Kad vaikas išaugtų laisvu, atsakingu ir kūrybingu, vien mokyklos neužtenka. Labai svarbi šeimos, draugų, neformaliojo švietimo veiklų (būrelių) įtaka. Mokykla suteikia teorinių žinių, paruošia egzaminams, o kūrybingumas, iniciatyvumas, įtakingumas, lyderystė – savybės, ugdomos už mokyklos ribų.
Tai atskleidė gegužės 17 d. Vilniuje, konferencijoje „Gyvenimo įgūdžių ugdymo kokybė – kodas į pilietinę visuomenę“ pristatyti socialinių ir asmeninių kompetencijų ugdymo tyrimo rezultatai.
Ar mokiniai save pažįsta, kaip moka bendrauti, kūrybiškai dirbti, bendradarbiauti komandoje, susitvarkyti netikėtose situacijose, kokie tėvų lūkesčiai ir ar mokytojai pasiruošę ugdyti šias kompetencijas? Į tokius klausimus atsakė 600 Lietuvos mokytojų ir virš 600 šeimų – vaikų ir tėvų.
Neformaliojo švietimo asociacijos prezidentas Valdas Jankauskas, pristatydamas tyrimo rezultatus, pabrėžė, kad kertinius asmenybės gebėjimus sėkmingai ugdo tiek bendrojo lavinimo mokykla, tiek šeima, tiek neformaliojo švietimo įstaigos už mokyklos ribų. Mokyklos monopolija vaikai ir jų tėvai linkę abejoti – kas trečias nepritaria, jog visus reikiamus įgūdžius galima gauti vien bendrojo lavinimo mokykloje, kas antras abejoja mokyklos mokytojo tinkamumu vesti neformaliojo švietimo užsiėmimus. Tyrimas atskleidė, kad neformaliojo švietimo užsiėmimus lankantys geriau geba veikti komandoje, siekti tikslo, analizuoti save, yra psichologiškai atsparesni bei kūrybingesni. Šeimai dažniausiai priskiriamas su asmenybės tvirtumu susijusių kompetencijų, tokių, kaip savarankiškumas, psichologinis atsparumas, atsakingumas, gebėjimas prisitaikyti nestandartinėse situacijose, ugdymas.
Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė, sveikindama konferenciją pasidžiaugė, kad neformalaus ir formalaus ugdymo specialistai vienija savo pastangas ugdyti aktyvų, demokratinėmis nuostatomis besivadovaujantį, atsakingą už save ir savo aplinką, veiksmingai idėjas realizuoti gebantį pilietį.
„Gyvenimo įgūdžių ugdymo svarba, siekiant socialinės sanglaudos ir ekonominės gerovės, niekas neabejoja. Labai svarbu, kad mūsų pedagogų pasirengimas (turimos žinios ir gebėjimai) atitiktų tėvų lūkesčius bei ateities darbo rinkos poreikius. Švietimo sistemoje dirbantis žmogus turi būti ypač kūrybiškas ir nuovokus“, – teigia viceministrė. Pasak E. Tamošiūnaitės, šis renginys – geras pavyzdys, kaip galima ir reikia diskutuoti apie problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, apjungiant vaikų, tėvų, mokytojų, verslo nuomonę.
Konferencijoje pranešimus skaitė, patirtimi bei įžvalgomis dalinosi LR Seimo narys Gintaras Steponavičius, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, taip pat mokslininkai, psichologai, sėkmingus ugdymo projektus įgyvendinę praktikai.
Konferencijoje taip pat buvo pristatyta 2012-2013 m. vykdyta aktyvaus moksleivių pilietinio dalyvavimo skatinimo programa „Atviras kodas: PILIETIS“: joje sukaupta moksleivių motyvavimo patirtis vykdyti pilietines iniciatyvas bei parengta nauja metodinė jaunimo pilietiškumo ugdymo priemonė pedagogams.
Konferenciją organizavo Neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“ ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.
