Seimo nariai Lietuvos istoriją bandys priderinti prie Lenkijos? (25)

Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt nuotr.

Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 7-8 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos seimų nariai rinksis į tarpparlamentinę asamblėją Vilniuje.

Šioje asamblėjoje ketinama aptarti istorinės atminties ir tarptautinių santykių klausimus. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko Arūno Gumuliausko, Lietuvos Seimo nariai su Lenkijos politikais tarsis dėl galimybės plačiau tyrinėti tarpukario istoriją.

Bandydamas užbėgti už akių galimiems kaltinimams, jog politikai ketina kištis į istorijos tyrimus, A. Gumuliauskas BNS žurnalistus patikino: „Gink Dieve, politikai tikrai nesikiš į istorijos tyrinėjimo procesus, bet mes kaip valdžios atstovai sieksime skatinti tuos tyrinėjimus, aktyvesnį dialogą, kad neliktų tokių baltų dėmių mūsų istorijoje ir tų dėmių neišnaudotų mums nedraugiškos trečiosios jėgos“.

Tačiau A. Gumuliauskas nepaneigė, kad su lenkais bus ieškoma galimybės skatinti abiems šalims priimtino apibendrinto „europinio“ istorinio diskurso tinkamo abejoms valstybėms. Pasak A. Gumuliausko, Rusijos bandančios griauti gerus Lietuvos ir Lenkijos santykius bandymai abi draugiškas šalis „sumušti kaktomis per istorinės atminties prizmę“, verčia ieškoti būdų kaip užpildyti tas, pasak jo, „baltas istorines dėmes“.

Kaip tokių tariamų istorijos „baltų dėmių“ pavyzdį, dėl kurių turėtų sutarti Lenkija bei Lietuva, Seimo narys ir istorikas A. Gumuliauskas pateikė nesutarimus dėl Vilniaus krašto okupacijos ir Armijos Krajovos veiklos vertinimo.

Beje, Lietuvoje veikiančio lenkakalbio interneto portalo wilnoteka.lt pranešime apie būsimą asamblėją, vardinant klausimus, kuriuos joje ruošiamasi svarstyti, minimas  Vilniaus krašto prijungimas prie Lenkijos 1922 m., kurį lietuviai vadina okupacija (przyłączenie Wileńszczyzny do Polski w 1922 r., przez Litwinów określane jako okupacja Wileńszczyzny). Taigi, pačioje Lietuvos atrodo nesugebama susitvarkyti su istorinės atminties dėmėmis. 

Lietuvos ir Lenkijos tarparlamentinėje asamblėjoje taip pat ketinama aptarti Lietuvos ir Lenkijos laikyseną NATO, Europos Sąjungoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Ši tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos asamblėja bus jau antroji po to, kai Lenkijos nutrauktų asamblėjų veikla buvo atnaujinta šių metų vasario 11 d. Varšuvoje. Prieš tai abiejų seimų asamblėjos vyko daugiau nei prieš 10-metį, nes Lenkija nuo 2009 metų gegužės nevykdė įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją. 

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

25 komentarai

  1. Pirmiausiai, – o kam Lietuvai ta asamblėja su Lenkija reikalinga, apskritai kam reikalingas dėjimasis su Lenkija – pats lenkinimasis. Beje, Oskaro Milašiaus įžvalga dėl santykių su ja yra tokia, kad dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis. Taip ir įvyko po 1938 metų Lietuvos valdžios susidėjimo su ja. Juk su Latvija, Baltarusija ar Vokietija tokių asamblėjų neturima. Lietuvos istorijoje yra būtina laikytis 1918 m. vasario 16-osios akto nuostatos, kad Lietuvos valstybė atkuriama ir atskiriama nuo visų buvusių valstybinių ryšių su Lenkija. Šių principų ir būtina laikytis – istorijos Lietuvos ir Lenkijos privalo būti atskiros be jokių derinimų. Seimas čia, beje, privalo laikytis ir kito Vasario 16-osios principo, kad Lietuvos valstybė atkurta su sostine Vilniuje, tai yra įtvirtinta ir LR Konstitucijoje. Pagaliau patriarchas J. Basanavičius šventai laikėsi šios nuostatos. Taigi Lenkija vadindama Vilniaus su teritorija užgrobimą prijungimu prie Lenkijos, įžeidžia Lietuvos ir lietuvio savigarbą. Vasario 16-osios ir konstitucinė pozicija, kad Vilnius yra Lietuva ir Lietuvos valstybės sostinė šalies istorijoje privalo likti nepajudinama priešingu atveju būtų valstybės ir Tautos išdavystė.

  2. Antanas:

    Lietuviai turės pripažinti, kad nebuvo jokios Pietryčių Lietuvos okupacijos? Tipo, “Vilenščyznos” gyventojai “lenkai” nuolankiai paprašė Lenkijos viršininko, žemaičio, Juozo iš Pilsūdų, kad leistų jiems, skriaudžiamiems nuožmių litvinų, prisijungti prie Motinos Lenkijos? Nu geras… 🤯 Kažkas panašaus buvo ir su Lietuvos “laisvanorišku prisijungimu” 1940-aisiais prie SSSR bei Krymo “teisėtu grąžinimu” Rusijai šiais laikais…

  3. Iš tiesų:

    Kovo 11-osios Lietuvos politikai ir istorikai ,ypač bumblauskiniai, nėra pajėgūs politiškai ,vertybiškai ir dalykiškai lygintis su Lenkijos istorikų ir politikų klanu bei tinkamai atstovauti Lietuvos ir lietuvių interesams.Deja.Tuo labiau ,kad dabartinėje S.Skvernelio Vyriausybėje yra du ministrai turintys ,,Lenko kortą”,kuri įpareigoja juos nekenkti Lenkijos interesams.Tad, kam ta tarpparlamentinė asamblėja iš viso reikalinga?

  4. Žemyna:

    Deja, ne kiekvienos šeimos istorijoje tos dėmes baltos buvo…

  5. Julijonas:

    Neturiu galimybės lyginti dviejų šalių istorikų kvalifikacijos lygio. Bet viena akivaizdu: didžiosios dalies lietuvių istorikų bruožas – lankstumas, slidumas. Jie nuolatos žvalgosi iš kurios pusės vėjas pučia. Jie neturi dvasinės stiprybės atstovėti Lietuvos poziciją ir pasakyti garsiai, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai tik tuomet geri, kai Lietuva tampa vasale, jaunesniąja seserimi. Mūsų bendra istorija yra to pavyzdys.

  6. Gintautas:

    Baisu iki ko ritasi mūsų politikai ir istorikai, absurdas. tai gal nebuvo lenkų okupacijos, lietuvių mokyklų uždarinėjimo. Dar ir dabar trukdoma Lietuvoje norintiems mokytis lietuviškai. Gal Gumuliauskas tegu išsprendžia šią problemą.

  7. Tvankstas:

    Kam reikalingas rugsėjo 8-9 dienos susitikimas ?
    Kad Lietuva atsisakytų pripažinti Lenkiją sulaužius 1920.10.07 Suvalkų sutartį ir grobuoniškai užėmusi pietinę Suvalkiją ir Pietryčių – Rytų Lietuvą.
    Ruošiamasi pripažinti Lenkijos okupaciją kaip teisingą Lietuvos gelbėjimo nuo chamų Kauno lietuvių žingsnį.
    Lietuvos Seimas, ko gero, absoliučia dauguma (daugiau kaip 2/3) pasiruošęs pripažinti Lenkijos teisėtus veiksmus 1920-22 metais.

    • Žemyna:

      Pirkimo bei pardavimo sandorių visokių būna. Ir prekių visokių būna. Pasitaiko, kad ir sąžinė, ir Tėvynė ant prekystalio padedama. Todėl kas galėtų paneigti? Nebent patys pardavėjai netikėtai garbingu elgesiu.
      Bet ir pirkėjų pasitaiko visokių. Deja, ir tokių yra, kas niekuo nesibjaurės, kad tik tarakonų lenktynėse gudriausias ir stipriausias pasirodytų… Juolab, jei pardavėjas ilgai, įkyriai ir vergiškai siūlosi…
      Artėja dvišalės sutarties (ne)nepratęsimo data. Reikia jai ,,gruntaunai” pasiruošti?
      Kažin, kur vyks sandėrio aplaistymo puota? Kur pirkėjas skelbs komplimentus, esą, pirmą kartą turėjęs garbės su tokiais toliaregiais išminčiais reikaliukus tvarkyti. O po puotos vairuotojai užsimes kiekvienas sau po ,,išminčių” ant peties ir nuneš į mašiną?

  8. Alvydas Butkus:

    Lietuva gali būti spaudžiama pasmerkti P.O.W. išvaikymą 1919 m., pasipriešinimą L. Želigovskiui ir sutrukdymą jam išvaduoti “Litwą” nuo “chamų litwinų” 1920 m. mūšiuose ties Giedraičiais ir Širvintomis, o Vilniaus ir dalies jo krašto atgavimą 1939 m. traktuoti taip, kaip traktuoja Balstogės universiteto Vilniaus filialo dekanas Volkonovskis savo darbe, pavadintame “Litewska okupacja Wileńszczyzny”.

  9. Tomas:

    Tai ką jūs vadinate derinimu, pasistenkite, kad Lietuvos patriotams skaitant, nors dėl jūsų gėda nebūtų. Kitaip manau rašykit bendras išvadas lenkiškai ir į lietuvių kalbą net neverskite, nes neverta.

  10. Skalvis:

    Na, akli mato, kurti girdi – Vilnius ir jo kraštas, ruošiami atiduoti lenkams. Vilnius jau išvalytas, beveik, (nes nepavyko nulyginti Gedimino kalno), nuo visko, kas nesižiūri ant lenkiško paso. Beliko tik paruošti istorinį paaiškinimą ir laukti kada puls rusai, o lenkai vaduos.

  11. Arūnas:

    pagrindinis klausimas apie Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius yra išsiaiškinti, kad Lenkija dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais vienašališkai peržiūrėdavo sienas ir “prisijungdavo” norimas LDK teritorijas. Todėl vėlesnis sienų perkėlimo tolyn į rytus ar pietus buvo logiškas tęstinis grobuoniškas veiksmas. Ar pripažins Lenkijos istorikai, kad bent vieną žemės pėdą (30×10 cm) iš Lietuvos, Čekijos ar Vokietijos Lenkija užėmė neteisėtai, padarydama skriaudą kaimyninėms tautoms?

    • 2019.09.06-08:

      II-asis Pasaulinis vilniukų suvažiavimas
      įtariu, jog to ir renkasi… 🙂
      Nežinau, kaip jūs, bet aš netyčia sužinojau – iš autobuso švieslentėje rodytų skelbimo. Nei Delfyje, nei diena.lt, ar kt. nepastebėjau pranešimų (tiesa, 15min. šias dienas nesilankiau).
      Panašu į pagyvėjimą? Mūsų politikai dalyvaus, žinoma. O žiniasklaida?

  12. mvasionis:

    Renkasi vilniukai? Labai lenkiškai pasivadino, gryna lenkų kalba: “Petruk, pogliadzi teliuk”

    • Žemyna:

      AČIŪŪŪŪŪŪŪ!
      🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂 🙂

      O man per tuos vilniukus kilo klausimas dėl UA, BY, RU pavardžių, besibaigiančių -iuk (-юк), kilmės… Kaip ta priesaga atrodo? Pvz., pavardė Vitiuk. Kaip ir Vytukas?

      • mvasionis:

        Priesaga -iuk yra baltoslavų laikų palikimas, kaip ir lietuviams, taip ir suslavėjuskiems reiškia mažybinę — Karol — karoliuk, Viktus — Viktiuk ir tt.
        Slavų kalboje dar daug mūsų žodžių ir formų, juk jie tik prieš pusantro tūkstančio metų pradėjo atsiskirdinėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: