Šimašius įsakė nukabinti ir Valerijos Valsiūnienės atminimo lentą

Vilniuje nebeliks dar vienos atminimo lentos. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu rugpjūčio 6 d. nuo namo Žvėryne (Vytauto g. 3) bus nuplėšta atminimo lenta skirta poetei Valerijai Valsiūnienei.

Šį kartą lenta bus nuimta Vilniaus savivaldybės Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sprendimu, skelbiama savivaldybės interneto svetainėje

Sprendimas priimtas remiantis turimomis žiniomis bei istoriniais šaltiniais, kurie įrodo, kad V. Valsiūnienė buvo užverbuota MGB (Valstybės saugumo ministerijoje, rus. Ministerstvo Gosudarstvenoj Bezopasnosti). „Būtent dėl šios veiklos bei poetės bendradarbiavimo su okupacine valdžia buvo išduoti rezistentai. V. Valsiūnienės agentūrinis pranešimas tiesiogiai sietinas su O. Lukauskaitės-Poškienės suėmimu 1946 m. kovą, o iš viso buvo suimta apie 40 su antisovietinio pasipriešinimo organizacija sietų žmonių“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.

„Valerija Valsiūnienė padarė tai, dėl ko jokios pagarbos lentos Vilniuje jai likti negali – bendradarbiaudama su sovietais savo noru ir valia slaptosioms tarnyboms išdavė Lietuvos piliečius ir taip sugriovė jų likimus. Ar naciai, ar sovietai – kenkimas žmonėms bendradarbiaujant su šiais režimais negali būti pateisinamas jokiomis sunkiomis aplinkybėmis“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Nuimti memorialinę lentą V. Valsiūnienei buvo nuspręsta įvertinus turimus istorinius šaltinius apie jos ryšius su sovietinėmis represinėmis struktūromis – būtent dėl šio bendradarbiavimo buvo išduoti ir įkalinti laisvės kovotojai, rezistentai“, – sako istorikas, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų, atminimo lentų komisijos narys, lekt. dr. Marius Ėmužis, apsigynęs disertaciją „Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944 -1974 metais: tarpusavio ryšiai ir jų raiška”.

V. Valsiūnienė iki sovietų okupacijos buvo mokytoja, dalyvavo Lietuvos skautų sąjungos veikloje, buvo Tautininkų sąjungos narė. Po sovietų okupacijos poetė, kaip tautininkų partijos narė, sovietų buvo priskirta suimtinų asmenų kategorijai ir 1941 m. birželio 15 d. buvo suimta bei įkalinta lageryje Krasnojarsko srityje. 1942 m. V. Valsiūnienė iš lagerio buvo paleista, jos bylos tyrimas nutrauktas. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) paviešintu archyvinių agentų registracijos žurnalu, V. Valsiūnienė tuo metu buvo užverbuota, buvo vadinama slapyvardžiu „Oras“. Paleista iš lagerio, iki 1944 metų V. Valsiūnienė dirbo mokytoja Krasnojarsko krašto mokykloje. Grįžusi į Lietuvą, buvo priimta į Rašytojų sąjungą, dirbo Rašytojų sąjungos klubo vedėja, 1948 – 1954 m. – Rašytojų sąjungos poezijos konsultante ir vaikų literatūros sekcijos pirmininke. Remiantis MGB dokumentais, tuo metu V. Valsiūnienė užmezgė ryšius su sovietų represinių struktūrų sekamais asmenimis iš inteligentijos ir akademinės bendruomenės tarpo ir galėjo apie juos bei tuometinę jų veiklą teikti informaciją sovietų saugumui.

Viena iš poetės išduotų inteligenčių – Ona Lukauskaitė (Pošienė), dalyvavusi 1946 m. pradžioje steigiant antisovietinio pasipriešinimo organizaciją „Lietuvių tautinę tarybą“. V. Valsiūnienės suteikta informacija prisidėjo ir prie kitų šios organizacijos narių suėmimo (iš viso suimta apie 40 su organizacija sietų žmonių). Vėliau V. Valsiūnienė buvo ir kitose agentūrinėse bylose, nukreiptose prieš katalikų dvasininkiją ir inteligentiją. V. Valsiūnienė agentūriniam tinklui priklausė iki mirties (1955 m.).