Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą su sovietiniu režimu kolaboravusiai poetei Valerijai Valsiūnienei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas vadina pavojingu savivaliavimu ir įspėja antisovietines organizacijas ir patriotinių nuostatų asmenis nepasiduoti siūlomiems herojų ar paminklų „mainams“.
„Vilniaus meras mėgina gauti palaikymą savo savivaliavimui istorijos politikoje pataikaudamas skirtingoms visuomenės grupėms, siūlydamas savotiškus mainus, pagal kuriuos piliečiai turėtų atleisti už naikinamą rezistentų atminimą,
nes naikinamas ir sovietų kolaborantų atminimas. Taip dėl vienų paminklų esą būtų patenkintos kosmopolitinių ir liberalių pažiūrų, o dėl kitų paminklų – antisovietinių pažiūrų visuomenės grupės. Tai klastinga schema, kuriai neturėtume pasiduoti. Negali būti jokių „mainų“, jokių „jūsų herojai už mūsų herojus“. Tokiu būdu visiškai nepagrįstai į vieną gretą pastatomi už Lietuvą žuvę rezistentai ir su sovietais kolaboravę menininkai“, – teigia prof. A. Gumuliauskas.
„Svarbiausia suprasti, kad meras šiai dienai Vilniuje užsiima savivale, elgiasi kaip tikriausias Laisvosios rinkos instituto direktorius, kuriam neegzistuoja viešosios gerybės, bendrieji principai ir visuomenės sutarimas. Ką meras nori, tai ir padaro, kartais instrumentiškai pasiremdamas tarybos ar pagalbinių komisijų pritarimu, o kartais – ir visiškai savavališkai, lyg savo kieme. Pritardami V. Valsiūnienės lentos nuėmimui ir tolesniam miesto viešosios atminties ženklų niokojimui rizikuojame prarasti pačius demokratijos pagrindus – legitimuosime savivalę, visiškai pamiršime dialogą ir suteiksime merui teisę sakyti, kad jo savivalė ne tokia ir bloga“, – argumentuoja prof. A. Gumuliauskas.
Jis teigia pritariantis Prezidento Gitano Nausėdos siūlomam moratoriumui istorinės atminties klausimams ir platesnėms bei išsamesnėms profesionalų diskusijoms šia tema. Tačiau, kad piliečiai galėtų šį moratoriumą priimti kaip sąžiningą ir nepavėluotą, jis turėtų įsigalioti prieš tai atšaukus vienašališkus ir visuomenę skaldančius Remigijaus Šimašiaus sprendimus, t. y. grąžinus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir atminimo lentas Jonui Noreikai ir V. Valsiūnienei.
Čia siūlomas visų trijų sprendimų atšaukimo (maratoriumo) variantas tiktų kaip rytdienos mitigo reikalavas. Tačiau, jeigu sprendimai ir būtų paties Šimašiaus atšaukti, vis vien politinė ir administracinė atsakomybė dėl jų priėmimo pažeidžiant įstatymų viršenybės principus, išliktų (konkrečiai dėl valstybės istorijos prestižui padarytos žalos atlyginimo), juolab, kad K.Škirpos atveju sprendimas yra kolegialus – priimtas Tarybos, taigi ir atšauktas tegali būti jos. Tačiau operatyviausia ir patikimiausia būtų neaskaluojant toliau neramumų įvesti Vyriausybės vykdomą tiesioginį Vilniaus valdymą.
Gumuliauskai ,tu pats nepasiklysk tarp trijų pušų kartu su Lietuvos Prezidentu.Matau,kad jau jis nu-
grybavo ne į tą pusę.Suprantu,valdžiai labai patogu,kai Tauta tyliai tupi ausis suglaudus ir laukia koks
svarbus valdininkas tars savo “svarų” žodį,kaip buvo iki šiol.O juk Nepriklausomai Lietuvai jau 30 metų
ir visų sovietinių kolaborantų “garbinimo” ženklai jau seniai turėjo būti nurankioti nuo sienų,nuversti
paminklai,kaip tai buvo padaryta su Lukiškių aikštėje buvusiu bolševikiniu stabu.Tauta žino kuris
nevertas garbingos atminties ir nėra reikalo atidėlioti ženklų nuėmimui.Nuėmė V.Valsiūnienės ženklą ir
gerai padarė.Dabar bent žinosim ką tokio niekšingo ji yra padariusi Lietuvos žmonėms.Nėra čia ko
drebinti kinkas prieš bolševikmečio veikėjus.