A. Lapinskas. Kontraversiškos Evelinos Dobrovolskos mintys (21)

Evelina Dobrovolska | Alkas.lt ekrano nuotr.

Evelina Dobrovolska | Alkas.lt ekrano nuotr.

Visi pripažins, kad buvusios įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos praktiškai neliko. Kaip ir tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Vis dėlto retkarčiais Lietuvos žiniasklaidoje, o Lenkijos nacionalistinėje gana dažnai pasirodo straipsnių/interviu neadekvačiai vertinančių lenkų mažumos padėtį Lietuvoje ir todėl įtampą tarp mūsų tautų vis dar keliančią.

Stebėtina, bet žinoma Lietuvos lenkų veikėja, Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska, pristatyta ir kaip Švedijos ambasados Lietuvoje įsteigto Žmogaus teisių apdovanojimo laureatė, savo interviu portale Alfa.lt  „Susiskaldžiusių Lietuvos lenkų viltys“ nuslydo į kažkada platintus šmeižikiškus prasimanymus apie lenkų mažumos tragišką padėtį.

Ką ji pasakė tame interviu? Iš pradžių ji prisiminė prieš porą mėnesių Kaune vykusią diskusiją itin kvailu pačių lenkų sugalvotu pavadinimu „Lenkas Lietuvoje – kalbos nemokantis pšekas?“, esą taip lietuviai vadina Lietuvos lenkus, nors aš pats taip vadinant lenkus niekada negirdėjau. Ir dar pati pakomentuoja, esą lietuviai tokiu įžeidimu, o gal net ir pasityčiojimu sąmoningai siekia sumenkinti ar įžeisti lenkus. Taigi iš karto akmuo į lietuvių daržą.

Čia juk tas pats, kaip rengti lietuvių ir žydų diskusiją tarpusavio santykių aiškinimuisi pavadinimu tupi žydas ant kalniuko, žiba akys kaip velniuko. Save gerbiantys žydai tokioje diskusijoje nedalyvautų. Lietuviai panašioje dalyvavo…

Na o toliau ponia Evelina meta ne akmenį, bet gal visą bombą į lietuvių namus. Kukliai paminėjusi Lietuvos lenkų galimybę mokytis gimtąja kalba nuo darželio iki universiteto (unikumas pasaulio mastu!), ji prideda: „lenkų švietime yra nemažai neišspręstų problemų“. Ir tai sakoma, kai tokio lygio lenkiško švietimo kaip Lietuvoje nėra jokioje kitoje šalyje šalia Lenkijos.

Kokios lenkų bėdos Lietuvoje? „Tinkamos kokybės vadovėlių trūkumas (pirmokas, atėjęs iš lenkų šeimos, negali mokytis iš tos pačios medžiagos kaip vaikas, aplinkoje girdintis lietuvių kalbą kasdien)“. Taip sakoma tuomet, kai lenkiškuose vaikų darželiuose įvestos 4 savaitinės lietuvių kalbos valandos, kad lenkiškos mokyklos pirmokams lietuvių kalba nebūtų terra incognita.

O aplinkoje (Lietuvoje!) negirdėti lietuvių kalbos reikėtų specialių sugebėjimų. Beje, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos lenkiškose mokyklose irgi nėra „tik lenkams“ skirtų valstybinės kalbos vadovėlių, kaip ir Punsko lietuviškoje mokyklose nėra lenkų kalbos vadovėlių „tik lietuviams“.

„Suvienodinto lietuvių egzamino įvedimas (čia pažymėtina, kad ne egzaminas savaime, tačiau nevienodas startas, skirtingas pamokų valandų skaičius ir tinkamai neužtikrintas pereinamasis periodas kelia sunkumų)“. Atsakysiu, kad vienodą pamokų skaičių reglamentuoja Švietimo ministerija, tačiau faktas, kad lenkiškų mokyklų direktoriai sukasi kaip vijurkai ir to iki šiol nedaro. Beje, pirmosiose Punsko mokyklos klasėse lenkų kalbos pamokų yra netgi daugiau negu lietuvių, todėl jokių problemų dėl valstybinės kalbos čia nekyla.

2012 m. yra nustatytas 8-erių metų pereinamasis laikotarpis, iki to laiko, kada mokyklas baigs 2011 m. rugsėjo mėn. pagal suvienodintą mokymosi laiką pradėję mokytis penktokai. Piktintis tokiu „trumpu“ periodu būtų absurdiška.

„Mokiniai, dvylika metų mokęsi lenkų kalbos, neturi galimybės laikyti valstybinio egzamino ir gauti už tai balų stojant į universitetus“. Pastebėsiu, kad papildomo egzamino įvedimas lenkiškose mokyklose diskriminuotų šių mokyklų abiturientus ir gal net atvestų prie teisinių kolizijų, jiems laikant daugiau egzaminų negu lietuviškose mokyklose. Paradoksas, lenkai reikalauja „lenkiško balo“ stojant į universitetus, bet kartu reikalauja ir palengvinto lietuvių kalbos egzamino…

„Pertvarkant mokyklų tinklą nėra užtikrinamas dialogas su bendruomene ir sprendimai priimami chaotiškai“. Priminsiu dėl to tinklo: 10-čiai tūkstančių lietuvių vidutiniškai tenka 4,26 mokyklos, tokiam pačiam skaičiui rusų – 4,27 mokyklos, lenkų – 4,76 mokyklos. 10-čiai tūkst.  mokyklinio amžiaus lietuvių tenka 32,5 mokyklos, rusų – 38,8; lenkų, neįtikėtina – 66,5 mokyklos!!! Dėl ko dar galima lenkams skųstis!

Dėl dialogo su lenkų bendruomene (iš atsakymų apklausoje): „92 proc. lenkų moksleivių tėvų nurodė, kad lietuvių kalbos mokymosi sunkumai jų vaikus slegia, verčia nerimauti… Labiausiai jie atsiliepia pamokose, taip pat laisvalaikyje. Tokia situacija yra pavojinga vaiko psichinei sveikatai. 82 proc. tėvų nurodė, kad tokie sunkumai slegia kitus šeimos narius… sutrikdoma vaiko ir visos šeimos gyvenimo kokybė, vaikas per jėgą verčiamas mokytis (lietuvių kalbos), jaučiasi nesaugiai. Lietuvių kalba yra vienintelis dalykas, dėl kurio vaikas verkia…“

Dar vienas, jau hipotetinis palyginimas. Jei tokia apklausa, kaip minėtoji būtų surengta Lenkijoje Punsko krašte ir būtų užfiksuoti analogiški lietuvių vaikų tėvų atsakymai, pvz., kad lenkų kalbos mokymas pavojingas vaiko psichinei sveikatai, Lenkijos lietuvių nuomone tą pačią dieną lietuviškos mokyklos būtų uždarytos, kaip nesusitvarkančios su valstybinės kalbos mokymu ir paverstos lenkiškomis.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Ne vien lenkiškos mokyklos jaudina ponią Eveliną: „Pastaruoju metu tautinių mažumų padėtis kardinaliai Lietuvoje nekinta – jau devynerius metus neturime tautinių mažumų įstatymo, daugelis sričių lieka tinkamai nesureguliuotos“. Taigi viskas yra blogai: „asmenvardžių rašyba, dvikalbės lentelės, gimtoji kalba viešajame gyvenime ir t. t. Ši situacija atsispindi ir tarptautinėse ataskaitose“. Kategoriškai prieštarauju, Lietuva niekuo nepažeidžia Europos tautinių mažumų konvencijos, bendro visai Europai dokumento. 
Tai, beje, patvirtina ir Lietuvos lenkų partija: „dvikalbės lentelės ir originali asmenvardžių rašyba yra išspręstos problemos“. Kuo tikėti, ponia Evelina, ar tūkstantine Lietuvos lenkų partija?

Be jokių įrodymų Lietuvos lenkų teisių gynėja dar tikina, kad „Europos Žmogaus Teisių Teismas  taip pat nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Šis straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“. Darosi įdomu, negi Lietuvos lenkai irgi kenčia nuo šių pažeidimų? Tai jau būtų iš fantastikos srities.

Pabaigoje Evelina Dobrovolska pagaliau pastebi: „Lietuvių ir lenkų kultūros panašios – neturime esminių tradicijų ir švenčių skirtumų ar skirtumų religiniais klausimais“. Tačiau čia pat kažkodėl mano, kad nereikėtų kalbėti apie Lietuvos lenkų integraciją, nes tai yra „per stiprus žodis“. Beje, Lenkijoje žodžiai „mažumų integracija“ niekam jokios alergijos nesukelia.  

Vietoje integracijos esą reikėtų sakyti tik „pozityvioji diskriminacija“, tai reikštų „pagalbą švietimo srityje“ (vėl švietimas!), „pagarbą tautybei ir tapatumui“ (betgi ji turi būti abipusė). „Tai gali būti tie atsakymai, kurių ieškome. Lietuvos lenkai yra visų pirma Lietuvos piliečiai“. Pastaroji mintis yra pagrįsta ir gerbtina, vadovaukimės ja.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

21 komentaras

  1. Iš tiesų:

    VŠI ,,Europos žmogaus teisių fondas” / Europejska Fundacja Praw Człowieka”/ yra Lietuvoje įsteigta lenkiška visuomeninė organizacija,kuri visų pirma teisiškai persekioja lietuvius blogai pasisakančius prieš lenkus,įnirtingai gina vien Lietuvos lenkakalbių interesus.Šios politiškai šališkos organizacijos ekspertas- nacionalistinių pažiūrų iš Lenkijos atvykęs ir dabar nuolatinis Lietuvos gyventojas Lukasz Wardyn,o teisinius reikalus tvarko straipsnyje minėta Lietuvos lenkakalbė pilietė Evelina Dobrovolska.Tad įdomu sužinoti, kas įsteigė šią minėtą su šaunu pavadinimu organizaciją, kas ją finansuoja ? O Teisingumo ministerija turėtų susidomėti,ar šis ,,Europos žmogaus teisių fondas” veikia pagal patvirtintus veiklos įstatymus ir Lietuvos finasinius reikalavimus.

  2. Raimundas:

    Gerai argumentuotas straipsnis. Ponia Evelina, aū – atsiliepsite?

  3. Žemyna:

    „… pasirodo straipsnių/interviu neadekvačiai vertinančių lenkų ?MAŽUMOS padėtį Lietuvoje”

  4. Nieko vertas eilinis Lapinsko padrapakavimas kalbų neverta tema… Kas dėl lenkų vadinimo “pšekais”, tai tas yra pagal lenkų sakomą garsą “pše” (pšeprašom), kaip pvz., dzūkai – vadinami pagal jų tarminį garsą “dzi” ar lietuviai – “labusais” pagal sveikinantis sakomą – “labas”…

  5. kaunietė:

    Išsamus ir labai reikalingas straipnis apie lenkų padėtį Lietuvoje. Niekur jie taip gerai negyvena, kaip pas mus. Baikim jiems nuolaidžiauti. Lenkas gerbia tik tokį pat nacionalistą, kaip jis. Pamąstykime šia linkme…

  6. Romas:

    Pamąstyti verta. Bet koks blogis kyla iš tamsos. O kas yra tamsa? Apie tai labai gražiai yra išaiškinęs Ošo: Šviesa yra apčiuopiama, pamatuojama džiauliais, liuksais. O tamsa? Jos nepamatuosi. Nes jos, kaip po tokios, nėra. Tamsa, tai šviesos nebuvimas…

    Kad Evelinos mintys nebūtų prieštaringos, reikia daugiau šviesos… Lenkijoje gyvena ne tik lenkai, ten (turinčių Lenkijos pilietybę) yra ir kitataučių ( rusų, lietuvių, vokiečių ir t.t.). Jie visi turi Lenkijos piliečių pasą. Kokiais rašmenimis parašytos jų pavardės?
    Atsakymas vienareikšmis – lenkiškais. Nes valstybinė kalba lenkų. Jeigu turko pavardė būtų parašyta turkiškai, kiniečio – kinietiškai…
    Ar įsivaizduoji, Evelina tokį chaosą? Ar nori tokio chaoso Lietuvoje?

  7. Nestebintų tai, kad ta diskusija „Lenkas Lietuvoje – kalbos nemokantis pšekas?“, rengta Kaune. Mat, nusiteikimas prieš Lenkiją Vilniuje – “minkštomis priemonėmis” yra tapęs neįveikiamas, o Kaune, – kodėl ne… Tas lenkas (kalbos nemokantis “pšekas”) – Kaunui, esant jo netvarioms nuotaikoms Vilniaus atžvilgiu, visai gali atrodyti – nieko čia tokio… Tai va tokios galėtų būti to atrodytų niekuo dėto “pšeko” Kaune mįslės.

  8. Žodžio laisvė...:

    Evelina atidirbinėja finansuotojams ir rodo,kad netuščiai jų duoną valgo.
    Lietuvoje nėra lenkų,o yra tik sulenkėję lietuviai arba iš Baltarusijos per sovietinę okupaciją atvykę
    sulenkėję baltarusiai. Iš Lietuvos visi lenkai išvažiavo į Lenkiją, į buvusią vokiečių gyventą dalį(šiauriau
    Varšuvos)dar 1945 m. ir 1953 m.
    Vaikai verkia…Vadinasi tingi mokytis.O ką tie tinginiai veiks suaugę ir kai reikės susirasti darbą nemo-
    kant lietuvių kalbos???Pažįstu vieną šeimą,kai okupacijos metu net kelios vienos šeimos dukros
    nelankė lietuviškos mokyklos,o lankė rusišką.Ir kas atsitiko Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.
    Nemokančios lietuviškai,o kalbančios tarp savęs lenkiškai(apsimetusios lenkėmis)liko be darbo.
    Tai dabartiniai “žmogaus teisių (lenkų)gynėjai ” mažiausiai jiems rūpi lenkakalbiai vaikai.Nelaužykit
    šitų vaikų likimų ,skatindami nesimokyti lietuvių kalbos.Kuo daugiau žmogus mokės kalbų,tuo lengviau bus jam siekti tolimesnio mokslo ir darbo.

    • Žemyna:

      Įdomu, kaip apdorojamos smegenys štai tokių žmogystų, kad jie,
      net ir visos jų klausančios auditorijos akivaizdoje parodžius ekrane lyginamąją lentelę, kaip sprendžiamas svetimkalbių švietimas Vakarų pasaulyje, su duomenimis:
      – kiek apskritai Vakaruose yra iš VALSTYBĖS biudžeto išlaikomų svetimkalbių vidurinio lavinimo mokyklų;
      – ar kitakalbiams vaikams Vakaruose leidžiama atsisakyti vidurinio išsilavinimo pagal valstybės patvirtintą programą mokyklose su valstybine mokomąja kalba;
      – dėl kokių priežasčių „kankinamų” , „bijančių lenkiškai prasižioti”, „baigiamų pribaigti bei nutautinti” kitakalbių gyventojų bei jų mokyklų skaičius Lietuvoje tik daugėja, o demokratinės civilizuotos šalies aneksuotoje žemėje LEPINAMOS tautinės mažumos gyventojų bei mokyklų po 1990 sparčiais tempais mažėja?
      – kaip kalbėtoja vertina šių abiejų tautų realaus finansinio pajėgumo bei šių rodiklių santykį
      — kaimynės bei LT gyventojų skaičiaus;
      — kaimynės bei LT biudžeto dydžių bei kitakalbių m-kloms skiriamas jų biudžeto dalis;
      — kaimynės DALINAI išlaikomų TAUTINĖS MAŽUMOS m-klų bei LT iš biudžeto VISIŠKAI išlaikomų KITAKALBIŲ m-klų skaičiaus santykį;
      — … … … … … , –
      šiais ir kt. faktais bei palyginimais demaskuoti meluojant, tokie „žinovai” jau net nenuraustų. Jie lyg niekur nieko toliau bukai tą patį melą publikai varytų.

      Tad ar tikrai išėjo abi okupantės iš Lietuvos?
      Panašiau, jog civilizuotą Vakarų demokratiją vaidinančioji kaimynė, ligi šiol atkakliai praktikuoja AMORALIĄ OKUPACINĘ laikyseną su bandytą galutinai okupuoti tauta ir jos valstybe, nes taip ir nenutraukė „minkštosios” okupacijos, sąmoningai meluojančių „intelektualų” bei jos mulkinamų gyventojų pajėgomis.
      Kiek prisimenu, dar iki atvykstant į Lietuvą Georgijaus juostelei, kitakalbių gretas papildė psicholingvistas iš Rusijos. Ar tai jis augina štai tokius ŽT „specialistus”, kuriems nereikia nei faktų, nei tikrųjų ŽT teisių?

  9. Romas:

    Teisingas, blaivus komentaras. Ir dėl “lenkiškos” kilmės, ir dėl kalbų mokėjimo.
    Gera proga priminti vieną reikšmingą istorinį faktą. Daugiau, kaip prieš šimtmetį, Lenkijos teritorijoje, pasienyje su Vokietija ir Čekija, esant įsisenėjusiai įtampai tarp tautinių bendruomenių, vieno jautraus jaunuolio ( lenkų kilmės žydo – Liudviko Zamengofo ) galvoje kilo puiki idėja. Jis sukūrė neutralią kalbą tarptautiniam bendravimui – esperanto.
    Nėra to blogo…

  10. Antanas:

    Kažin, ar šitai panelei su galva viskas gerai?

  11. Anatolijus:

    Gyvenimo patirtis sakytų: nelįsk į ginčą ar diskusiją „ant karštųjų“. Deja,nežinau kodėl, bet ponia Evelina Dobrovolska ėmė ir įlindo Lenkijos finansuojamame žurnale „Magazyn Kurier Wilenski“ . Eilinį kartą pristatydama „lenkų pragarą“ Lietuvoje, ji truputį nusikalbėjo. Aiškindama Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją 2019 03 28 ir, aišku, smerkdama Lietuvą ji žurnale teigė, kad tasai Komitetas
    1. reikalauja iš Lietuvos tuoj pat priimti Tautinių mažumų įstatymą. Rezoliucijoje to nėra.
    2. reikalauja pradėti kampaniją, kurios tikslas būtų įveikti stereotipus prieš marginalizuotas visuomenės grupes. Pagal E.Dobrovolskos tekstą išeitų, kad tos marginalizuotos grupės tai lenkai, bet Europos dokumente juk kalbama apie romus.
    3. reikalauja garantuoti mažumų kalbų vartojimą savivaldybėse. Pastebėsiu, kad Lietuvoje kreiptis į savivaldybes galima ir ne valstybine kalba, pvz., lenkiškai ar rusiškai, bet atsakymas, išvertus tą prašymą, o tai gali užtrukti, bus valstybine kalba. Taip yra Lenkijoje, niekas dėl to nesipiktina. Beje, Šalčininkuose niekas neprisimena atvejo, kad kas nors raštu kreiptųsi į savivaldybę lenkiškai. Europos dokumente apie mažumų kalbas savivaldybėse nieko nesakoma.
    4. reikalauja nediskriminuoti mokinių. Tokio klausimo Europa tikrai nekelia. Beje, E.Dobrovolska nenurodo kokių mokinių nediskriminuoti, negi tuomet visus?
    5. Nesikarščiuokite, ponia Evelina.

  12. Tvankstas:

    Per paskutinius 29 metus Lietuva nusipataikavo Jedinstvo / Lenkijai, kad savo lėšomis lenkina tuteišius : moko lenkų kalbos visais lygiais, rodo Lenkijos TV programas, kad paspartinti lenkų kalbos plitimą, sulenkinti Lietuvos piliečius.
    Negana to, visada pilna isteriškų ponių ir ponų, kuriems tai yra pragyvenimo šaltinis : apmokėjimas už vykdomą Lenkijos imperialistinę pakraščių (kresy) politiką Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigais.
    Tų čirkšmyžų skaičius pastovus, jų tikslas – uždaryti lenkakalbius lietuvius į getą ‘Polacy na Litwie’, niekas nesikeičia nuo Jedinstvo ‘avtanomijas’.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: