G. Landsbergis prašo Šimašiaus perduoti Jono Noreikos atminimo lentą Vrublevskių bibliotekai „saugoti ir eksponuoti“

Liepos 27 dieną, Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus vienasmeniu sprendimu, nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos slapčia buvo pašalinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Šis mero sprendimas sukėlė visuomenėje audringas diskusijas ir sugriovė politinėje bendruomenėje vyravusį sutarimą, jog tokie jautrūs klausimai turi būti sprendžiami plačiu konsensusu, įvertinus visus daugiasluoksnės Lietuvių tautos istorijos aspektus, sprendimą priimant ne vienasmeniškai, o demokratinėse, gyventojams atstovaujančiose institucijose.

TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis laiške Prezidentui G. Nausėdai sveikina pasiūlytą moratoriumo idėją ir ją palaiko.

„Tvirtai pritariame Jūsų siekiui, kad „istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis“. Taip pat džiaugiamės Jūsų pareiškimu, kad „Prezidentūra yra pasirengusi būti šio proceso moderatorė, telkdama institucijas, įtraukdama ekspertų grupes bei sudarydama sąlygas forumams, renginiams vykti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nusprendė nedalyvauti provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu. Tikram istorinio gijimo procesui, mūsų bendruomenės nuomone, reikalingi ne tik realūs ir įgalinantys spręsti sudėtingus istorinius klausimus instrumentai, bet ir tvirta bei telkianti politinė lyderystė. Viliamės, jog Vilniaus meras ras savyje jėgų ir išminties įsiklausyti į Jūsų žodžius ir sugrąžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, nes manome, kad ši diskusija negali būti iš naujo pradėta taip, tarsi atminimo lenta Jonui Noreikai nebūtų buvusi nukabinta“, – laiške rašo G. Landsbergis.

Kitame laiške G. Landsbergis oficialiai prašo Vilniaus mero R. Šimašiaus J. Noreikos-Generolo Vėtros lentą, kuri buvo slapta pašalinta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos ir šiandien yra įgijusi naują reikšmę, iš savivaldybės įmonės „Grinda“ sandėlio perduoti  Vrublevskių bibliotekai saugoti ir eksponuoti. Taip pat pažymima, jog TS-LKD yra pasirengusi išpirkti memorialinę lentą ir pati grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai, kuri galėtų toliau ją naudoti savo nuožiūra.

„Kviečiame Jus žengti šį žingsnį, kuris galėtų būti pradžia Prezidento inicijuojamai visuomenės bei suinteresuotų institucijų atvirai, plačiai ir nuoširdžiai diskusijai tiek istorinėmis temomis, kurios iki šiol visuomenėje nesulaukė tinkamo dėmesio, tiek dėl to, kokiu būdu geriausia įamžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą”, – pažymėjo G. Landsbergis.

Papildyta

Nors Vilniaus miesto meras viešai yra paskelbęs, kad J. Noreikos atminimo lenta priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau tai įrodančių dokumentų nėra pateikęs iki šiol. Pasak Vrublevskių bibliotekos direktoriaus Sigito Narbuto pasisakymų žiniasklaidoje pakabinti šią lentą neįvardintai visuomeninei organizacijai leido Mokslų akademijos prezidiumas, o pakabinimui neprieštaravo ir tuometinė Vrublevskių bibliotekos direkcija. 

Atminimo lenta J. Noreikai ant Vrublevskių bibliotekos pastato buvo atidengta 1997 m.  vasario 26 d.  minint 50-ąsias jo žūties metines. Atminimo lentoje iškaltas bareljefas ir įrašas: „Šiuose rūmuose 1945–1946 dirbo žymus rezistentas, Lietuvos tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika-Generolas Vėtra, sušaudytas 1947 02 26“. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, esą skyrusios lėšas šios lentos įrengimui, paaiškinimų šį atminimo lenta buvo įrengta 1998-iais…

Tuo pačiu metu kaip ir  Vilniuje panaši atminimo lenta J. Noreikai buvo atidengta ir ant bu­vu­sio Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to, pa­žy­min­ti, kad ten 1941–1943 me­tais J.No­rei­ka dir­bo Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ku. Lenta įrengta Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šiaulių skyrių rūpesčiu.