D. Razauskas. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina (131)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

1) Daryti gera ir, kita vertus, prisiskirti sau „gerumą“, mėgautis bei pūstis savo „gerumu“ prieš savimeilės veidrodį, pasikelti aukštai virš kitų tuo savo tariamu „gerumu“ – visai ne tas pat. Mylėti artimą ir, kita vertus, apsiskelbti vieninteliu „artimo mylėtoju“ bei primesti save jam kaip nuolatinį priekaištą, kaip neišperkamą kaltę – visai ne tas pat. Tiesą sakant, tai skiriasi kaip dangus ir žemė, o dar tiksliau – kaip dangus ir pragaras.

Skleisti šviesą, žinojimą, erdvę ir, kita vertus, gožti, stelbti, gniaužti,į apniauktas širdis „šviesos“ vardu brukant save, – visai ne tas pat. Todėl krikščionybė nėra ir niekuomet nebuvo šviesa, o tik nežabota savimeilė, apsišaukusi visais gražiais skambiais žodžiais ir reikalaujanti be paliovos savimi gėrėtis. Gegutė, dedanti kiaušinius į laisvų sielų lizdus, užsėjanti jas savo išperomis ir taip svetima sąskaita plintanti. Prisikėlęs negyvėlis, mintantis užkerėtų gyvųjų krauju.

2)  Jei tektų vienu žodžiu įvardyti didžiausią per istoriją Lietuvą ištikusią nelaimę, tai būtų krikščionybė. Ji nuniokojo ir atplėšė nuo Lietuvos daugiau nei bet kuris nuožmiausias užkariavimas, o kas liko – mirtinai užnuodijo. Bet mums šie mirtini nuodai – žūtbūtinis iššūkis: visiško išnykimo grėsmės akivaizdoje – perprasti, atpažinti ir pagaliau atitokti, nubusti iš šito blogo sapno.

Todėl Lietuva ir krikščionybė negali būti sutaikytos, suderintos. Arba Lietuva – arba krikščionybė. Arba tu lietuvis – arba krikščionis. Būti lietuviu krikščionimi švaria sąžine neįmanoma – nebent deramai apsiniaukus, įsisupus į dosniai pučiamą salsvą savimeilės miglą. Nes priimti krikščionybę reiškia išduoti ir atmesti Lietuvos dvasinį branduolį, pačią jos esmę, be kurios telieka tuščiaviduris „etnologijos“ kiautas, ir tas dar iš aukšto apspjaudytas. O, kaip tamsybė pavydi, bijo ir nekenčia šviesos!

Bet krikščionybė pasimovė ant Lietuvos kaip lydeka, prarijusi ešerį, ir čia ši „sielų žūklė“ baigiasi.

3) Dievas ir Bažnyčia nėra tas pat. Tiesą sakant, Dievo Bažnyčioje visuomet tebuvo ne daugiau negu Saulės ją užstojusiame, apniaukusiame ir „prarijusiame“ debesyje. Bet Saulė iš už debesies tik juokiasi iš visų jos „rijikų“. Štai debesis plyšo, Saulė sušvito pro debesį – ir tamsos kaip nebūta, net akims sunku priprasti.

Saulei nereikia debesies „pripažinimo“ – tai buvo debesiui ištiesta ranka. Nuo šiol, kas myli Dievą, nusigręš nuo Bažnyčios, o kas laikysis Bažnyčios, nusigręš nuo Dievo.

Praamžis Dieve, Aukštėjau Visgalįsis, Karaliau Dangaus, teneapniauks Tavęs mums nuo šiol jokios piktos tamsumos!

Kieno tyra širdis, tam nėra ko bijoti – jai Saulė spindi be tarpininkų ir pasieks pro bet kokių debesų skutus. Dievas nėra pavydus piktas kvailys ir tuo gerokai skiriasi nuo krikščionybės nutapyto Jo portreto. Ir dar Jis turi sąmojį, priešingai krikščionims, kurie visai rimtai manėsi Dievą jau nukenksminę ir nusavinę. Birželio 27-tąją manęs paprašė jus tuo patikinti.

Autorius yra mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras

Kategorijos: Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

131 komentaras

  1. ...:

    Puikus straipsnis,gal gi saulė Lietuvos tamsumus prašalins pagaliau…

  2. Kęstutis:

    Suprantu, kad taip Dainius pasisakytų, reikią “prisiprašyti”… Prisiprašė katalikai-pakalikai…, bet jau geriau kalbėti tiesiai šviesiai, nei su perdėtu mandagumu mėginti aiškinti kvailiams (psichopatams) – na gal vis tik jūs ne-ikite mums ant galvos… Kaip sakė mano draugas pasaulietis, netikintis jokiais tikėjimais – jei tik žmogus prisistato, jog jis uolus krikščionis, tai reikią suprasti, kad tai rimtas ligonis – psichopatas (atkartoju pažodžiui)… Labai gerai, kad Dainius tiesiai šviesiai pasakė – Lietuvybė su krikščionybe nesuderinami dalykai. Arba arba… Vudų apeigos ta katalikybė ne kitaip. Žmonių “zombinimas”…

    • Juozas:

      deja, tavo tonas yra, kaip tu ten pats rašai : “psi–pato” stiliaus.Taip nieko neįrodysi, išsilavinęs oponentas tiesiog nusisuks. Linkiu augti ir laukti

      • Kęstutis:

        …katalikai su savo nusikalstamu susivienijimu vadinamu bažnyčia Romuvos sekėjams, remėjams ir gerbėjams po tokio poelgio paliko tik mėšlo krūva, o jūs, jei save laikote to nusikalstamo susivienijimo nariu, esate tik vienas kakutis ant tos mėšlo krūvos… Per didelė garbė tokiems vadintis oponentais… Dar ir dar skaitykite Dainiaus Razausko pasisakymą, kol suprasite…

        • Juozas:

          diagnozė, deja, buvo teisinga – su tokia retorika tik išbaidysit gerbėjus, būsit menka saujelė

          • Kęstutis:

            Jūs katalikai, ne visi, bet dauguma elgiatės kaip tame sename anekdote – “virš naglumo”, kai nueini prie kaimyno durų prikakoji ant kilimėlio (mūsų atveju į “dūšią”), tada pabeldi į duris ir paprašai tualetinio popieriaus… Ir negano to, jūs dar čia sugebėjote peržengti ir šią “virš naglumo” ribą. Dar jūs čia mėginate pamokslauti kaip mes neteisingai elgiamės – piktinamės bažnyčios ir jos sekėjų elgesiu, kurie gražino į XXI amžių inkviziciją be mirties bausmės… Kad būtų jums aiškiau, pamėginkite įsivaizduoti kaip pasijustumėt, jei tas pats seimas prabalsuotų už tai, jog nelieka jokių valstybės remiamų religijų, nebeleistų jokių tikibos pamokų ir t.t., ir tai lemtų Romuvos balsas iš šalies… Jei sugebėsite… Iš čia ir diagnozė – psichopatai. Žmonės kuriems sutrikęs atjautos jausmas. Jie nebejaučia šalia esančių, jie nesugeba įsijausti į kito žmogaus būseną, jiems rūpi tik jie patys sau… Jūs, kurie čia apsireiškėte tokie ir esate – esate prieš Romuvos pripažinimą tradiciniu tikėjimu, jūs aiškiai pasikėlę, kalbatės kaip iš aukštos tribūnos su papuasais tarytum Senojo tikėjimo pasekėjai visiški glušiai, apie krikščionybę negirdėjo??? Kokiems 99 nuošimčiams čia, krikščionybė jau seniai praeitis, tas išmėginimų kelias “per balas” jau nueitas, į balą ant kelių antrą kartą nepulsim… Taip elgdamiesi jūs save statote į tų pačių “papuasų” vietą. Nesistebėkite, kad jūsų čia “nesupranta”, supranta, tik jau labai įgrysote su savo “bukas ir dar bukesnis” pasisakymais…

          • Kęstutis:

            Jūs katalikai, ne visi, bet dauguma elgiatės kaip tame sename anekdote – “virš naglumo”, kai nueini prie kaimyno durų prikakoji ant kilimėlio (mūsų atveju į “dūšią”), tada pabeldi į duris ir paprašai tualetinio popieriaus… Ir negano to, jūs dar čia sugebėjote peržengti ir šią “virš naglumo” ribą. Dar jūs čia mėginate pamokslauti kaip mes neteisingai elgiamės – piktinamės bažnyčios ir jos sekėjų elgesiu, kurie gražino į XXI amžių inkviziciją be mirties bausmės… Kad būtų jums aiškiau, pamėginkite įsivaizduoti kaip pasijustumėt, jei tas pats seimas prabalsuotų už tai, jog nelieka jokių valstybės remiamų religijų, nebeleistų jokių tikibos pamokų ir t.t., ir tai lemtų Romuvos balsas iš šalies… Jei sugebėsite… Iš čia ir diagnozė – psichopatai. Žmonės kuriems sutrikęs atjautos jausmas. Jie nebejaučia šalia esančių, jie nesugeba įsijausti į kito žmogaus būseną, jiems rūpi tik jie patys sau… Jūs, kurie čia apsireiškėte tokie ir esate – esate prieš Romuvos pripažinimą tradiciniu tikėjimu, jūs aiškiai pasikėlę, kalbatės kaip iš aukštos tribūnos su papuasais tarytum Senojo tikėjimo pasekėjai visiški glušiai, apie krikščionybę negirdėjo??? Kokiems 99 nuošimčiams čia, krikščionybė jau seniai praeitis, tas išmėginimų kelias “per balas” jau nueitas, į balą ant kelių antrą kartą nepulsim… Taip elgdamiesi jūs save statote į tų pačių “papuasų” vietą. Nesistebėkite, kad jūsų čia “nesupranta”, supranta, tik jau labai įgrysote su savo “bukas ir dar bukesnis” pasisakymais…

  3. Žemyna:

    Registro duomenimis:
    2014 m. gegužę per 333 ŽŪ paskirties žemės sklypų buvo įsigiję 200 užsienio šalių fiziniai ir juridiniai asmenys. Jų plotas viršija 820 ha. Didžiausi užsieniečių įsigyti ŽŪ paskirties plotai – Anykščių, Jurbarko, Radviliškio, Ukmergės ir Molėtų raj. savivaldybėse.
    Per 550 įv. asmenų įsigijo per 680 kt. paskirties žemės sklypų. Plotas – beveik 60 ha. Gali būti, jog dauguma mažo ploto sklypų pirkėjų įsigijo juos kartu su pastatais (butais ar gyv. namais).
    Ar ne įdomu, kas ir kokiems tikslams naudoja? Kaip įsitikinome, komercine „abėcėle” išrašyti jų dokumentai nieko apie juos neatskleidžia – nei kas, nei iš kur iš tikrųjų jis čia atsirado. Dokumentų klastojimo menas pasiekė viršūnę. Norinčiam pagamins dokumentą, jog šis esąs kad ir JAV prezidentas.

  4. Įsivaizduokim,kad Europa yra klasė kurioje dauguma mokinių ( valstybių) yra krikščionys ir klasėje vienas keistuolis užsidaręs paliegęs mokinėlis ( Lietuva) yra pagonis. Klausimas pagonims – Ar klasė ( krikščionys) yra kalti, kad vienas mokinys yra nepritapęs ir keistas ir visiems aiškina kokia pagonybė yra gera ir kokie jūs visi kvailiai su savo krikščionybe ir jūs kalti dėl to, kad aš klasėje neturiu draugų. nes aš vienas esu teisus,o jūs visi ne. ar kalti yra klasiokai krikščionys kurie iš to pagonio šaiposi ir jam kiša savo pasaulėžiūrą ir aiškina ,kad jeigu tu nepasikeisi tai mes tave išgrūsim iš tos klasės arba iš vis pasistengsim, kad tavęs mokykloje nebūtų? Kas jūsų manymu yra teisūs? Aš manau, kad teisesni krikščionys. Čia klausimas šiaip pasvarstymui ir galbūt Dainiui.

  5. Vargu ar kitą niekinant gali kurti save šviesų…

  6. Luotinykas:

    Nu ką, karas tai karas. ne mes jo norėjom. Seniai buvo reikalas pasakyti tiesą apie anuos, tik gal gal dar mandagumas neleisdavo. Reikalas išsirišo ir gerai. Bet jeigu reiktų pagelbėti kokiai senai žemaičių bažnytėlei, gal pervesčiau kokį 20eu. O mums kol kas nereikia – Žemė amžina, Dangus amžinas, Ugnis amžina. Kažkiek net džiaugiuosi dėl su.ikto nepripažinimo iš tos su.iktos valstybės. Tai va.

    • Žemyna:

      Kad smūgis ir iš už kampo, kad ir skaudu, bet likime kilnūs – nekaltinkime tų, kas nepajėgūs suvokti, ką daro; nepainiokime postuose sėdinčių su Lietuva.
      Galima ir juos suprasti.
      Kas orumo neišsiugdęs, kas mėšlungiškai posto įsitvėręs, kas paniškai bijo supykdyti „aukščiau sėdinčius” (ar kokią vyresnę sesę) – jiems juk nepaprastai sunku nuolat krūpčioti ir galvoti, kaip iš ten reaguos į jų „išsišokimą”.
      Teisingai „Respublikoje” teigia gydytojas, katram su visokiais susidurti teko: parsiduoti visada buvo lengviau.

      • Kęstutis:

        Nieko čia blogo neatsitiko su tuo nepripažinimu. Sakyčiau net dar geriau – visi š…. išplaukė į paviršių… o tai smirdėjo, bet apsimetinėjom, jog neaišku kas čia pasiš…

      • Luotinykas:

        Koks čia kaltininimas? Paskaitykite vadinimaą tikėjimo išpažinimą. Tai yra žmogaus proto (Dievo Dovanos) išniekinimas. Ai, dar tiesa, tie satanistai turi kišenėje kažkokį deivainišką tešlainį. Tai ir viso gero gero.

  7. Žemyna:

    Mečys Laurinkus. Konservatoriai turėtų nuoširdžiai atsiprašyti „Romuvos“
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/05/news/mecys-laurinkus-konservatoriai-turetu-nuosirdziai-atsiprasyti-romuvos–10987738/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

    • Žemyna:

      O čia – priešingai. Bet kaip!
      Artūras Jančys. O gal karalius Mindaugas buvo kaunietis?
      – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/06/news/o-gal-karalius-mindaugas-buvo-kaunietis–10992721/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
      Kai kurie autoriaus teiginiai…
      Jo…

  8. Paukštė:

    Kažin kaip jautėsi “siuvėjai” Anderseno pasakoje, kai vaikas pasakė tiesą apie nesamus rūbus??? Ar jiems buvo gėda ir jie daugiau taip nebedarė, o gal kur patykoję tą vaiką primušė ir toliau “siuvo” rūbus jau kitam karaliui, arba, šurmuliui nurimus, vėl grįžo pas tą patį???
    O kaip jautėsi žmonės: ar jie verkė iš džiaugsmo, kad nebereikės apsimetinėti ir galės drąsiai įštarti, jog tai, ką tu matai, nesutampa su tuo, kas viešai sakoma. Ir nebereikės gėdytis savęs, pritariančio melui. Bet ar ilgai jie džiaugėsi laime – sakyti tiesą? O gal tiesa per sunki našta ir naudos iš jos jokios negausi? O gal iš viso nėra jokios bendros tiesos ir to vaiko neverta klausyti. Juk šitiek žmonių sakė priešingai…
    O gal vaiką išgirdo tik arčiausiai stovėjusieji ir jų buvo per mažai, kad kas nors pasikeistų?
    Kaip ten bebūtų, skaitant Dainiaus mintis, ašarų kamuolys užspaudė gerklę – šviežias oro gūsis per pravertas uždrausto kambario duris. Juk buvo šeimininko pasakyta – visur gali vaikščioti, bet šitų durų, šiukštu, neliesk. Ir baisu, ir mirtinai pavojinga, bet be šito žingsnio, pasakos tęsinio nesulauksime…

  9. Arvydas:

    Protingas autorius, vienas is nedaugelio tu tikruju, dar uzsilikusiu. Bet tema kazin ar labai aktuali. Ne visada ten kur reikia savo demesi kreipiame… Mane tai neramina zmoniu supriesinimas, ju kaip ir nutildymas, ta ju baime atvirai kalbeti ar net svesti didziasias patriotines sventes. Net Mindaugo Karunavimo diena ne kuriems, kaip ir nereiksminga. O gal dabar jau nemadinga (pavojinga?) buti patriotu? Zmoniu protai sumaisyti, zmones neatskiria vertingo nuo niekalo . Verybiu skales sumaisytos… Nieko gero, ponai! Beje, su Mindaugo karunavimo diena, su Valstybingumo Diena!

    • sūduvė:

      Žmonių susipriešinimas tikrai yra didžiulė mūsų Tautos problema, bet katalikų tikėjimas(gal tiksliau kunigija) neprisideda prie Tautos santarvės. Greičiau skaldo ir priešina visuomenę, kaip atsitiko šiuo Ramuvos nepripažinimo atveju.

  10. Romas:

    Religija (bet kokia) yra organizacija. O kur organizacija, ten tikrumui, tiesai, dvasingumui vietos lieka vis mažiau. Pirmą kartą tai patyriau prieš daug metų, kai norėjau paprasčiausiai pasikalbėti su visoje apylinkėje gerbiamu kunigu (kunigu iš pašaukimo) apie reįnkarnaciją. Mat perskaičiau, kad tik penktajame sinode bažnyčios vyresnieji “prabalsavo”, kad reįnkarnacijos nėra…
    Man buvo įdomi jo nuomonė, kaip žmogaus. Bet geriau pagalvojus, supratau, kad žmogaus nuomonės neišgirsiu. Nes jis supančiotas kunigystės, bažnyčios ir į savo nuomonę teisės neturi…
    Taip ir ne nuėjau.

    • Juozas:

      deja, tam, kad senasis tikėjimas atgimtų, būtina stiprinti krivių luomą, o per tai ir pačią organizaciją, be jos nieko nebus. Atleiskit, gerbiamieji, bet kas dabar krivių krivis? Ar tikrai atkurtos autentiškos tradicijos ir tikėjimas? Kol kas viskas dar smėlio dėžės lygyje. Ir tai, deja, buvo užkoduota senojo tikėjomo organizacijoje : nepalikta rašytinių šaltinių, sekė neišvengiami intelektiniai- informaciniai nuostoliai, nuosmukis, kai kaimynai sparčiai žengė pirmyn. Kažką reikėjo keisti – reikia gerai išmąstyti, kad viskas nepasikartotų, tik dar liūdnesniu scenarijumi

      • Žemyna:

        Na, negalime žinoti, ar šaltinių neliko. Nebent galime SPĖTI, jog ČIA jų nepalikta. Juolab, kad nežinia, nei kur (kur LT, ar kur svetur), nei ko ieškoti. Taip, tekstai deginti, grobti, daugybę kartų svetur vežti. Bet juk net čia, pas save nesame visus iki vieno tekstus, jų likučius VISOKERIOPAI ištyrinėję, ar tikrai jie nedomintų ir kitų sričių mokslininkų. O ką kalbėti apie neaprėpiamus užsienio archyvus, bibliotekas. Štai, kad ir prof. Zinkevičiaus pasakotas atvejis – BY kaime kažkur apie Gardiną senutės troboje tarp senų knygų ir laikraščių kažkas rado sąsiuvinį, kuriame būta teksto, galimai jotvingių k. Tačiau neapsižiūrėjo, kai senutė būtent tą sąsiuvinį prakuroms panaudojo… 🙁
        Įsimintina, jog ieškoma medžiaga nebūtinai būtų specialus tai temai skirtas tekstas. Įv. užuominų, nuotrupų gali būti ir tekstuose visai kt. temomis. Turiu galvoje ir vienuolių, ir keliautojų, ir prekijų ar kareivių užrašus, prisiminimus, laiškus, rašinius.
        Gal žmonės matė,skaitė, stebėjosi, nes aptiko kažką negirdėtą. Tačiau jų tema kita, jie skuba savo darbą padaryti, tad gal net ir neužsiminė niekam. Reikia šimtų tokių, kaip Jūratė de Rosales. Tačiau tam labai padėtų oficialus valstybinis senovės tikėjimo pripažinimas, nes tai gali suteikti daugiau galimybių archyvuose, bibliotekose. Be to, tiriamiesiems darbams gal būtų galima ir finansavimą gauti. Štai, pvz., koks nors germanų istorijos studentas ar specialistas randa ką nors iš gotų istorijos, skaito, verčia į šiuolaikinę kalbą, ir nė nenutuokia, jog rado šaltinį būtent LK bei LT istorijos (ir religijos istorijos) studijoms! Tą veikalą būtinai turėtų ir kalbotyrininkai lituanistai, ir baltų tikėjimo žinovai pamatyti!
        Kad ir kažkuriame Šventraščio veikale. Skaitai ir nesupranti, kas tai – skaitai veikalą senovės vokiečių k., bet tai gryniausia aisčių genties kalba ir žodynas 1 : 1 , vertinant pagal šių dienų LK žodyną.
        Taigi, mes taip manome, jog nieko neliko. Bet kai kas tikino, jog rankraščiai nedega. O ką, jei…? Gaila, kad mūsų „išsilavinusiems”, tikriems „eruditams” Seimo nariams nė toks klausimas nekyla, kodėl ne tik ne nuodėmė, bet ir labai pagirtina tyrinėti majų, actekų civilizaciją, kodėl ten niekas neneigia tokias buvus ir neniekina jų, o štai aisčių istorija su visų sričių kultūros paveldu yra baisus nusikaltimas, ir ją būtina kuo skubiau užmiršti?

      • -.-.-:

        nesate visiškai teisus, kai kalbate apie rašytinių šaltinių nebuvimą. Tačiau jei ieškote kokios nors lietuvių Biblijos ar Evangelijos, tai to tikrai nėra ir nebuvo, nes pati pasaulėžiūra buvo kitokia. Kaip rašė apie ikikrikščioniškuosius slavų laikus toks vienuolis “Чернори́зец Храбр”, jie knygų neturėjo.

        Atkuriant tikėjimą, žinoma, kad senaisiais šaltiniais pasinaudoti nebuvo galima, nes tuo metu apie išlikusius rašto paminklus ar “vaizdinę medžiagą” niekas net negalėjo pagalvoti, juo labiau – mėginti juos perskaityti ar kitaip interpretuoti, tad, greičiausiai (jei klystu, pataisykite), romuviečiai vadovavosi tik žodiniu paveldu ir, gal kiek per mažai kritiškai, jau krikščioniškaisiais šaltiniais.

        • Žemyna:

          Rašiau apie tai, kad tiek, kiek čia per amžius buvo sunešta, sukrauta, surašyta senųjų tekstų (kad ir kas, kad ir kokia kalba juos rašė), viskas visų per Lietuvą ėjusių priešiškų kariaunų buvo pas save gabenta (bent jau toks buvo tikslas). Ko nepajėgė išnešti, sudegindavo.
          Tačiau tai nebūtinai reiškia, jog ničnieko nepavyko paslėpti. Kur nors per stebuklą išlikusio kaimelio sukiužusios trobelės palėpėje ar sienoje gali net ir didžiausias lobis tūnoti, o patalpų šeimininkas (kaip ir ta gudų kaimo motinėlė) gali nė neįtarti, ką kur nors užrašytos kelios eilutės reiškia, kokios jos neįkainojamos. Gal tokie dalykai jo visai nedomina. (Jei ta senoji motinėlė nebūtų sudeginusi to sąsiuvinio, ten galėjo būti ir žinių, dėl kurių šiandien kraustytųsi iš proto visas mokslo pasaulis – ne tik apie aisčius, bet ir apie jų tikėjimą.)
          Kuo senesni šaltiniai, išsinešti rusų kariaunų, tuo labiau Kremlius jų neatiduos. Netgi slėps, jog ir kur turi. Taigi, lieka tik Vakarai – tos teritorijos, per kurias nežygiavo „išvaduotojų” batai. Kad viską profesionaliai peržiūrėtų – reikia ne vienos kartos mūsų specialistų bei savo gyvenimą tam paskyrusių išsilavinusių ir patyrusių mėgėjų „kariaunų” darbo! Juolab, kad liudijimų gali būti tekstuose, kuriuose to nė nesitiki, nes jų visai kita tema. Todėl ir pateikiau tą senųjų gotų krikščionių tekstą apie Kristų – na, kas gali tikėtis, jog tame, krikščioniams skirtame tekste – lobis baltistams, indoeuropiečių k. istorikams? Todėl dar nežinia, kas gali tūnoti Vatikano archyvuose. Bet – ten daug nesuinteresuotų juos atskleisti, nesuinteresuotų rimtai į tai žiūrėti.
          Savaime aišku, kad pačių aisčių religijos tekstų nėra. Tačiau liudijimų apie jų religiją, kuri kartu buvo ir tos epochos mokslų akademija (t.y., žmonijai patikėtų žinių lobynas), gal dar galima aptikti netikėčiausiose senųjų archyvų tekstuose ir kt. artefaktuose. Beje, ir grožiniuose kūriniuose gali šio bei to būti – svarbu, ar atpažįsta tai tie, kas skaito.
          Nebepamenu, kokiame romane buvo užsiminta apie 19 a. pab., ar 19 pr. mirusią senutę, atsiskyrėliškai Prūsijos miškuose gyvenusią prūsų žiniuonę, dar uoliai praktikavusią savo apeigas. Vienas po kito mirė su ja buvęs negausus prūsų ratelis, o ji dar ne vienerius metus ten laikėsi, savo apeigas vykdė. Kažin, kur tas miškas, kur tas alkas buvęs? Ar ten kas nors rasta, ar gal kas dar išlikę, jei niekas nesusidomėjo. Tačiau, jei tai buvo „Kaliningrado srityje”… Deja, tada, kai teko tai skaityti, ne tuo teko rūpintis. Gaila, neprisimenu net autoriaus. Tai galėjo būti kad ir autoriaus močiutės pasakojimų nuotrupos, tačiau, turint galvoje užpr. ir pr. a. pradžios gimnazistų išsilavinimą, bei tam luomui prieinamus archyvus, tas intarpas romane galėjo būti pasisemtas ir iš archyvuose jo rastų tikrų, kažkieno iš žiniuonių lūpų užrašytų žinių! Kruopštūs, ne komerciniai rašytojai ir patys mėgsta archyvuose medžiagą romanui studijuoti.

          • -.-.-:

            Žemyna, aš atsakinėjau p.Juozui. O Jūsų paminėtas Z.Zinkevičiaus pasakojimas, ar tik bus ne iškraipytas atpasakojimas apie vadinamąjį “Jotvingių žodynėlį” (tiksliau, “Pogańskie gwary z Narewu”), neva tai vieno šauktinio perrašytą iš senos knygos į sąsiuvinį? Jei gerai pamenu, pačią knygą neva tai tėvai ar seneliai sudegino, išsigandę, kad vaikas pernelyg į bažnytines knygas įniko…

            Iš Jūsų žinučių aš buvau susidaręs nuomonę, kad esate romuvietė, ar gal klystu? Jei esate, tuomet man dar keisčiau, kad nežinote apie autentiškų šaltinių buvimą. Kita vertus, gal taip ir geriau – kam ta ideologinė maišatis viduje, kai tuoj tuoj gausite valstybinį pripažinimą.

  11. Mrs:

    Tiesiai šviesiai apie esmę. O dėl pripažinimo, tai graudu ir juokinga, kad nepripažino, kaip graudu ir juokinga, kai krivių krivaitis – moteris

    • Kęstutis:

      Dėl ne’pripažinimo tai įdomiai gavosi – Romuvos nepripažino dėl prieštaravimų tarytum ji neatitinką religinės bendrijos reikalavimų, bet prieš 25 metus Romuva pripažinta kaip religinė bendrija, atitiko tuometinės ir dabartinės Teisingumo ministerijos reikalavimus. Tada prašymą tikrino speciali komisija kuri patvirtino – Romuva atitinka religinės bendrijos reikalavimus. Taip ir liko Romuva religinė bendrija, bet tik netradicinė…
      O dėl vyriausiojo dvasininko tai nei graudu, nei juokinga. Kad ir istorinis Pilėnų atvejis – vyriausias dvasininkas tuo metu pilyje buvo moteris, kuri ir atliko paskutines apeigas… Man tai jokio skirtumo kas vyriausiasis dvasininkas Romuvoje vyras – moteris, jaunas – pagyvenęs, tik kad sugebėtų savo pareigas deramai atlikti…

      • Mrs:

        Organizacijai, pretenduojančiai į senojo tikėjimo tęstinumą derėtų skirti krivį nuo vaidilutės 🙂

        • Kęstutis:

          … skiriam, skiriam… vaidilutė – kol skaisti mergelė, o vėliau jau žynė, krivė, jeigu ką… Pilėnuose vyriausioji dvasininkė irgi nebuvo vaidilutė…

          • Mrs:

            Kam tos fantazijos, nauji titulai, lyčių maišymas? O kas buvo? Krivė? 🙂 Apsispręskit, ar tęsiat, ar kuriat naują. Jei tęsiat, nefantazuokit, jei kažko nežinot, bet ieškokit. Jei kuriat naują šiuolaikinį feministinį ar lgbt judėjimą taip ir sakykit

            • Kęstutis:

              …jei “kapstysim” dar giliau, tai aisčiai-baltai Eurazijos žemyne ilgiausiai išlaikė taip vadinamą matriarchatą ar jo likučius… Čia mokslininkų nuomonė. Dabar to jau tiksliai nebe sužinosime, bet gal tada tai buvo paprasčiausia pagarba moteriai, motinai, seseriai… Pradėkime nuo to, jog pas mus pagrindinis dangaus šviesulys moteriškos giminės ir tai labai svarbu, nes senovėje tai buvus pagrindinė dievybė. Pas mus išlikusiose liaudies dainose didžiausia pagarba atiduodama motinai. Ji ir seserys pagrindiniai veikėjai palydintys brolį į karą, jos palaiminą bene svarbiausiu broliui gyvenimo įvykiu – išeinant į karą. Nežinau nei vienos Lietuvių liaudies dainos kur tokiu atveju būtų apdainuojamas krivis… Mūsų kraštuose išlikusi įgimta pagarba motinai, moterims, seserims nieko bendro neturi su feminizmu ar lgbt. Kas gali geriausiai atlikti tuo metu vyriausiojo dvasininko pareigas, tas ir atlieka, taip Lietuvoje buvo ir kodėl negalėtų taip būti??? Ar mums privalomas rodiklis, jog krikščionybėje, islame, budizme vyriausiasis dvasininkas tik vyras? O gal mes turėtume gaivinti tikėjimą su viešu jaučio paaukojimu per didžiausias šventes? Tada jau “matriarchatas” man priimtiniau… O be to kiek supratau, tai nuomonė iš šalies, ne iš Romuvos… Na laisvoje šalyje, laisvas pilietis gali laisvai reikšti savo nuomonę, už ką ir padėkosime.

              • Mrs:

                Pagarba moteriai neturi nieko bendro su feminizmu, savaime suprantama, kaip ir vyriškų pareigų suteikimas moteriai neturi nieko bendro su pagarba 🙂 Ką reiškia nuomonė iš šalies? Pasikartosiu, apsispręskit, ar kuriat naują uždarą sektą krikščionybės ir kt. sektų pavyzdžiu, ar tęsiat ir perimat senojo tikrojo tikėjimo tiesas

                • Kęstutis:

                  Vyriškos pareigos tik sunkus fizinis darbas ir dar “truputi”…, o dvasiniame ieškojimų kelyje moteris gali eiti lygia greta su vyru… Ar čia aš neteisus??? Kad jums būtų ramiau gyventi, Romuva apjungią arba tiksliau pamėgino apjungti Motininį (Saulala motula…) tikėjimą su vėlyvuoju Krivių, Žynių tikėjimu…

                  • Mrs:

                    Senąją lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, pasaulėvoką atstovaujančiai bendrijai reikėtų jausti skirtumą tarp dvasinių ieškojimų ir “o gal buvo/yra/norėčiau, kad būtų taip” fantazijų 🙂

                    • >Mrs.:

                      Gerbiamoji, dirstelkite, kokiuose dvasiniuose ieškojimuose yra atsidūrusi katalikybė su hierarchija, susaistyta su bankininkyste, pedofilų tinklais ir šiaip jau prie kiekvieno popiežiaus besikeičiančia ideologine kryptim. O kad Skandinavijoje ir Britanijoje moterys pradėtos šventinti į kuniges girdėjote? Tai kur čia ta nuo krikščioniška tradicija, kilusi nuo Kristaus iš Nazareto? Keičiasi laikai, keičiasi ir religinė tradicija. Juk ji šiandien gyvenančiojo sielovada, o ne prieš tūkstantmečius. O gal tiesiog Jums žydų pasakos yra arčiau dūšios negu lietuvių?

                    • Mrs:

                      -> Mrs.: 2019 07 09 19
                      Būčiau gerbiamoji, galbūt džiaugčiausi dar viena feministine organizacija. 🙂 Negi jums būtina sekti blogais pavyzdžiais krikšioniškų organizacijų pavyzdžiais? Taip tapsite, jei dar netapote dar viena sekta šalia jų

  12. Tomas:

    Kūrėjas leido įvairovę ir Gamtoje, ir žmonijoje.Tuo ir turtingas Dievo pasaulis, ir tuo reikėtų tik džiaugtis. O jau nuo Popiežiaus palaimintų kryžiuočių laikų esame varomi į vieną ar kitą aptvarą, trumpinami ir siaurinami pagal krikščionišką, rusišką ar laisvos rinkos standartą. Bet vis dar išliekame. Ir kol esame, turime gaivinti visas savo tautinės kultūros apraiškas, įskaitant ir senovės baltų-aisčių tikybą.
    Gėdingas yra Seimo bestuburiškumas ir neleistinas Bažnyčios kišimasis į jo sprendimus. Žinia, nei valdžiai, nei Bažnyčiai nerūpi tautos kultūra, tauta tėra jiems nuolat mulkinama ir išnaudojama terpė siekiant savo grupinių, asmeniškų ar ideologinių tikslų. Bet taip nebus visada. Praeina ir pasaulietiškos, ir religinės valdžios. Kokios jos bus, ir kokie būsime mes – priklausys nuo mūsų pačių pastangų auginti žmoniškumą ir savyje, ir tautoje, tačiau, pagal Vydūną, tai nėra įmanoma be gyvos tikybos. Tad ir gaivinkime ir gyvinkime ją kaip kas išmanome ir pajėgiame.

  13. Gražina:

    Puikus straipsnis. Pritariu išsakytoms mintims. Nelabai ką ir pridursi.

  14. Aniruddha das:

    Suprantu Dr. Ražausko pyktį ir nusivylimą. Katalikų bažnyčia užkirto kelią pagonių pripažinimui valstybės mastu. Bet galima paklausti – ar mums reikia tos valstybės pripažinimo? Ar mes norime institucionalizuoti savo tikėjimą. Krišna – Aukščiausias Dievo Asmuo sako Bhagavatgitoje: “Atmesk visas religijas ir tiesiog ATSIDUOK man. Atleisiu tau visas nuodemės, nesibaimink”. Tad nereikia siekti to pripažinimo. Jeigu pagonys nori garbinti pusdievius – jiems tikrai nereikia kad juos kažkaip įteisintų. Vaišnavų (Krišnos pasekėjų) taip pat nieks nepripažįsta – bet nuo to, niekam blogiau ar geriau nebūna. Kas seka Kristum ar Krišna, ar garbina gamtos pusdievius – visi jie pasieks savo tikslą.

    • Kęstutis:

      Na ne žmogui spręsti dievas, pusdievis, trečdaliadievis, dešimtadalisdievas… Žmogus turi galimybę ir tai ne visada, pakankamai tiksliai apibūdinti tik žemiau už save stovinti evoliucijos (reinkarnacijos) laipteliu – šuniukai, kačiukai, žmogeliai… Dėl pačio krikšnaizmo, tai jo mokymas man visai priimtinas. Dėl pačių tikėjimo tiesų, net nebūtų ko ginčytis, skirtingai nei krikščionybė. Bet jei jūs galvojate, jog Lietuvoje jus turėtų kas patvirtinti kaip tradicine religija, tai būčiau ir aš asmeniškai prieš. Indų mitologija, žydų mitologija, kinų legendomis turi tikėti to krašto žmonės iš kur ir kilo tos legendos, ir tikėjimai. Jie tiems žmonėms ir skirti, pritaikyti… Krišnaizmas toks pats svetimkūnis Lietuvoje, kuris naikina vietines tradicijas, kaip ir krikščionybė, nieko daugiau… Ir nesate jūs kelyje į Dievą nei arčiau, nei toliau, už romuvius, tik vietiniam žmogui atrodot kvailiau… kam čia žaisti tuos vaikiškus žaidimus???

    • Petras:

      Induizmas – tai okultizmas, juk garbinami guru – žmonės, kaip dievai, arba kažkokie šventi atvaizdai, dažniausiai sveikam žmogui baisūs su daug rankų ar kojų ir baisiom išraiškom. Pareikšti, kad kažkoks tavo dievas yra viršesnis už kito tikėjimo dievą tai reiškia būti toli nuo jo. Pats rašai lietuviškai, bet esi paskendęs kito tikėjimo išpažinime. Krišnaitai zombina žmones tokiu būdu, kad pasakoja pasakas apie vidinę ramybę, pvz. kai aplinkui karas, tada tokie žmonės yra kaip apsvaiginta pilka masė. Gali per tokią masę nors su tanku važiuoti ir jie tau dar padėkos, nes jie myli visata ir gal tu jau nutraukei jų samsarą..

      Man patiko iš Romuvos puslapio:
      PASAULIS YRA AMŽINAS (ne kažkokia brachmos diena/naktis)

      PASAULIS YRA DARNUS, bet ši darna nėra pastovi. Darną būtina palaikyti, kurti ir plėtoti. (o ne medituoti)
      Ar kt. doktrinos

  15. sūduvė:

    Labai ačiū p. D. Razauskui už šią amžiną mūsų problemą, jos įvardinimą – trintį ir atskirtį tarp tautiečių. Ši trintis nulemta istorinių aplnkybių ir tęsiasi jau seniai. Gerai prisimenu sovietinį laikotarpį, kai taip pat vyko nesutarimai tarp vadinamųjų katalikų ir tautininkų. Ruošdavome šventes atskirai mes ir anie. Katalikų gyvenimo moto buvo pirmiau meilė Dievui po to Tėvynei, gi tautininkai pirmoje vietoje iškeldavo meilę Tėvynei, o tik po to Dievui.

    • senasis druvis:

      Patikslinkit, prašau, apie kokios tautos tautininkus sovietiniame laikotarpyje Jūs čia rašote? Apie sovietinius katalikus neklausiu – tai tie, kur božnycoj žegnodavosi, žegnodavosi, o paskui už Brazauską agituodavo ir balsuodavo… Deja, dauguma Lietuvos gyventojų yra tokie. Liežuvis nesiverčia jų nei katalikais, nei tautininkais vadinti…

  16. Luotinykas:

    Dainiui reiks ruoštis valdžiukės baudelei už ‘religinės neapykantos kurstymą’, ar kaip ji tę vadinasi. Man bus didelis malonumas paremti pinigais, kai reikės. Dainiau, Tu Vyras, Tu Pirmas!

  17. Žemyna:

    į: 2)
    dangstydama čia vykdytus karo nusikaltimus („Dievo nešimą” „šlapiuoju” būdu, kaip pasakytų dėdė Vova ), kaimynė bei jos gynėjai bando tuo juos pateisinti, kad taip, esą, „aukštesnę civilizaciją” nešė, todėl turime būti per amžius skolingi, dėkingi ir duokles mokėti! Nes be jos ligi šiol nebūtume „iš medžių išlipę”? Tik Kremlius moka taip įžūliai kruvinus nusikaltimus nuopelnais paversti 🙁
    Vargšė Japonija – šalia jos nebuvo PL, ji nebuvo polskos wiaros pašventinta, tad ligi šiol japonai medžiuose sėdi ir maistui vaisius nuo medžių pagaliais numušinėja. 🙂
    Kaimynė net savo geografinę padėtį pristato, kaip savo nuopelną.
    Carams ne taip, kaip PL, pasisekė – jie užgrobė žemes šiauriau nuo Lietuvos, tad Paryžiaus madų jiems tekdavo iš toliau, negu Lenkijai (užgrobusiai žemes piečiau nuo mūsų) parsivežti. Bet net jų nedomino Paryžiaus madų kopijos Lenkijoje. Jie „Europos civilizacijos pargabenimui” ne Lenkiją lemiama laikė, o Varėnos dzūkučius. Nes… jei pavyks iš Varėnos miškų gyviems išvažiuoti, tada ir Italija, ir Paryžius, ir Šveicarija su savo pažanga ir mados originalais jiems bus pasiekiama. Taip kalbėjo caras, laimindamas pasiuntinį, siunčiamą „Europos” parsivežti.
    „Šlapiuoju” ar bet kokiu kitu SMURTINIU būdu tautoms Dievą neša ne Jo, o velnio vedami. Ar velnias ką nors darytų Dievo naudai? Kada mūsų bažnyčios hierarchai praregės, supras, jog ne su tuo dūdą pučia, jei ne Dievui, o kaimynei antrina? Ar jai Pranciškus ne autoritetas? Ji religijos madų iš kaimynės semiasi? O kaimynė juos, kaip ir mūsų premjerą bei Seimo partinius už trumpo pavadžio laiko?

  18. žaltys:

    Mano supratimu religingumas yra žmogaus kūno būsena. Kaip girtumas, kaip entuziazmas, kaip apatija, agresija ar dar kas nors. Persimaino veidus šiuolaikiniai religininkai, atitransliuoja susirinkusiems savo nusiteikimus ir visi eina nanučiuosna gyventi realaus, normalaus buvimo.

  19. Tvankstas:

    Nuo birželio 30 dienos pavakarės vykstantys čia tiesos lt pokalbiai man padarė esminį lūžį – nutolino nuo katalikybės, nuo krikščionybės, gal tiksliau pasakius – atkratė.
    Tiek įžūlaus melo, mano asmeniui šmeižtų, patyčių, užgauliojimų seniai man teko išklausyti, patirti, ir tai vadinama katalikiška artimojo meile.
    Jau nuo 4 metukų man tas pat – mokausi poterius, einu į bažnyčią ir vien patyčios.
    Dėkoju pokalbio priešininkams už apšvietimą – man nepakeliui su katalikybe.
    D.Razausko straipsnis Alke “Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina” tapo apsisprendimo pagreitintoju.
    Negaliu savo mokslinio darbo apimtimis ir akiračiais nusileisti iki tikrųjų katalikų gatvinio lygio, o kitokio labai mažai, nemurdys mano sielos dvasios ubagai, suradę prieglobstį neapykantą sėjančioje katalikybėje savo žemiems instinktams tenkinti prieš mane.
    “Kiekvienam savo.”

    • Jota:

      Radai sau pasiteisinimą, Tvankstai. O aš mačiau, kad tu savo komentarais nė kiek ne mažiau tyčiojaisi iš kitų. Tik mudu, atrodo, be pykčio susikalbėjom. O visa, ką tu čia rašai, tėra tik teisinimasis prieš save. Tačiau aš neneigiu, kad ir katalikai galėjo parodyti blogų pavyzdžių.

  20. Kęstutis:

    Sveikinu… ir man taip kažkada buvo, tik nepalyginamai švelniau. Krikščionybė tada jau buvau toli, toli “už horizonto”, o tada buvau įnikęs į rytietiškus tikėjimus, bet vieną dieną besėdint darbe toptelėjo mintis – na negaliu gi savęs apgaudinėti, turiu būti su tais kurie man artimiausi… Tada bendradarbiui ir pasakiau – einam pas Joną Trinkūną į Romuvos sueigą. Einam…
    Kiek teko skaityti nekanonizuotas evangelijas tai vaizdas toks, jog Kristaus mokymas (nekanonizuotas), pateikiamas tik labai suvargęs, iškraipytas, iškarpytas (menkystų), net baisu ir klausyt… Bet deja deja taip su visais tikėjimais kurie turi savo pranašą, apreiškėją, pirmąjį mokytoją. Po pranašo išėjimo tikėjimas sumenkstą, sukrypstą, išsigimstą. Net ir tas pats budizmas, kuris man labai patinka, po Budos išėjimo suskilo į begales pakraipų, judėjimų… Gerai, kad Lietuviams niekas nieko neapreiškė. Tiki sau ramiai, akių niekam nedraskydamas lietuvis, kaip koks dzen budistas ir vargo nemato, ir nematys jei tik bus pats savimi. Nereikią jam nei apreiškimo, nei pasireiškimo, nei “pareiškimo”, nei kokio apaštalo paklaikusiomis akimis…

  21. Antanas:

    O aš nesutinku su autoriumi. Lietuvis ar krikščionis, ar pagonis, ar net ateistas yra lietuvis. Tik mūsų galvelės skirtingai priima Dievo šviesą. Bažnyčia nežudo, neatima žemių, nenaikina tautų, jį tik telkia. O žmonės, siekdami savų tikslų, religijomis tik naudojasi. Tai reiškia, kad jų dieviška šviesa dar nepasiekė. Reikia vadovautis himno žodžiais – “vienybė težydi!”

  22. Almantas Stankūnas:

    Jeigu Tautininkų partija, LYČ’as ir asmeniškai Arvydas Juozaitis neatsiribos nuo šio teksto, tai jau tikrai bus tragiška situacija jų stovykloje nes Alkas.lt su šiuo tekstu kartu su neopagonybės gerbėjais stojo į tą pačią vietą kaip ką tik išėję okupantai iš Rytų. Bjaurus dergimasis rinktiniu sovietinės propogandos stiliumi. Ir koks siurprizas – šis puolimas prieš krikščionybę puikiai atitinka globalistinio Vakarų liberalmarksistinio elito siekius – išnaikinti Jėzaus vardą ir vietoj jo įbrukti abstraktų New Age Dievą. Ar tik ne tokios mintys sklando ir Tautininkų partijoje bei LYČ’e? Jeigu taip viskas stojasi į vietas – Vytauto Radžvilo analizė apie Lietuvai priešiškų jėgų projektą pildosi. Tuo tarpu naivuoliai vis dar priekaištauja, kad kažkas nesivienija su tais, kurie turi didžiulį destrukcinį užtaisą, nes jo pavojingumas yra jo užmaskavime.
    p.s. Argi neteko girdėti, kad už neopagonybės atgimimo Sovietiniais laikais galimai stovėjo ir KGB?!
    p.s. 2 Ir tiesa sakant jeigu žiūrėti griežtai per krikščionišką paskutinių laikų eschatologinę prizmę, šie kliedesiai yra šėtoniška, Antikristo propoganda, kuris trokšta sunaikinti Krikščionybę įsteigdamas ezoterinį abstraktų tikėjimą be Jėzaus

    • Luotinykas:

      Tikiuosi, kad Juozaitis ir tautininkai dar ne tiek nukvakę, kad temptų religinius skirtumus į politiką. Tegu siniciukai atsiriboja nuo visko ir laimingai gyvena. Būtent tautininkai (ir, o siaube, Vaiškūnas) pasirinko krikščionį Juozaitį remti.

      • Almantas Stankūnas:

        Puiki proga įsitikinti Arvydo Juozaičio krikščioniškumu pagal jo reakciją į šitą straipsnį.

        • Petras:

          Kirkščioniškumas tai čia minusas, ne pliusas, gerb. Almantai:)

          P.S. gerai kažkas parašė, kad visi š…. išplaukė į paviršių, dabar jau nepridengsi krikščioniškumo šydu…

          • Almantas Stankūnas:

            Mes galime išpažinti įvarius tikėjimus ir skaityti savo tikėjimą pažangesniu, bet kviesti išnaikinti krikščionybę jau yra labai riebios raudonos linijos peržengimas ir atsistojimas į vieną gretą su pačiais aršiausiais marksistais, kurie kvietė išžudyti visus krikščionių dvasininkus ir praktikuojančius tikinčiuosius. Ar jūs irgi su jais?

      • Almantui Stankūnui:

        Tik nereikia mūsų gasdinti savo patronu – profesoriumi Radžvilu ir VF(girdėjau, kad iš ten, dar nepraradę orumo, žmonės traukiasi). Mes nebijome nei tautininkų, nei A. Juozaičio, nei A. Stankūno. Jūs neturite teisės kištis į tautininkų veiklą, kaip, kad tautininkai nesikiša į VF. Gyvenkite laimingai su savo patronu ir nekiršinkite tautiečių
        O, kad sovietiniais laikais už pagonybės puoselėtojų nugaros stovėjo KGB, tai čia Ž. Povilionio(tos garsios motinėlės sūnelio – proto bokšto) išmislas. Tiesa, daug kas kalbėjo ir tebekalba, kad sovietiniais laikais su kai kuriais kunigais irgi flirtavo KGB.

        • Almantas Stankūnas:

          Pritariate Razausko tekstui? Tada peržengėte labai riebią raudoną liniją ir atsistojote į vieną gretą su pačiais aršiausiais marksistais, kurie kvietė išžudyti visus krikščionių dvasininkus ir praktikuojančius tikinčiuosius.

          • Almantui Stankūnui:

            Taip pritariu p. Razauskui – labai gerbiu šį žmogų ir juo didžiuojuosi. Tai labai iškili, išsilavinusi asmenybė. Apie marksistus svajones pasilikite sau. Tai sena konservatorių klišė ir jei tik taip galite man atsikirsti, tai atrodote apgailėtinai Tautininkaai niekada nežudė krikščionių, o iš pastarųjų, bent jau nekorektiškų veiksmų sulaukėme pastaruoju metu.
            Tai tiek, p. Stankūnai.

            • Almantas Stankūnas:

              Tai pritariate, kad krikščionybės Lietuvoje neturėtų likti? Kaip tai darysite – uždrausite ir persekiosite ar dar kaip? Juk sovietams tai nesuveikė. Tai turėtumėte imtis kažkokių drastiškesnių priemonių? Ir jeigu jau tokios tvirtos pozicijos, tai malonėkite ir įvardinti savo vardą ir pavardę. Negi teks aiškintis pagal jūsų IP?
              p.s. Šiaip tai visi šioje diskusijoje yra bailiai, nes kiek pastebėjau nė vienas neparašė savo pilno vardo ir pavardės.

        • Almantui Stankūnui:

          Ir dar. Prie ko čia A. Juozaitis ir kodėl jis turėtų jums atsiskaityti – atlikti išpažintį kaip kunigui?Jūs nustatysite A. Juozaičio KRIKŠČIONIŠKUMO lygį? Tokio absurdo dar nebuvo… Kas jūs toks esate ir ar nepervertinate savo įgaliojimų? Ar jums taip neatrodo, kad kenkiate ne tik VF, bet patriotiškai nusiteikusiems Lietuvos piliečiams. Tai ko siekiate p. Almantai?

          • Almantas Stankūnas:

            Visi žino, kad Alkas.lt yra partinis Tautininkų tinklalapis. Taigi tekstai jame yra neoficiali, bet pakankamai akivaizdi Tautininkų aktyvo o gali ir visos partijos pozicija. Arvydas Juozaitis kartu su LYČ buvo neatsiejamas nuo Tautininkų. Taigi toks tekstas be aiškaus Arvydo atsakymo netiesiogiai tampa ir jo pozicija.

            • Almantui Stankūnui:

              Tai viskas gerai, bet prie ko čia jūs? Kas jus įpareigojo sekti kiekvieną Juozaičio žingsnį, kabinėtis prie Juozaičio veiklos?Ir reikalaujate tiesioginio A. J. atsakymo – kam jums jo atsakymai, ar jums neatrodo, kad peržengėte ne tik padorumo ribas, bet pažeidinėjate jo teises. A. Juozaitis su jumis VF elgiasi priešingai – atsako kultūringu tylėjimu. Jūs gi elgiates kaip sovietinių laikų kgb’istai, sekate jo kiekvieną kvėptelėjimą ir keliate skandalą ant visos Lietuvos(gerai, kad ne Europoje).
              Tikrai rimtas klausimas – kas yra VF ir kam atidirbinėja?

              • Almantas Stankūnas:

                Aš esu katalikas. Vienas veikėjas paskelbia, kad reikia išnaikinti krikščionis Lietuvoje. Kai kurie politikai tylėdami tam galimai pritaria, nes to veikėjo tekstas yra paskelbtas su jais siejamame tinklalapyje. Taigi aš ir klausiu tų politikų ar aš ir kiti mano broliai ir seserys Kristuje esame tie, kuriuos jie nori išnaikinti dėl mūsų religinių įsitikinimų? Gal jau net neturiu teisės to paklausti?
                p.s. Tai koks jūsų vardas ir pavardė ponaiti iš Kauno? Ar ir toliau kaip bailys slapstysitės?

                • Almantui Stankūnui:

                  Anekdotas: visi katalikai sunerimę, nes tautininkai, pasiėmę pištolietas, pradės šaudyti. Pavojus… Jei esate rimtas vyras – neturėtumėte rašinėti tokių nesąmonių.
                  Aš, tarp kitko, nesu ir nebuvau tautininku, nepriklausau jokiai partijai, bet mane tiesiog “užkniso” jūsų išpuoliai prieš kitaminčius(kas ne su mumis – tie priešai).

                • -.-.-:

                  jei rimtai, tai tamsta nesate katalikas, nes nesivadovaujate krikščionybės viešai deklaruojamais principais ir vertybėmis. Atvirkščiai, pažeidžiate kelis iš svarbiausio taisyklių rinkinio – Nr.8. Nekalbėk netiesos iš vadinamųjų “Dievo įsakymų” (arba Nr.9 iš Biblijos – “Neliudysi melagingai prieš savo artimą), o taip pat pasidavėte 2 iš didžiųjų ydų (mirtinų nuodėmių) – tai Nr. 1 (Puikybė) ir Nr.4 (Rūstumas). O svarbiausias dalykas, Jūs, mielas pone su “drąsiu vardu”, drįstate abejoti savo dievo Jahvės galybe, kad jis, esant reikalui, apgins jus nuo persekiojimo. Arba abejojate ne jo galybe, net geranoriškumu Jūsų atžvilgiu, bet juk tai džiaugtis reikėtų, jei Jums paskirtų kankinio lemtį – juk ką myli, tą ir labiausiai muša (užtai kitame pasaulyje labiau apdovanos – oi, tiesa, čia jau nuodėmė Nr.2 – Gobšumas).

                  • Juozas:

                    sužibėjai kaip tipiškas politrukas. Čia citatas ėmei iš “Biblijos lunksmybės”? Būtų sąmojinga, bet didelė raštliavos dalis -melas, deja. Todėl pradėk nuo savęs

                    • -.-.-:

                      nesąmojinga, p.Juozai. “Biblijos linksmybėse” apie tai nerašoma, o tiesos maiše nepaslėpsi.

                      Beje, tujindamas parodai ir atitinkamą savo kultūros bei išsilavinimo lygį. Mėginimu asmeniškai įžeisti – irgi.

                • Kęstutis:

                  jei jau jūs tikras katalikas tai tikriausiai tikite:
                  1.Kad pasaulis sukurtas prieš 6000 metų, o Ieva padaryta iš Adomo šonkaulio.
                  2. Jūs tikite, kad Marija pastojo nekaltai?
                  3 Ar jūs tikite, kad ž-dai Dievo išrinktoji tauta?

                • Almantas Stankūnas:

                  Gudrieji katalikybės žinovai. Razauskas, su Tautininkais ir tuo pačiu LYČ ir Juozaičiu siejamame tinklalapyje apsidirbo iki ausų prisišnekėjęs kaip koks globalus liberalmarksistas nekenčiantis krikščionybės ar Kremliaus atstovas su sovietiniu KGB kvapu vis dar pamenantis laikus, kai grūdo katalikus į kalėjimus. Dabar, visi, kuriuos paminėjau, neišsižadėję šio Razausko teksto, bjauriai kvepės ir taip pat kvėpins, visus, kurie prie jų prisilies, taip galutinai griaudami tautininkų jėgas Lietuvoje. Puldami mane, jūs sėkmingai tepatės tuo pačiu Š. Tai gal rūpinkitės tuo o ne mano katalikiškumu?

                  • Almantui Stankūnui:

                    Tokie aršūs katalikai kaip jūs, p. Almantai, su savo demagogijomis daug atgrąsįs ne tik abejojančių, bet ir dalį tikinčiųjų.
                    Pastabėlė: kaip išsenka “rimti” kaltinimai tautininkams – išsitraukiate konservatorių pamėgtą seną ir nuvalkiotą “ginklų” arsenalą – KGB, marksizmo – leninizmo, liberalmarksizmo ir dar velniažin kieno kortą. Pirmyn su tokia atributika.

                • Kęstutis:

                  O ko jūs neatsakote į jums užduodamus klausimus?
                  Pakartoju – Jūs prieš Senąjį baltų tikėjimą ar už?

                  • Kęstutis:

                    Jūs galite ir neatsakinėti, nes jūs katalikai dabar jau ir pakalikai, ir jūsų su-ikta božnica buvo griežtai prieš. Ir po to jūs dar tikitės, kad čia Lietuvoje Senojo Tikėjimo sekėjai, gerbėjai ir rėmėjai kažkaip jus dar gerbs??? Po tokio žingsnio jūs mums didelė mėšlo krūva kurios net pasispirti nesinori…

                • Ei:

                  Oi tu vargšeli, vargšeli mano… Tiesiog užspeista auka iššieptais nasrais. 🙂 Geras katoliko pavyzdys. 😀

    • Kęstutis:

      Na tik nereikia čia savo š… kitų teplioti… krikščionybė į Lietuva atėjo kaip okupantė, ji naikino, degino, kankino Lietuvoje ir visur kur tik koją įkeldavo. Ištisų civilizacijų išnaikinimas guli ant krikščionybės sąžinės. Bet krikščionims sąžinės nereikia, jie turi tikėjimą…Su krikščionybės atėjimu prasidėjo Lietuvos nuopolis. Krikščionybė prisidėjo ir toliau prisideda lenkinant Lietuvą ir lietuviškas žemes. Vatikanas iki pat 1993 metų Vilnių oficialiai laikė Lenkijos parapija – ar čia ne okupacija??? O dabar kas vykstą Vilnijos krašte su bažnyčios pagalba – ar tai ne okupacija. O kaip elgėsi Bačkis, kai jį įžeidė renginys su Senojo tikėjimo apraiškom Šventaragio slėnyje – kaip okupantas. O kaip elgėsi tas pats bačkis per žemės referndumą – kaip okupantas. O kaip bažnyčia, Glušas ir kiti prokrikščionys elgėsi kai buvo sprendžiamas Romuvos klausimas – kaip patys tikriausi okupantų pakalikai. Ir jūs čia su savo ultimatumais kaip CK sekretoriato darbuotojas plojot. Ir nekiškite jūs čia to žydų “karaliaus” kurio ir patys žydai nepripažįstą. Nei Kristus Lietuvą sukūrė, nei prie to prisidėjo. Tik netiesiogiai naikinant tai prisidėjo, o čia tai jau jo vardu padirbėtą… jau blogą darosi nuo tokių zombių ir nuzombėjusių… Gydytis, gydytis ir dar kartą gydytis… tik vargu ar padės…
      Juozaitis, tikėkimės, dar tiek nekuoktelėjo nors ir papeza apie krikščionybę. Jis su Radžvilu ir nesidėjo, dėl radžvilistų perdėto krikščioniškumo. Lietuvoje visų pirmą gyvena lietuviai ir lietuvos piliečiai. Po to prasideda tikėjimai ir netikėjimai, kas jau nebe taip svarbu. Bet bažnytininkai ir radžvilistai ne, jiems jie patys sau ir jų menkystiniai įsitikinimai patys svarbiausi…

    • Ei:

      Iš kokios sektos čia išlindai?

    • Žemyna:

      KGB visur stovėjo (styrojo, tūnojo, rangėsi, spraudėsi,tarpavosi ir būtinai provokavo), kur tik užuodė ir baiminosi jai gresiančios kitokios (ne jos propaguojamos) tiesos, ideologijos, LT istorijos pavojų .
      Ar ne tuo pačiu kvepia ir dabartinis noras IŠTRINTI TIESĄ, į nebūtį įtrypti TAUTOS KULTŪROS ISTORIJOS FAKTĄ?
      Suprasčiau, jei katalikybei ar net pačiai krikščionybei grėstų pavojus, jei baltų tikėjimas ją silpnintų. Bet to nėra. Tai kodėl norima ištrinti, neigti, nepripažinti, kodėl šio tikėjimo nėra mokyklų programose? Ar tik tai nėra LT bažnyčios hierarchų persistengimas, pastangos budrumu Vatikaną ir popiežių pralenkti? Raginimas neklausyti popiežiaus, raginusio atsigręžti į savo šaknis?
      Tauta turėjo tą ir tiek, ką ir kiek iš Kūrėjo gavo. Iš Kūrėjo, o ne iš ko kito. Tuo ir vadovavosi, to laikėsi, neniekino Kūrėjo jai dovanoto kraičio.
      Gerbti Kūrėją taip, kaip Jis tau skyrė – nusikalstama? Prisiminti tautos kiltį, jos raidą pačiam, išsaugoti ir perduoti palikuonių kartoms toli į ateitį – nusikalstama? Kai gerbi tėvą ir motiną savo, gerbi ne atskirus fragmentus, o visumą bei tai, kuo jie gyveno.
      Rodydamas nepagarbą senajam baltų tikėjimui ką demonstruotų ir kokį pavyzdį rodytų A. Juozaitis? Pagarbos tėvui ir motinai savo? Ar jųdviejų tėvams ir motinoms… Ar „lankstų” kelią link siekiamo tikslo?

  23. Luotinykas:

    Be to jūs, Rytų ir Vakarų bažnyčios, prasikeikėt vieni kitus apie tūkstantuosius, popiežiai, patriarchai, tūkstantmetė išmintis. Kiek ten jums laiko prireikė paskui?

  24. Gintaras:

    Tiesiog aišku, kad krikščionybė yra iškraipiusi paties Jėzaus mokymą… Tai liudija ir apokrifų gausa, ir paslėptos žinios apie Jo gyvenimą. Bažnyčios atstovų atsakymai į natūraliai kylančius klausimus primena ideologų teiginius, kurie yra gana primityvūs, nes vengiama atvirumo, vieną tušuojama, kita ryškinama, siekiant nuslopinti klausiantijį…
    Be to, ne kas kitas, o krikščioniškos šalys sukėlė du neregėtus pasaulinius karus. Daugiausia nelaimių pasauliui atnešė krikščioniškoji civilizacija. Apie tai byloja daugybė faktų. Taškas.

    • Žemyna:

      Deja, tai jau tikrai taip. Kadangi Dievas buvo nusavintas gudrių aferistų, nusprendusių pasinaudoti Juo, kaip priemone savo valdžią ir turtus didinti. Taip jau įprasta – paskui išminčius vienetai eina, o sukčiai, kaip, pvz.,Kašpirovskis, geba mases paskui save vesti. Jei ne geruoju, tai piktuoju, gąsdinimais.
      Prisiminkime – pasak Šventraščio pirmi, kas iš Kristaus barti gavo, buvo to meto dvasininkai, o ne eiliniai žmogeliai. Už Tėvo Mokymo iškraipymą ir sukčiavimą.
      Kadangi Kristaus mokymas buvo ne iš karto užrašytas, užtruko ne vieną amžių, atsivėrė plati erdvė iškraipymams ir manipuliacijoms. Buvo ir netyčinių, nepiktybiškų iškraipymų – kai užrašoma iš prieš kažkiek metų girdėto (per)pasakojimo. Be to, kalba, kuria buvo užrašyti pirmieji originalai, kito. Ir vertimai bei vertėjų išsilavinimo lygis savo darė. Tad Adomo šonkaulis – tik grumstelis iš didelio klaidų kalno. O ir liudininkų atmintis ilgainiui silpo.
      Jei kas prisimena, buvo toks žaidimas – sugedęs telefonas. Jei susėsdavo kokie 20 vaikų, paskutinį žaidėją pasiekęs žodis neturėdavo nieko bendro su pirmojo ištartu žodžiu… Be to, prieš 2 tūkst. m. liudininkai viską vertino ir suprato, turėdami kitas – ANŲ žinias, patirtį, vadovaudamiesi visai kita morale ir įstatymais. Rašto taisytojai, perrašinėtojai bei vertėjai buvo kito amžiaus žmonės. Todėl man sunku ir nukryžiavimu patikėti. Gal būt šis epizodas įdėtas gerokai vėliau, kai jau kitos bausmės taikytos. Įdėtas tik todėl, kad tokia bausmė senovėje egzistavo, žmonės jos bijojo, o baimės paralyžiuoti lengviau paklūsta. Tačiau kad Tėvas, tegu ir Dievažmogį, bet visgi Sūnų štai taip nukryžiuoti atiduotų… Labai tikiuosi, kad to nebuvo. Juk Dievas yra Meilė. Nes net ir visiškam neklaužadai vaikui duoti tokią realaus gyvenimo žemėje pamoką…
      Šių dienų sąlygomis Dievo „savininkai” sugalvotų „rinkai” kitokį „naratyvą”. Mat, galioja ŽTD bei Vaikų teisės. Jomis vadovaudamosi, net ir už tai, kad tėvai ne paskutinės mados telefoną atžalai nupirko (psichologinis smurtas!), Šakalienė su Jakavoniene+Šalaševičiūte net ir patį Dievą „sutvarkytų” – tėvystės teises atimtų, o Skvernelio 240 karžygių su advokatu bei antstole Sūnų globėjams nuneštų (tik pirma vyrams būtų tarpukojus išspardę). Todėl, jei net žmonės prieš 2000 m. tokį kraupų vaizdą matė, labai tikiuosi, jog tai buvo kažkas, ką šiuolaikiniu protu holografiniu vaizdu vadintume. Juk Dievas tam ir yra Dievas, kad darytų tai, kas žmogaus protui nepažinu, kas dvasiškai ir fiziškai neįmanoma. Žmogui reikia sukrečiančių vaizdų.
      Gaila, kad arkivyskupas buvo ne Dievo pusėje, kai savo laišką parašė. Buvo pusėje tų, kas Juo manipuliuoja. Baltų tikėjimas ne ką kitą, o Dievą aukština. Tad jį praktikuojantiems netrukdo, kad arkivyskupas KITAIP, bet TAM PAČIAM ir vienatiniam Dievui meldžiasi ir pagarbą reiškia. Kad ir kaip mes Jį įsivaizduotume ir suprastume. Svarbu tik, kad Tikėjimas nebūtų politika paverčiamas ir nedoriems, Jo Mokymui priešingiems tikslams IŠnaudojamas.

      • senasis druvis:

        Žemynėle, pats asmuo, kuris turėjo bent keletą vardų, tame tarpe ir Jėzus, yra istoriškai neįrodomas reikalas. Koks tikslas ginčytis dėl tiesų, kurias neva tai paskelbė, istoriškai neįrodomas asmuo, kuris kalbėjo neaišku kokia kalba, neaišku ką ir kam, bet kažkas tai kada nors labai vėliau tai užrašė apie tai (vienintelį dievą), ko negali įrodyti. Kam apie tai galvoti?

    • Luotinykas:

      Kad išsiaiškinčiau vadinamą ‘Jėzaus mokymą’ (o gal jokio ten mokymo ir nebuvo – tokių religinių fantazuotojų esu matęs), aš turėčiau paskirti visą likusį gyvenimą, pradžiai išmokęs kelias senovės kalbas. Bet gal rasiu ir be to ką veikti.

  25. senasis druvis:

    Dainiau, už šitas erezijas katolikų božnica dabar tave iškeps ant laužo. Ruoškis…

  26. Luotinykas:

    Jei kartais kryptų riekalas link baudelių, tai čia geras pavyzydys, keletos minučių: https://www.facebook.com/varniuparapija/videos/1891764981118743/?t=1197

  27. Almantas Stankūnas:

    “Šiandienos post-krikščionys nėra pagonys. Jų modeliai nėra Sokratas, Aleksandras Didysis ar Julijus Cezaris. Post-krikščionims trūksta beveik visko, ką turėjo klasikiniai pagonys. Mūsų pasaulis yra visiškai nusivylęs, o pagonių didžiulis prietaringumas rodo jų nepaprastą žavėjimąsi pasauliu. Pagonys ant savo mirusiųjų kapų statė paminklus, stovinčius iki šiol; post-krikščionys dabar svarsto ar nereikėtų numirėlių kompostuoti. Pagonys šlovino herojus; mūsų kultūra mėgaujasi TV serialais. Prometėjiškas žmogus stengėsi pavogti dievų ugnį, o post-krikščioniška visuomenė vis sunkiau įžvelgia esminį skirtumą tarp žmogaus ir amebos. […]

    Galutinė įžvalga yra ta, kad jūs galite, jei norite, nustoti būti krikščioniu, bet, kartą atburus tai kas buvo užburta – o atbūrimas įvyko prieš daugmaž 20 amžių – jūs negalite vėl gimti kaip ikikrikščioniškas pagonis. Pagonis galima paversti krikščionimis, bet jūs negalite post-krikščionių paversti pagonimis.

    Būtų visai puiku, jei mūsų pasaulyje atsirastų būriai nuoširdžių ir labai žmogiškų iki-krikščioniškų pagonių. Kadangi žmogiškumas turi dieviškąją vertę, ypač po Jėzaus Kristaus įsikūnijimo, tokia visuomenė turėtų pagrindą tolimesniam bendram kūrimui. Nemažai šių pagonių galbūt taptų krikščionimis. Juk kaip sakė Chestertonas, pagonybė atvedę į krikščionybę. Tačiau šiai svajonei nelemta išsipildyti.”
    https://y-news.lt/viespatie-grazink-senus-gerus-pagonis/?fbclid=IwAR1LDGpa7i-0CKx-nsloGYSRqz_O-e4Y0tC7JLoi8_dH02s6kTF2yas6_vM

  28. Dikas:

    Straipsnis – kaip sovietiniais laikais.

    2) Jei tektų vienu žodžiu įvardyti didžiausią per istoriją Lietuvą ištikusią nelaimę, tai būtų buuazinė priespauda. Ji nuniokojo ir atplėšė nuo Lietuvos daugiau nei bet kuris nuožmiausias užkariavimas, o kas liko – mirtinai užnuodijo. Bet mums šie mirtini nuodai – žūtbūtinis iššūkis: visiško išnykimo grėsmės akivaizdoje – perprasti, atpažinti ir pagaliau atitokti, nubusti iš šito blogo sapno.

    Todėl Lietuva ir buržuazija negali būti sutaikytos, suderintos. Arba Lietuva – arba buržuazija. Arba tu lietuvis – arba buržujus. Būti lietuviu buržujum švaria sąžine neįmanoma – nebent deramai apsiniaukus, įsisupus į dosniai pučiamą salsvą savimeilės miglą. Nes būti buržujum reiškia išduoti ir atmesti Lietuvos dvasinį branduolį, pačią jos esmę, be kurios telieka tuščiaviduris „etnologijos“ kiautas, ir tas dar iš aukšto apspjaudytas. O, kaip tamsybė pavydi, bijo ir nekenčia šviesos!

  29. Jota D. Razauskui:

    Straipsnyje daugiau emocijų negu racionalių argumentų. Pagonybė – nelogiška ir naivi, jos garbinimo objektas – ne pats Dievas, bet jo kūriniai.
    Pirmiausia pati dieviška prigimtis negali būti vienasmenė (ar pagonys, patys būdami asmenys, iš viso Dievą pripažįsta kaip Asmenį?); jei Dievas yra Meilė, tuomet ji turi būti nukreipta į KITĄ, o ne į save patį. Jei Dieviškasis Asmuo tebūtų VIENAS, tuomet jo meilė būtų savimeiliška. Dievas apreiškė save kaip Triasmenį, kaip Trivienį. Taigi nepripažinti Kristaus reiškia nepažinti Dievo, nepažinti pačios Meilės. “Kas nepripažįsta Sūnaus, tas neturi ir Tėvo”, sakoma Šv. Rašte.
    Bažnyčią įkūrė Kristus, Dievo Sūnus, todėl atskirti nuo jos Dievą irgi yra nesąmonė. Kaipgi be Dievo įkurtos Bažnyčios Žmonės SAVO JĖGOMIS pasieks amžinybę, jeigu jie čia, žemėje begyvendami, nenugali savo ydų bei nuodėmių? Bažnyčią Kristus ir įsteigė būtent nusidėjėliams gelbėti, o ne tiems, kurie sakosi nedarantys nuodėmių.

    Kalbant apie krikščionybę (Lietuvoje), reiktų vėlgi skirti ortodoksinę krikščionybę ir katalikybę, kuri, atsiskyrusi nuo ortodoksijos, ne visuomet reprezentuoja tikrąją krikščionybę.

    Apskritai žvelgiant į ortodoksijos istoriją ir lyginant ją su katalikų Bažnyčios veikla, nederėtų visko sumesti į vieną katilą. Pagalvokite, kuriai Bažnyčiai priskirti Kryžiaus karus, inkviziciją, dabartinius skandalingus dvasininkų ištvirkavimus?

    Krikščionybė yra meilės religija, ir nusidėjėliai, senosios prigimties žmonės (buvę pagonys) MOKOSI MYLĖTI. o jūs, pamatęs jų nuodėmes, imate smerkti viską, keikti Kristaus Bažnyčią ir krikščionybę, tarsi pats būtumėte šventas.

    • Ei:

      Kokia dar meilės religija? Čia psichikos sutrikimas, kuris sudievinamas ir bet kokia kaina stengiamasi pasikelti aukščiau kitų. Iš čia ir kryžiaus karai, ir inkvizicija ir t.t. Būtent Jotos mąstymas į tai veda. Jūs tikite žydu, dykumų demono sūnumi. Ir prarandate viską.

  30. Tamsumus pašalina ,o ne prašalina……..klausimas kam tarnauja Alkas

  31. Tamsumus pašalina ,o neprašalina juk esmė tai skiriasi

  32. -.-.-:

    gal galima plačiau apie pagonybės nelogiškumą ir krikščionybės logiškumą?

    Beje, gal galite paatvirauti, kokį tikėjimą pati išpažįstate, nes nepanašu, kad tradicinę katalikybę. Štai, rašote kažką apie negirdėtus Gyvąjį Dievą (ankstesniuose pasisakymuose), apie Dievą-Meilę. Primetate D.Razauskui apie tai, kad neva tai pagonybėje dievastis yra vienasmenė, todėl nelogiška, o va krikščionybėje, tai labai logiškai daugiaasmenė (trivienis). Kiek žinau, įprasta laikyti kaip tik atvirkščiai, t.y. kad pagonybėje dieviškųjų asmenų yra ne vienas, o iš tiesų tiek viena, tiek kita pasaulėžiūra pasižymi tuo pačiu daugiaasmeniškumu. Skirtumas nebent kaip asmenys pasidalinę “reikalų” tvarkymą – “vertikale” ar “horizontale”.

    • -.-.-:

      čia buvo adresuota Jotai // 2019.07.10 18:21

      • Jota:

        Ne, krikščionybė išpažįsta VIENĄ Dievą, vienos prigimties, tik triasmenį o pagonybė – daug dievų, kurie tarpusavuje dalijasi “pareigomis”. Jei Dievas yra visagalis ir visur esantis, tai ar įmanoma šalia Jo matyti kitus tokius pat “Dievus”? Nėra jokio panašumo su “tiek viena, tiek kita” pasaulėžiūra. Jeigu katalikybė nuo ortodoksinės krikščionybės (kurią aš išpažįstu) skiriasi, tai ką bekalbėti apie skirtumą tarp krikščionybės ir pagonybės? Pagonybė – tai žmogiškos Dievo paieškos, tai žvilgsnis iš apačios į viršų, o krikščionybė žvelgia visiškai atvirkščiai – iš viršaus į apačią. Humanizmas (horizontalumas) pagonybėje slopinamas ir naikinamas, o krikščionybėje perkeičiamas ir sudievinamas.

        Ir kas dabar sąmoningai atsisako Kristaus, tas pasirašo sau amžinosios mirties nuosprendį. Tikėjimas nėra žaidimas, anksčiau ar vėliau kiekvienam teks stoti prieš šventojo Dievo Veidą ir atsiskaityti už viską.

        Aš nežinau, kas kiek kaltas, kiek kaltas autorius, iškeikęs krikščionybę, kiek kalti patys katalikai, pristatę krikščionybę atgrasiai ir atstūmę netikinčius. Bet kiekvienam iš mūsų Dievas davė laisvę rinktis ir atsakomybę.

        • -.-.-:

          panašumus jau paminėjau – žiūrint nešališkai, jie akivaizdūs.

          Krikščionybėje yra valdžios vertikalė, tačiau be žemesnių hierarchijoje esybių – nuo įvairaus rango angelų iki šventųjų, “kuruojančių” įvairias sritis, dar yra ir valdovo priešininkas su savo įvairaus rango pavaldiniais. Visos šios esybės turi galių paveikti žmogaus gyvenimą ar gamtos reiškinius.

          Pagonybėje labai panašiai susiduria tarpusavyje besirungiančios jėgos, bet ten galios iš pat pradžių pasidalinamos horizontaliai, o vertikalė jei ir yra, tai tik kiekvienos dievybės kuruojamoje srityje (na, kieno valdžioje paukščiai ar kokie vėjai). Taip kad panašumų tikrai daug, bet, suprantama, yra ir skirtumų.

          • Jota:

            ne, toks lyginimas – tik išorinis, jis nepasiekia esmės. Krikščionybės su pagonybe net lyginti negalima. Krikščionybė sukuria NAUJĄ žmogų, kuriam per Kristų atidaryti dangaus (amžinybės) vartai: pagonys, jei nepriims Kristaus, Dievo neregės. Pagonys reprezentuoja senąjį žmogų, krikščionys – naująjį. Šito nesupranta nei D. Razauskas, nei krišnaistas, kuris čia lygino Kristų su Krišna (“Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu?, apaštalo Pauliaus žodžiais), nei beveik visi komentatoriai. Ir jau visai barbariška kitas religijas laikyti turtu, užuot laikius jas nuostoliu.

            • -.-.-:

              su visa pagarba, bet čia – tik Jūsų subjektyvi interpretacija.

              • Jota:

                Ne vien mano ir ne subjektyvi: htt p://www.propatria.lt/2019/07/arkivysk-sigitas-tamkevicius-senas-ir.html

              • Jota:

                Parašiau jums atsakymą, bet jis jau antra diena laukia . patvirtinimo. Taigi parašysiu be nuorodos į arkivyskupo S. Tamkevičiaus straipsnį apie seną ir naują žmogų, apie kuriuos aš jums kalbėjau. O tai reiškia, kad mano nuomonė nėra subjektyvi, tai visos krikščionybės esminė tiesa.

                • Ei:

                  Čia dar vienas pigus tamsuolių triukas. Tipo “mes nauji-pažangūs, o jūs seni-atsilikę”. O iš tikro tai yra atvirkščiai.

                • -.-.-:

                  šališka nuomonė visuomet yra subjektyvi. Turbūt Jūs kitokią prasmę suteikiate žodžiams objektyvumas, subjektyvumas ir tiesa. Aišku, galima filosofuoti, kad neva pati tiesa yra subjektyvi ir kiekvienas žmogus ar religinė bendruomenė gali turėti savo “tiesą”, bet tai nemokslinis požiūris.

                  S.Tamkevičiaus straipsnio neskaičiau (dėkui už gerus norus, bet truputį gaila akių ir laiko), bet jis, turbūt, buvo skirtas daugiau jo religinei bendruomenei ir apie juos. Na, gal dar ir stačiatikiams, t. y. krikščionims ortodoksams, tai aktualu. Vis dėlto iš padidėjusio antiromuvietiško ir antipagoniško aktyvumo sprendžiu, kad tie klausimai iš tiesų yra svarbūs krikščionims, t.y. jie patys abejoja savo tikėjimu, todėl tokiais veiksmais mėgina gal ne tiek apgauti savo Dievą, kiek įtikinti save.

                  Rašote, kad krikščionys Dievą pamatys tik po mirties, ir tai tik jei viskas pasiseks (nes jis krikščionybėje yra anapus regimosios tikrovės). Šiuo požiūriu bent jau senojo mūsų tikėjimo atstovai (spėju, kad romuviečiai irgi) Dievą matė (tikrąja to žodžio prasme) nuolat, nes įsivaizdavo gyvenantys toje pačioje erdvėje su juo, tik gal skirtingame lygmenyje.

                  Įdomu, kad krikščioniškame įsivaizdavime irgi galima atrasti būtų išskirti panašius lygmenis ar bent tokios pasaulėžiūros likučius – Tėvas – anapus (mūsų sąmonėje?), Dvasia – ore (matoma?), Sūnus – žmonių pasaulyje (matomas), na, ir požemio pasaulis su jo valdovu. Niekada apie tai nepagalvojote?

        • Ei:

          Čia jūs prarandate amžjnąjį gyvenimą. Jei gyvenimas yra vienas ir paskui patenkate į žydų demonų valdomus aptvarus amžinybei, tai jūs nesutiksite nei savo protėvių Anapilio kalnelyje, nei atgimsite per savo vaikus. Šiaip, jūsų religija prieštarauja tiek kartų paveldimumui, tiek mokslui, tiek ir sveikam protui.

        • Ei:

          Dar pagąsdink pragaro kančiomis, kristonišku siaubu. 😉 😀

  33. Žemyna:

    Beje,
    RYTOJ TEISMO POSĖDIS DĖL LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS. Lyg ir 13;30.
    Gal kas TIKSLIAI žinote, kada?

  34. Žemyna:

    Vilniaus valdžia linkusi pritarti K.Škirpos alėjos pervadinimui

    Ar tai neostribizmas siautėja? Šį kartą ne kaimus, miškus „šukiuoja”, bet sostinės ėmėsi?

  35. Kęstutis:

    Dabar beliko išlaukti kol Romuva kreipsis į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl neteisėto nepripažinimo. Tikimybė laimėti teismą 99 nuošimčiai, tada kiekvienas asmeniškai prijaučiantis Romuvos judėjimui, galėtų irgi pamėginti kreiptis į tą patį teismą prisiteisti kompensaciją už moralinę žalą iš valstybės Romuvos naudai. Berašant kilo mintis, kad ir J.Grušą asmeniškai, ir bažnyčią kaip instituciją, galima būtų paduoti į teismą dėl religinės diskriminacijos skleidimo ir taip pat pareikalauti kompensacijos moralinei žalai atlyginti, Romuvos naudai. Aišku jei EŽTT sprendimas bus teigiamas…

  36. Žemyna:

    Sociologė Milda Ališauskienė: religijų įvairovė – mūsų turtas, o ne iššūkis
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sociologe-milda-alisauskiene-religiju-ivairove-musu-turtas-o-ne-issukis-56-1171162?copied

  37. Žemyna:

    Pagąsdinsiu jus –
    ar žinote, jos Ukmergė tuoj pakeis vardą? Į Rockmergę?
    Va tep.

  38. Žemyna:

    Gal ką domins – ne tik apie šį filmą Giedrius Mackevičius, istorikas:
    Kodėl nugalėjo filmas „Niekas nenorėjo mirti“?
    diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/kodel-nugalejo-filmas-niekas-nenorejo-mirti-921973

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: