Senkant vitamino D atsargoms žmogaus imunitetas silpsta. Todėl mažai saulės gaunantys gyventojai sunkiau pasipriešina infekcijoms.
Japonijoje gripo epidemijos metu tirtoje grupėje moksleivių, stokojusių vitamino D, susirgo apie 70 proc. vaikų. Tačiau ligos išvengė visa kita grupė moksleivių, turėjusių pakankamai šio saulės vitamino.
Toks japonų mokslininkų eksperimentas – vienas iš daugelio įvairiose šalyse atliktų tyrimų, leidžiančių teigti, kad vitaminas D gali sumažinti sergamumą ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu. JAV nacionalinio tyrimo duomenimis, turintiems kraujyje vitamino D mažiau nei 10 ng/ml žmonėms rizika susirgti peršalimo ligomis padidėja apie 40 proc. nei tiems, kuriems jis viršija 30 ng/ml. Kai kurie gydytojai teigia, kad didelė šio vitamino koncentracija yra geresnė apsauga nei skiepai ar antivirusiniai vaistai.
„Vitamino D svarba mūsų sveikatai yra žymiai didesnė nei apsauga nuo gripo, kvėpavimo takų infekcijų ar kaulų sustiprinimas. Beveik nėra organų, kuriuose nebūtų vitamino D. Pastaruoju metu vis daugiau gaunama įrodymų, žadančių revoliucinį saulės vitamino pripažinimą“, – pastebėjo „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Mokslininkai tvirtina, kad vitaminas D yra labai svarbus siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, bronchinės astmos ir net kai kurių vėžinių susirgimų. Jo stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis, nutukimu, kai kuriomis autoimuninėmis ligomis.
Sunerimti verčia tai, kad 80–90 proc. iš saulės gaunamo vitamino D trūksta net milijardui pasaulio žmonių. Jo stinga ir net saulėtų Europos kraštų – Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos ar Italijos – gyventojams, kurie slepiasi nuo saulės ar vartoja stiprius apsauginius kremus nuo nudegimo. O ką bekalbėti apie Lietuvą.
„Mūsų laboratorijos ir kolegų patirtis rodo, kad vitamino D stokos problema labai aktuali ir daugeliui mūsų šalies gyventojų. Mažai matome saulės, esame per daug prigąsdinti vengti tiesioginių jos spindulių. Pernai atlikome apžvalginį abiturienčių tyrimą. Jis atskleidė, kad vitamino D pavasarį pakako tik per 3 proc. ištirtųjų merginų, neturėjusių papildomų šio vitamino šaltinių“, – sakė gydytojas S.Barakauskas.
Atidžiau kontroliuoti saulės vitamino kiekį ypač patariama rizikos grupės žmonėms. Tam, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną. Deja, vitamino D atsargų per vasarą, kaip anksčiau galvota, nesukaupiame.
Todėl šaltuoju sezonu siūloma daugiau valgyti riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių, sviesto ir kitų produktų, turinčių vitamino D. Galima naudoti žuvų taukų papildus, tačiau svarbu neviršyti normos, nes šio vitamino perteklius gali pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus ir kt.
Kas labiausiai rizikuoja vitamino D atsargomis?
- mažai gaunantys saulės;
- nėščiosios;
- sergantys osteoporoze;
- sergantys navikinėmis ligomis;
- turintys aukštą arterinį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis;
- sergantys cukriniu diabetu; inkstų ligomis;
- sergantys lėtinėmis autoimuninėmis ligomis;
- kūdikiai ir paaugliai;
- nutukę žmonės;
- vyresni nei 65 metų.
