų draugijai – 90
  • Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
  • B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1201; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1096; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 891; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 772; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 585; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

by Ditė Česėkaitė
2021 03 03
0
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė skelbia kadencijos darbo plano projektą. Pagal Vyriausybės įstatymą jis vadinamas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu, jo tekstas yra paskelbtas...

Skaityti toliau

Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas

by Ditė Česėkaitė
2021 03 01
0
vRugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.

Jau nuo kovo 1 dienos prasideda elektroninė registracija į Vilniaus mokyklas kitiems mokslo metams. Elektroninius prašymus bus galima teikti iki pat...

Skaityti toliau

Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Laukiant „EXPO 2020“, Dubajuje jau pastatytas Lietuvos paviljonas

Pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“, kuri nuo spalio 1 d. pusę metų vyks Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai), jau pastatytas Lietuvos paviljonas....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Višta apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • LRT radijas po 11.45 apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Svajonė apie B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (10): Pušų g. 43 / Birutės g. 15

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (10): Pušų g. 43 / Birutės g. 15

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai