Lapkričio 23–24 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks švietimo sistemos aktualijų paroda – „Mokykla 2018“. Kasmetiniame, svarbiausiame švietimo bendruomenės renginyje, susitinka tie, kurie neabejingi mokyklai, norintys tobulėti, sužinoti pagrindines naujienas. Šiais metais pirmą kartą parodoje bus diskutuojama apie „Ateities mokyklą“, gerąja patirtimi dalinsis mokyklų steigėjai, švietimo centrų ir mokyklų vadovai, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokytojai, mokiniai bei jų tėveliai.

Šiuo metu bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų ir vadovų skaičius siekia beveik 30 tūkst. Iš jų beveik visi – daugiau kaip 98 proc. – turi aukštąjį išsilavinimą. Ekspertai sako, kad mokytojų rengimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sparčiai keičiasi. Vis labiau skiriasi mokytojo vaidmens ir motyvacijos rinktis pedagogo kelią suvokimas bei vis dažniau šią profesiją renkasi karjerą kitose srityse pradėję žmonės.

Kaip mokosi mokytojai

„Šiuo metu Lietuvoje mokytojai rengiami Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Galima pastebėti, kad visose aukštosiose mokyklose šiek tiek skiriasi mokytojų rengimo kryptys: vieni pabrėžia, kad svarbiausia geras dalykinis pasirengimas, kiti daugiau dėmesio skiria „minkštųjų“ gebėjimų ugdymui, treti telkiasi į specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokymą“, – sako Mokyklų tobulinimo centro steigėja, programos „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ konsultantė, socialinių mokslų daktarė ir didžiausio švietimo bendruomenės renginio Lietuvoje, vieno iš parodos „Mokykla 2018“ renginių pranešėja Eglė Pranckūnienė.

Pasak švietimo ekspertės, mokytojų mokymosi metodai ir rengimo būdai šiuo metu labai keičiasi ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Vis dažniau pabrėžiamas probleminis mokymasis – konkrečių realių situacijų sprendimas, naudojant įvairių sričių žinias.

„Būsimieji mokytojai vis daugiau mokosi spręsdami konkrečias ugdymo aplinkoje nutinkančias situacijas, ieško sprendimų naudodami integruotas dalyko dėstymo, psichologijos, bendravimo, galbūt net neuromokslų žinias. Taip pat didelis dėmesys skiriamas ugdomajam konsultavimui bei mokytojų tarpusavio bendradarbiavimui – klasėse dažnai bendradarbiauti ir dirbti grupėse yra skatinami moksleiviai, o šiuo metu, vis dažniau tai akcentuojama ir mokytojų rengime“, – sako E. Pranckūnienė.

Mokyklų tobulinimo centro steigėja, programos „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ konsultantė, socialinių mokslų daktarė ir didžiausio švietimo bendruomenės renginio Lietuvoje, vieno iš parodos „Mokykla 2018“ renginių pranešėja Eglė Pranckūnienė | „Litexpo“ nuotr.

Skirtingi keliai į mokyklą

Pasak ekspertės, keičiasi ir požiūris į būsimo mokytojo asmenybę bei ankstesnes patirtis: vis dažniau atsiranda žmonių, atradusių motyvaciją mokyti po sėkmingos karjeros kitose srityse.

„Asmenų, ketinančių tapti mokytojais, yra klausiama, kodėl jie nori tokiais būti, ko tikisi iš šios profesijos ir ką gali jai duoti. Dėl to yra rengiami motyvaciniai pokalbiai. Be to, vis labiau suprantama, kad kelių į mokytojo profesiją yra ne vienas, o pedagogikos studijos vos tik baigus mokyklą – tik vienas iš būdų tapti mokytoju. Tyrimai rodo, kad žmonės, pasirinkę pedagogo profesiją po ilgų karjeros tam tikrose ekspertinėse srityse metų, yra labai įdomūs, geba perteikti žinias ir kartais netgi lengviau sukuria patrauklų mokymosi procesą moksleiviams“, – teigia parodos „Mokykla“ dalyvė.

Vilniaus universiteto inicijuojamojoje diskusijoje „Ateities mokyklos kūrėjai: mokytojai, mokyklų vadovai, pedagogų ugdytojai“ dalyvausianti ekspertė pastebi, kad mokytojas švietimo sistemoje, visų pirma, yra suvokiamas kaip mokymo profesionalas bei mokymo rengėjas. Iš jo nebesitikima visažinystės.

Mokytojas – vedlys ir konsultantas

Šiam teiginiui antrina ir mokytojas, Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininkas Simas Ignatavičius, penkerius metus dirbantis mokytoju keliose sostinės mokyklose. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje ir kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Ugdymo plėtotės centru rengiamoje parodoje „Mokykla 2018“ S. Ignatavičius taps vienu iš Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos rengiamos diskusijos „Naujos kartos mokytojas. Kas jis?“ dalyviu.

„Mokytojui neįmanoma aprėpti ir žinoti visos informacijos, kuri šiuo metu yra vienodai lengvai prieinama ir mokytojams, ir moksleiviams. Šiuo metu mokytojas – ne viską žinantis pranašas, bet konsultantas, vedlys, padedantis moksleiviui atsirinkti ir įvertinti informacijos sraute gaunamas žinias, padedantis susiorientuoti, ką su jomis daryti ir sufleruojantis, kaip bus galima žinias panaudoti bei praktiškai jas taikyti. Manau, ateityje tokia mokytojo pozicija tik stiprės“, – sako S. Ignatavičius.

Vyras pabrėžia, kad visuomenėje pakankamai paplitęs suvokimas, jog rinktis mokytojo kelią būtina skatinti pačius gabiausius, šiek tiek prasilenkia su realybe. Pasak jo, kur kas svarbiau, kad pasiryžęs tapti mokytoju žmogus, aiškiai suvoktų savo pasirinkimo priežastis bei šios profesijos galimybes.

„Manau, mokytojo profesiją besirenkantys žmonės, visų pirma, turi būti motyvuoti ir tikėti savo galimybe kurti pokytį plačiąja prasme. Nes šiame darbe siekis uždirbti daug pinigų ar išrasti pasaulį pakeisiančią technologiją nėra, ir, greičiausiai, niekada nebus įgyvendintas. Tačiau kai kryptingai besimokantis tavo ruoštas moksleivis įstoja į geriausius pasaulio universitetus ir baigęs mokyklą su pasididžiavimu praneša, kad jo sukauptos žinios yra puikus pamatas ir tikrai niekuo nenusileidžia kitiems studentams iš viso pasaulio – jausmas ir savo darbo rezultatų įvertinimas yra tokio paties, o gal net ir didesnio masto atlygis“, – sako mokytojas.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS