M. Kundrotas. Triguba Šimašiaus veidmainystė (27)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pelnytai pretenduoja į pirmą vietą veidmainingiausių Lietuvoje veikiančių politikų konkurse. Vienu sprendimu – pašalinti iš sostinės Kazio Škirpos alėją, o taip pat – šio sprendimo motyvais jis vienu metu įvykdė trigubą veidmainystę.

Pirmiausiai – Valstybės dieną, jau apsisprendęs ir paviešinęs savo ketinimus panaikinti dukartinio Lietuvos laisvės kovotojo atminimą sostinėje, R. Šimašius demonstratyviai traukė Lietuvos valstybės himną, imituodamas patriotą. O kas sukūrė šį himną? Vincas Kudirka.

Škirpa, pirmasis Lietuvos savanoris, pirmasis, iškėlęs Gedimino kalne Trispalvę, po sovietų okupacijos – subūręs nacionalinį sąjūdį ir inicijavęs valstybės atkūrimą, kaltinamas dėl kelių antisemitinių tekstų, kuriuos dar kažin, kas rašė. O V. Kudirka asmeniškai rašė tekstus, kuriuose žydai vaizduoti, švelniai tariant, labai kritiškai. Tautiškos giesmės kūrėjui pasisekė bent tiek, kad mirė gerokai iki holokausto, tačiau antilietuviškuose sluoksniuose jau matyti liūdnų ženklų, kad ir jam bandoma pripiešti atsakomybę už saujelės tautos išgamų veiksmus.

Ačiū Dievui, šalinti paminklą ar aikštės pavadinimą V. Kudirkos atminimui R. Šimašiaus šutvei dar per trumpos rankos ir per skystos blauzdos. Per didelis autoritetas. O štai K. Škirpą, būkime atviri, retas Lietuvos pilietis išvis yra girdėjęs. Ne jo tai kaltė, o dabartinės švietimo ir žiniasklaidos sistemos, bet tokia jau tikrovė. Be to, gyveno tuo metu, kai vyko holokaustas, tad jo – dar jeigu išties jo – tekstai tariamai galėjo kažką kažkam paskatinti. Bet lukterkime. Šiandien atidavus K. Škirpą progresuojantys liberalieji marksistai prieis ir iki V. Kudirkos.

Antra veidmainystė – tai, kad K. Škirpa smerkiamas už tekstus, nors juose – jokios užuominos apie žudymus, o tuo pat metu Vilniuje puikuojasi atminimo lenta Menachemui Beginui, vadovavusiam teroristinei organizacijai „Irgun“, ypač išgarsėjusiai Deir Jasino skerdynėmis. Mat litvakas, mes juo didžiuojamės… Apie paties M. Begino vaidmenį skerdynėse istorikai diskutuoja įvairiai, bet viešai žinomas faktas, jog jis jas sveikino (Lawrence Wright. Thirteen Days in September: The Dramatic Story of the Struggle for Peace, Knopf Doubleday Publishing Group, 2014, p.271).

Ar yra duomenų, kad K. Škirpa būtų sveikinęs Antano Impulevičiaus ar kitų žydšaudžių „žygdarbius“? Nieko panašaus. Bet R. Šimašiaus akimis M. Begino veiksmai labiau pateisinami, nei K. Škirpai priskiriami tekstai. Vienos tautybės atstovams galimi ir tikri nusikaltimai, kitos tautybės atstovams net ir kritiškas žodis įskaitomas nusikaltimu. Nors M. Beginą teroristu vadino ir su naciais lygino jo paties tautiečiai, įskaitant Albertą Einšteiną.

Trečia veidmainystė – sprendimo argumentavimas siekiu išvengti visuomenės skaldymo. Kaip jau minėta, visuomenėje mažai, kas apskritai žino K. Škirpos asmenį ir jo darbus, tad vargu, ar jo vardo alėja galėtų ką nors skaldyti. Užtai sunku rasti ką nors labiau skaldančio visuomenę už homoseksualų, biseksualų ir kitų seksualinių egzotų maršus, vaivorykštines perėjas ir visą tą seksualumo propagandą, už kurią „tradicinės“ orientacijos asmenys būtų patraukti bent jau administracinėn atsakomybėn.

Viešas laižymasis pusnuogiams, stebint vaikams, ko gero, tik įžanga. Labiau liberalion kairėn pažengusiose šalyse tokiuose paraduose jau seniai vyksta lytiniai aktai ir jų imitacijos. Taigi ir čia – tik laiko klausimas, jei bus užsileista. Leisk kiaulę į bažnyčią – ir ant altoriaus užlips. Absoliuti visuomenės dauguma tokiems dalykams priešinasi, bet ką tai reiškia R. Šimašiui ir jo vaivorykštinei gaujai? Čia, mat, visuomenė vienijama.

Už ką gi išties teisiamas K. Škirpa? Matyt, už savo tautiškas patriotines pažiūras, už savo nuopelnus Lietuvos valstybei. Liberalų valdomoje sostinėje siekiama uždrausti patriotizmą, tiesiant kelią svetimų, priešiškų valstybių įtakoms, o perspektyvoje – ir invazijai. Juk vargu, ar kas eis žūti už liberaliąsias vertybes, patirtis rodo, jog tokiais atvejais eina kovoti patriotai. Liberalai bijo, kad ir Lietuvoje Europos pavyzdžiu susikurs stipri tautinė jėga, nušluosianti raudonai žydrąją komuną. Ką gi, jei bijo, vadinasi, yra ko bijoti.

Nereiktų stebėtis, jei patriotiškoji visuomenės dalis – ta, kuri K. Škirpą žino ir vertina – kūnais užstos jo vardo alėjos lentelę. Administracinę baudą susimokėti galima. Kartais teisėtumas ir teisingumas išsiskiria. Kaip sovietų okupacijos, represijų ar to paties holokausto atveju. Daugelis sąjūdžių prasidėjo nuo pasipriešinimo akcijų. Ko gero, tai bręsta ir čia. Atsakomybė už tai teks tiems, kurie savo veiksmais teisėtumą pavertė teisingumo parodija.

Kategorijos: Akiračiai, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Antanas:

    Atleisk, Viešpatie, tam vargšeliui, nes jis nesuvokia, ką daro…

  2. Getas:

    Sveikinu, Mariau už gerai sukurtą straipsnį, iškeliant “Laisvės partijos” vado veidmainystes, niekinant mūsų atgimstančios tautos didvyrius vykstant karui, kuriame Lietuvos valstybė nedalyvavo nuo pat pradžių ir visą laiką vedė neutralumo politiką, bet nukentėjo nuo karo procentiškai daugiau nei tos šalys, kurios sukėlė karą ir jame dalyvavo.

  3. Antanas:

    Reikėtų paviešinti visus, kurie balsavo už tokį sprendimą.

  4. Kol nėra teismo nustatyto fakto dėl kokių nors Škirpos kaltų veiksmų, tol nėra pagrindo šalinti ar varžyti jo viešą atminimą. Šimašius sakosi teisininkas, taigi jam tas turi būti suprantama. Taip pat jam turėtų būti suprantama, kad vienokia ar kitokia grupės asmenų politinė nuomonė apie atmintiną asmenį negali būti pakankamu pagrindu savivaldybės vienokiems ar kitokiems administraciniams sprendimams priimti. Matosi, kad dėl Škirpos viešo atminimo visuomenėje (miesto bendruomenėje) yra kilęs ginčas. Demokratinėje šalyje ginčai privalo būti sprendžiami teismine tvarka. Taigi, esant ginčui, asmenims, pateikusiems siūlymą pervadinti Škirpos alėją, savivaldybės taryba privalo pasiūlyti klausimą spręsti teismine tvarka.

  5. Žemyna:

    Vakar sostinės savivaldybėje posėdis dėl K. Škirpos atminimo ištrynimo;
    šiandien – teismas dėl teisės deramai, pagarbiai įamžinti šalies sostinės Lukiškių a. Tautos Laisvės kovas, kovas už Saulę Lietuvos…
    Kuo ne Baltramiejaus naktis Lietuvoje?…

    Dvasios mažutėliai, kaip anais laikais sakydavo, dorvalisj, įsikabino į sostinės(!!!) vairą, ir, iš laimės nuovoką prarado. Atleisk jiems, Viešpatie, jie nežino, ką daro? O „Laisvės” „partija” – mūsų „ruliavas”
    Partija – naš rulevoj,
    Gal geriau paaiškink jiems, Viešpatie! PRAŠAU!

  6. kaunietė:

    Balsavimo rezultatai ir pavardės yra savivaldybės el. puslapyje. Šaunuolis Kundrotas. O visiems bijantiems linkiu drąsos. K. Škirpa buvo drąsus ir visada turėjo savo vertybines nuostatas.Lietuva jam buvo svarbiausia.

  7. Gražina:

    Ir kaip tokį žmogų, kaip Šimašius išrinko Vilniaus meru?
    Šimašiau, nedrįsk niekinti visos Lietuvos gerbiamų žmonių patriotų. Atsispyręs į kitų galvas, aukštesnis nebūsi.
    O straipsnis labai geras ir išsamus, pažintinis. Jei kas ir nebuvo susipažinęs su K Škirpa, tai manau dabar jau tai padarė.
    Teisus autorius ir dėl žydrųjų. Nėra Lietuvai priimtina ta grupelė žmonių. 21 amžiuje ir visuose vėlesniuose, duok Dieve, kad ta nuomonė nepasikeistų. Tikrų žydrųjų nėra daug, ir nereikia jų dirbtinai dauginti. Jei tokia ;
    likimo valia, tai tebūnie. Juk daug yra vienišų, nevedusių, netekėjusių. Jie susitaiko su likimu, gyvena ir triukšmo nekelia.

    • Virginijus:

      Ir kas gi čia iš dangaus staiga nukrito, kas nesupranta kaip liberastas tapo meru!? Sostinė visada traukė ir trauks įvairaus plauko iškrypėlius, nes joje labai palanki terpė jų veiklai – visa valdžia, media greta, užsieniečiai su storesnėm piniginėm irgi joje kaupiasi. Ir tas pats visam pasauly. Plaštakės lekia į šviesą!

    • Žemyna:

      Ko gero, tik „per Marytės plauką”. Manyčiau, padėtis vilčių neteikė. Ko kitaip būtų į tą klubą nukūręs? Kažin, kuo įsipareigojo iš miesto skreito, kad savo norą įgyvendintų?
      —————-
      Gal kas žino, kuo kvepia rengiamas sostinės įstatymas?

      • Ūla:

        Preliminarus nutarimas, pakeisti alėjos pavadinimą į Trispalvės, yra (už 15, prieš 13), tačiau bus dar antras balsavimas. Todėl gerbiami tautiečiai, pasirašykite peticiją, kad nesutinkate su tokiu Tarybos sprendimu.

  8. Gražinai:

    Šimašių į sostinės / ! / mero postą išrinko ,,Brangūs Vilniaus žmonės”.Deja.

  9. Žemyna:

    O kauniečiai turi Šimašiui konkretų pasiūlymą: Škirpos al. pervadinti Dušanskio vardu.

  10. Juonis:

    Kundroto atvaizdas ryskeja ryskeja ir galiausiai isryskeja Grazulis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: