Vitaminas B12 – ir nuo demencijos, ir nuo depresijos (0)

Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė | Asmeninio albumo nuotr.

Nejaugi gyventi ilgai ir laimingai galima ne tik pasakose? Klaipėdos universiteto lektorė medicinos mokslų daktarė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė žino receptą, kaip tai pasiekti realiame gyvenime, ir juo dalijasi.

– Atminties susilpnėjimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti – tai senatvės požymiai. Ar jie neišvengiamai būdingi kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui? 

– Pažintinių funkcijų prastėjimas yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių. Senstant dėl mielinio nervų ląstelių apvalkalo – membranos plonėjimo susilpnėja signalų perdavimas ir slopsta neuronų funkcija: atsiranda užmaršumas,

nesugebėjimas sutelkti dėmesį ir spręsti problemas. Dažniausia, net 62 proc. ligonių, sergančių demencija, priežastis – Alzheimerio liga, antrą vietą užima kraujagyslinė demencija, kuri paliečia 17 proc. sergančiųjų demencija.

Šios ligos vystymąsi provokuoja tokie veiksniai, kaip netinkama mityba, fizinis neveiklumas, nutukimas, rūkymas, hormonų disbalansas, lėtinis uždegimas, oksidacinio streso ir laisvųjų radikalų sukeliamas mielino apvalkalo pažeidimas, padidintas cholesterolio kiekis ir kraujo spaudimas, sutrikęs gliukozės kiekis ir depresija.

– Turbūt neįmanoma rasti žmogaus, kuriam nebūtų galima priskirti bent vieno iš jūsų išvardytų veiksnių, o kai kuriems būdingi net visi. Ar šiuolaikinė medicina negali padėti?  

– Šiuo metu nėra jokių vaistų ar kitų gydymo būdų, specialiai patvirtintų gydyti kognityviniam sutrikimui arba jo progresavimo prevencijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad vitamino B12 vartojimas palengvina demencijos, depresijos ir kitų ligų simptomus, taip pat gali užkirsti kelią šioms ligoms vystytis.

– Vadinasi, vitaminas B12 yra išeitis, vengiant senatvinės demencijos? 

– Tai pagalba sau. Ir ne tik nuo demencijų. Vitaminas B12 yra būtinas visų kūno ląstelių funkcionavimui, jis dalyvauja svarbiuose organizmo procesuose, reikalingas išgauti energijai iš baltymų ir riebalų, normaliai kraujodarai, palaiko nervų sistemos vientisumą ir DNR sintezę. Jo trūkstant gali sutrikti galūnių, ypač rankų, jutimai (bado adatėlėmis, laksto skruzdėlytės), liežuvis tampa avietinės spalvos, gali atsirasti žaizdelių burnoje, oda neretai pagelsta, susilpnėja plaukai. Esant vitamino B12 trūkumui, vystosi mažakraujystė: sutrinka deguonies tiekimas visoms ląstelėms, gali varginti nuovargis, silpnumas, mieguistumas, dusulys.

– Net ir jauniems žmonėms? 

– Taip, o žymiai trūkstant vitamino B12, suprastėja atmintis ir suvokimas, regėjimas, atsiranda nuotaikų kaita, dirglumas iki psichozės išsivystymo, gali varginti lėtiniai galvos, sąnarių, raumenų skausmai ar sutrikusi pusiausvyra, pasireikšti vidurių užkietėjimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas, net nevaisingumas. Vyresniems žmonėms kyla didesnė vitamino B12 trūkumo rizika dėl dažnesnės piktybinės mažakraujystės, skrandžio atrofijos, kas apsunkina vitamino B12 atpalaidavimą iš maisto baltymų ir jo įsisavinimą dėl storosios žarnos problemų. Toks trūkumas vargina nuo 5 iki 40 procentų vyresnių žmonių.

– Vadinasi, vitaminas B12 svarbus ne tik ligų prevencijai?

– Yra svarių mokslinių įrodymų, kad vitaminas B12 veiksmingas esant mažakraujystei, svaigimui, sutrikusiai eisenai, raumenų silpnumui, spastiškumui, demencijai, psichozei, regėjimo problemoms, nuotaikos sutrikimams ir net šlapimo ar išmatų nelaikymui. Kaupiami vitamino B veiksmingumo įrodymai siekiant išvengti Alzheimerio, širdies ligų bei krūties, gimdos kaklelio vėžio, depresijos, miego sutrikimų, diabetinės neuropatijos, nuovargio, veido spazmų, neramių kojų sindromo, lūžių ir kt. Pakankamas šio vitamino kiekis organizme lemia gerą virškinimą, visaverčių raudonųjų kūnelių gamybą, gali užkirsti kelią senėjimui.

Vitaminas B12 svarbus gydant širdies bei kraujagyslių ligas. Įrodyta, kad 100–500 μg šio vitamino per dieną mažina homocisteino koncentraciją ir yra apsauginis veiksnys nuo išeminės širdies ligos. Dėl priešuždegiminio ir antioksidacinio poveikio B grupės vitaminai saugo nuo insulto, o jam įvykus pusei pacientų pagerina atsistatymą, ypač kalbos įgūdžius, kas dešimtam sumažina pasikartojančio insulto riziką.

Gaunant pakankamą vitamino B12 kiekį, sumažėja ūmūs skausmai, ypatingai – apatinės nugaros dalies. Tai daugiau nei papildas, nes ne tik slopina skausmą, bet ir padeda atstatyti pažeistas nervų skaidulas, stabilizuoja nervų ląsteles, pagerina nervinio impulso sklidimo greitį.

– O kuo vitaminas B12 svarbus smegenų veiklai?

– Aprūpinus organizmą šiuo vitaminu, sulėtėja sergančiųjų demencija smegenų tūrio ir smegenų žievės nykimas net iki septynių kartų. Vadinasi, pristabdoma ligos eiga, išsaugomos smegenų funkcijos. Britų mokslininkai yra nustatę, kad kasdien vartojant daug vitamino B, senyvo amžiaus žmonių smegenų pilkosios masės mažėjimas gali sulėtėti perpus, taip atitolinant atminties prastėjimą ir senatvinės silpnaprotystės vystymąsi. Įrodyta, kad dvejus metus kasdien vartojant po 100 μg vitamino B12 žymiai pagerėja bendras pažintinis funkcionavimas, įskaitant ir depresinius požymius. 2017 metais JAV Minesotos mokslu grįstos praktikos centre mokslininkams įvertinus 263 studijas su 13 klasių įvairių intervencijų pažintinės funkcijos gerinimui, daugiausia žadančiais išrinkti fizinis aktyvumas ir vitamino B12 su foline rūgštimi vartojimas.

Nuo dviejų iki 29 proc. vyresnių žmonių išsivysto pažintinių funcijų sutrikimas, susijęs su sutrikusiu neuropsichiatriniu, fiziniu ir socialiniu funkcionavimu bei blogesne gyvenimo kokybe. Deja, nėra veiksmingų prevencinių strategijų apsaugoti žmones nuo pažintinių funkcijų blogėjimo ir jų nepageidaujamų pasekmių. Viena iš galimybių – vitaminas B12.

– Kiek jo reikia vartoti, kad organizme netrūktų ir nebūtų per daug?

– Vitamino B12 perdozuoti beveik neįmanoma. Suaugusiam žmogui šio vitamino paros norma gaunama suvalgius beveik 5 didelius kiaušinius arba nuo dviejų su puse vištos krūtinėlių. Daugiausia vitamino B12 yra sardinėse, lašišoje, tune, menkėje, avienoje, krevetėse, jautienoje, jogurte, karvės piene. Deja, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies, žarnyno, autoimuninėmis, alerginėmis ligomis, atrofiniu gastritu), po operacijų, traumų, vegetarams, veganams pritrūksta vitamino B12 maiste arba jis neįsisavinamas, todėl kaip maisto papildą patariama gerti nelaukiant, kol pasireikš simptomai, liudijantys apie šio vitamino trūkumą. Vitaminas B12 kaip papildas patariamas ir tiems, kurie vartoja metforminą, skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, aciklovirą, ibuprofeną, antibiotikus, antiepilepsinius, prieštuberkuliozinius, kontraceptikus ir kai kuriuos kitus vaistus.

– Ar nėra pavojaus, kad ir papildų forma vitaminas B12 nebus pakankamai pasisavintas?

– Įvertinus vitamino B12 stokos rizikas ir su amžiumi, gretutinėmis ligomis bei kitais veiksniais susijusias grėsmes, buvo ieškota būdų, kaip pagerinti vitamino B12 įsisavinimą. Pasitelkus naujausias technologijas, sukurtos specialios pernešimo sistemos, kad vitaminas B12 lengvai patektų per žarnyno ląsteles ir būtų išnešiotas po visą organizmą, apsaugant jį nuo neigiamų šio vitamino trūkumo padarinių. Vienas iš siūlomų būdų – tai mikrokapsuliuota vitamino B12 forma, kuri gali užtikrinti kelis kartus geresnį ir efektyvesnį šio vitamino pasisavinimą organizme net ir turintiems virškinamojo trakto sutrikimų.