Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva (0)

Klimato kaita | am.lt nuotr.

Klimato kaita | am.lt nuotr.

Mažas, bet reikšmingas Lietuvos indėlis į klimato kaitos mažinimą – vis daugiau žmonių atsisako vienkartinių indų

Ledynų laidotuvės, neregėti karščiai, kova su klimato kaita pralaimima – šie žodžiai girdimi vis dažniau ir kas kartą tariami garsiau. Didingiausiuose Europos kalnuose – Alpėse, jau nyksta ledynai. Paskutinysis, pasak mokslininkų, išnyko stebėtinai greitai – vos per dešimtmetį. Skelbiama, kad Alpės greitai praras pusę sniego ir ledo masyvų. O meteorologai praneša, kad pastarieji ketveri metai buvo karščiausi nuo XIX amžiaus vidurio. Pasaulio lyderiai svarsto ką daryti, kad klimato kaita būtų mažesnė. Naujausi Jungtinių Tautų duomenys nedžiugina: skaičiuojama, kad pasauliui reikia imtis 5 kartus intensyvesnių veiksmų klimato kaitai suvaldyti.

Lietuviai – aktyvūs kovotojai su klimato kaita

Klimato kaitos kovotojų gretos sparčiai auga visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.  Aktyviai prie tvaresnės aplinkos kūrimo prisideda ir gyventojai, ir moksleiviai. Šimtai tūkstančių moksleivių visame pasaulyje vietoj pamokų rinkosi protestus ir prašė atkreipti dėmesį į klimato kaitą. Lietuviai ne tik prisijungė prie protestų, bet paramą išreiškė ir priimdami vasaros iššūkį. Jo metu stengėsi atsisakyti vienkartinių indų. „Svarbiausia, kad pradėtume mąstyti apie ateitį, apie gamtą ir tai, kas mūsų laukia, jei nekeisime vartojimo įpročių. Atsisakydami vienkartinių indų mokiniai savo pavyzdžiu užkrečia savo šeimos narius, draugus ar mokyklos pedagogus. Šio iššūkio rezultatai mus maloniai nustebino“, – sako Vaida Griškevičienė, iniciatyvos „Kita forma“ vadovė ir viena iš vasaros iššūkio sumanytojų.

Vienkartinių plastiko gaminių gyventojų kasdienybėje sparčiai mažėja

Šią vasarą ir dalį rugsėjo, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ kvietė mokyklų bendruomenes, mokinius bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekta aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais. Iššūkio dalyviams sekėsi puikiai: per kelis mėnesius pavyko atsisakyti net 5762 plastikinių maišelių. Tiesa, dalyviai pripažįsta, kad atsisakyti plastiko – nelengva. „Liūdna, kad labai daug maisto – supakuota plastikiniuose induose. Pardavėjos prie kasos prekes deda į plastikinius maišelius. Nuolat reikia prašyti, kad to nedarytų. Duona, batonas – plastikiniuose maišeliuose, reikia gerai paieškoti, kad rastum popierinių maišelių“, – teigė vienas iššūkio dalyvių Julius.

Daugiau nei 3000 kartų kavą ar arbatą gyventojai gėrė naudodami daugkartinį, o ne vienkartinį puodelį. Daugiausiai, 6500 kartų, atsisakyta vienkartinių plastiko buteliukų. Vis dažniau gėrimai geriami ir be plastikinių šiaudelių – jų neprireikė 2580 kartų. Nors dauguma dalyvių neįsivaizdavo vasaros iškylų be vienkartinių indų, pasiekė labai daug: atsisakyta 3382 tūkstančių vienkartinių lėkščių ir 4370 vienkartinių plastiko įrankių. „Šis aplinkos tausojimo iššūkis puikiai iliustruoja mažo pokyčio didelę svarbą. Juk atsisakyti plastikinio šiaudelio – nėra sudėtinga, bet, kai tai padaro visas būrys iššūkio dalyvių, turime džiuginantį rezultatą. Tikiu, kad ši graži iniciatyva nesibaigė kartu su vasara, o paskatino tęsti protingų, aplinkai draugiškų pasirinkimų ciklą“, – dalyvių pasiekimais džiaugėsi „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos specialistė.

Geriausiai pasirodžiusios komandos – rungsis „Žaliosios olimpiados“ finale

Visi iššūkyje dalyvavę ne tik ženkliai prisideda prie gražesnio rytojaus kūrimo, bet ir nuolat gilina žinias apie tvarią aplinką. Įgyvendinę tikslą – kaip įmanoma labiau sumažinti išmetamo plastiko kiekį, keičiant vienkartinio naudojimo daiktus daugkartinio naudojimo alternatyvomis, tokiu būdu mažinant gamtos užterštumą ir formuojant visuomenės įprotį propaguoti gamtai draugišką gyvenimo būdą, mokiniai savo kelionę aplinkosaugos švietimo keliu tik pradės. Geriausiai pasirodžiusios komandos ir gyventojai apdovanoti prizu – turiningu savaitgaliu viename gražiausių Lietuvos kurortų. O pavyzdingiausios ir daugiausiai plastiko atsisakiusios mokinių komandos pateko į „Žaliosios olimpiados“ finalą. Tai Molėtų gimnazijos komanda „Ekostazė“, Šiluvos gimnazijos komanda „Oikos logos“ ir Ignalinos rajono Didžiasalio komanda „Ryto“ gimnazijos „Žaliasis rytas“ komanda. Olimpiados finalo metu mokiniai ne tik daugiau sužinos apie plastiko atisakymo naudą, bet ir bus aktyviai bei žaismingai įtraukiami į ekologinį švietimą, bus apdovanoti galimybe ir kelione mokytis iš kitų pasaulio valstybių.

Nacionalinė „Žalioji olimpiada“ – tai VšĮ „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ rengiamas projektas, kuriuo siekiama netradiciškai ugdyti Lietuvos moksleivių ekologinį sąmoningumą – perteikti ekologijos ir aplinkosaugos žinias, formuoti ilgalaikius įpročius, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui bei gamtos saugojimui.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: