Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos karių atminimą (nuotraukos) (13)

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Seime buvo surengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.

Ši  asamblėja buvo skirta aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendros istorinės atminties klausimams ir  bendrai politinei krypčiai tarptautinėse organizacijose: ES, NATO, ET ir kt.

Prieš asamblėją  jos dalyviai aplankė sovietinio totalitarizmo aukų atminimo vietas: padėjo gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, ant Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse, prie atminimo kryžiaus Kaniūkų kaime, skirto žuvusiųjų Kaniūkų kaimo gyventojų atminimui. Taip pat dalyvavo Armijos Krajovos (AK) karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse. Šiose iškilmėse kalbėjęs Seimo istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, be kita ko, sakė:

„Vakarai siekė iš Lietuvos ir Lenkijos sukurti buferinę zoną, kuri galėtų juos apsaugoti nuo bolševikų invazijos, o sovietai bandė įtraukti į pasaulinę proletarinę revoliuciją, nuspalvinusią visą Europos žemėlapį. Lietuvos vietinė rinktinė kovėsi Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais ir Armija Krajova, siekdamas atgauti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Armija Krajova kovojo Vilniaus žemėje tiek su nacių okupantais, tiek su lietuviais, laikydama Vilniaus kraštą Lenkijos dalimi ir siekdama vėl prisijungti prie Lenkijos“.

Ar įmanoma susitaikyti tarp tų, kurie karo metu buvo skirtingose barikadų pusėse? – klausė Seimo narys. Jo manymu, tokio susitaikymo elementas galėtų būti pripažinimas to, kad abu yra sovietinės sistemos aukos.

„Istorija turėtų mus išmokyti gyvenimo. Ir jūs mirėte kaip didvyriai dėl savo tiesos, už savo tautos laisvę ir nepriklausomybę. Poilsis ramybėje “, – užbaigė Armijos Krajovos kareivių perlaidojimo iškilmėse savo kalbą A. Gumuliauskas.

Prieš Armijos Krajovos karių perlaidojimo iškilmes Eišiškių bažnyčioje buvo surengtos  šiai progai skirtos mišios. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos, vietos valdžios institucijų, Tautinės atminties instituto (IPN), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, taip pat lenkų kariai, skautai ir vietos žmonės.

Lenkijos Seimo maršalkos (pirmininko) pavaduotoja Malgožata Gosievskas (Malgorzata Gosiewska) džiaugėsi Lietuvos Seimo narių dalyvavimu perlaidojant Armijos krajovos kareivius. Ji pabrėžė, kad, „tai yra šimtmečio žingsnis suartėjimo ir glaudesnių santykių link“.

– Mes stovime tiesoje, atiduodame pagarbą, galvojame kaip elgtis toliau, kaip dar labiau atsispirti šiam blogiui, su kuriuo kovojo mūsų didvyriai, – sakė D. Gosievska, turėdama omenyje Rusiją.

– Rusija vėl bando padalinti Europą, Rusija vėl yra agresorė, okupavo dalį Ukrainos, dalį Gruzijos, bando suklastoti istoriją ir tik kartu dirbdami mes galime tam priešintis, priešintis ir palaikyti kitas tautas, kad jie taip pat turėtų jėgų pasakyti „ne“, – sakė Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoja.

Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija suskubo Vilniaus Rasų kapinėse pagerbti ir Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą. Šiose apeigose, atrodo, oficiali Lietuvos Seimo delegacija dar nedalyvavo…

Turint omenyje, kad Lenkija iki šiol nėra ne tik pripažinusi 1920-1939 m. ginkluotos Vilniaus krašto okupacijos, tačiau ir nekartą viešai šį istorinį faktą neigusi, oficialios Lietuvos seimo narių delegacijos dalyvavimas AK karių garbinimo iškilmėse prilygsta susitaikymu su „šlovingosios“ raudonosios armijos „išvaduotojos“ žygdarbiais.   

Primintina, kad 1993 m. AK veiklą Lietuvoje tyrusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija nustatė, kad AK kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą, padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė taikius gyventojus, daugiausia lietuvius. Iš viso etninėse lietuvių žemėse AK nužudė apie 4000 gyventojų, taip pat žalojo, kankino, apiplėšinėjo (žr. ,,Armija Krajova Lietuvoje“, Vilnius-Kaunas. 1995, t. 1, p. 123–124). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tyrė bylą dėl AK vaidmens nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus ir 1999 m. nustatė, kad „Armijos krajovos partizanų daliniai, nepripažindami Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai 1939 metais, vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, t. y. terorizavo, plėšė, žudė eilinius lietuvių, žydų, rusų tautybės Lietuvos gyventojus, tikėdamiesi, kad po Antrojo pasaulinio karo šie veiksmai padės Lenkijai reokupuoti Vilniaus kraštą“.

Ši tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos asamblėja buvo jau antroji po to, kai Lenkijos nutrauktų asamblėjų veikla buvo atnaujinta šių metų vasario 11 d. Varšuvoje. Prieš tai abiejų seimų asamblėjos vyko daugiau nei prieš 10-metį. Lenkija nuo 2009 metų gegužės nevykdė įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją taip darydama spaudimą Lietuvos valdžiai dėl tariamai pažeidžiamų Lietuvos lenkų teisių.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: