Merų algas reikia susieti su vietos žmonių algomis

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad dabartinė merų ir vicemerų algų apskaičiavimo tvarka yra antikonstitucinė, Seime įregistruotas pasiūlynas jų atlyginimus „pririšti“ prie savivaldybių, kurioms jie vadovauja, vidutinių algų.

Pasak pataisos autoriaus parlamentaro Kęstučio Masiulio, tai būtų teisinga: tada visų savivaldybių vadovai siektų mažinti šešėlį, bandyti pritraukti brangias darbo vietas steigiančius verslininkus, nes dabar stengtis neapsimoka: vis tiek alga mokama ne už pastangas.

Šiuo metu merų ir vicemerų alga priklauso vos nuo dviejų faktorių: nuo ištarnauto valstybei metų skaičiaus ir gyventojų savivaldybėse skaičiaus. Alga didinama, jei mero vadovaujamoje savivaldybėje yra per 100 tūkst. gyventojų. Tai, pasak KT, prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad kiekvienas turi gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Ir iškart registruota idėja, kaip šią antikonstitucinę spragą užlopyti.

Tiesa, jos autorius K. Masiulis „Vakaro žinioms“ skuba patikslinti, kad idėja – nenauja. Pasak parlamentaro, beveik identišką projektą dabartiniam jis buvo pateikęs prieš keletą metų, tačiau Seimo Teisės departamentas prikibo, kad jis prieštarauja Konstitucijai: esą algų pririšti prie ko nors kito, nei yra dabar, negalima. K. Masiulio pasiūlymo esmė – mero alga negali viršyti trijų vidutinių tos savivaldybės atlyginimų dydžio, vicemerų – pustrečio.

„Tada surinkau reikiamus 29 Seimo narių parašus ir kreipiausi į KT, klausdamas, ar dabartinė tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Išaiškino, kad prieštarauja. Ir savaime suprantama. Atsiprašau, absurdas: Neringos savivaldybė su 3 tūkst. gyventojų netiktų į Vilniaus kokios nors seniūnijos „paseniūniją“. Yra savivaldybių su 5 tūkst. gyventojų, o merų atlyginimai didesni nei sostinės mero, nes skaičiuojami ir priedai už stažą. Kitaip tariant, mažytėje seniūnijoje seniai dirbantis meras uždirba daugiau nei naujai išrinktas Vilniaus ar Kauno meras. Bet Vilnius atsakingas už beveik milijardo dydžio biudžetą. Jei sostinė tik sunegaluos, bus blogai visai Lietuvai. Jei sunegaluos koks Rokiškis ar Biržai, niekas to nė nepajus, juo labiau kad jie visą laiką negaluoja, pusės gyventojų ten nelikę. O merams dėl to galvos neskauda“, – dėstė K. Masiulis.

Seimo narys sako tada prisiminęs savo, kaip vadybininko, patirtį, kad, apskaičiuojant algą, reikia atsižvelgti į nedaug kriterijų, tačiau į esminius.

„Mano supratimu, merų darbo rezultatus esmingai atspindi demografinė situacija. Gerai, aš to nesiūlau, nes ne vien nuo mero priklauso tai, ar mažėja gyventojų skaičius. Tačiau vidutinis darbo užmokestis labai priklauso. Jei ten klesti šešėlis, jei nesistengi pritraukti gerai apmokamų darbo vietų, tai tegul tavo atlyginimas ir būna mažesnis. Be to, Konstituciniame Teisme persimečiau savo mintimis su vienu teisėju, tai jis sako, kad mano siūlomas kriterijus gali būti taikomas“, – sakė parlamentaras.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausia vidutinė mėnesio alga „popieriuje“ buvo Vilniuje – 1458,4 euro, mažiausia – 897,7 euro – Zarasų rajone. Tad, pagal K.Masiulio siūlymą, sostinės meras uždirbtų 4375 eurus, Zarasų rajono – 2693 eurus „popieriuje“. Tiesa, algos pasikeistų kas ketvirtį – kai tik Statistikos departamentas paskelbtų naujus duomenis.

„Į Kelmę buvo atvykusi vokiečių delegacija, tai aš vertėjavau, nes ten niekas kalbų nemoka. Kalbėjo apie investicijas, norėjo atidaryti maždaug 20-ies darbo vietų įmonę ir klausinėjo, koks atlyginimas vietiniams tiktų. Už kelmiškius atsakiau, kad 1,5-2 tūkst. eurų į rankas labai tiktų, tačiau savivaldybei to nereikėjo. Tada tegul kenčia tavo atlyginimas. Aš šokiruotas tokio abejingumo“, – piktinosi K.Masiulis.

Tiesa, pasak parlamentaro, KT išaiškino, kad, jei bus nustatyta nauja tvarka, pagal kurią kai kurių naujai išrinktų merų alga sumažėtų, ji negalėtų įsigalioti anksčiau nei kitą kadenciją: kad nebūtų pažeisti naujai išrinktų politikų lūkesčiai. K.Masiulis sutinka su tokiu KT teiginiu. Be to, anot jo, negalima naujai išrinktų merų bausti už pirmtakų aplaidumą: jei tave išrinko vadovauti ekonomiškai atsilikusiai savivaldybei, tu esi nekaltas dėl jos bėdų.

„Tačiau turėsi beveik 4 metus, per kuriuos galėsi iš garažiukų tempti šešėlį, kalbėtis su vokiečiais, tegul tik steigia darbo vietas, jei mokės po 1,5 ar 2 tūkst. eurų. Kai alga priklausys nuo savivaldybės žmonių gerovės, tada ir merams rūpės ne tik kokią nors krantinę suremontuoti ar kokią nors juostelę atidarant naują viaduką perkirpti, nes kelią išasfaltuoja valstybė, o ne savivaldybė“, – pastebėjo K. Masiulis.

Kodėl merams reikia mokėti 3 vidutinių tos savivaldybės mėnesio algų užmokestį, o ne, tarkim, dviejų ar keturių? Pasirodo, K.Masiulis iš pradžių merams siūlė nustatyti 2,5, o vicemerams – 2 dydžių algą, tačiau padiskutavo su patarėjais ir pasirinko variantą, kurį ir registravo.

„Jei būtų merams 2,5, tada 55 merams algos sumažėtų ir įsigyčiau 55 priešus“, – pusiau juokais sakė parlamentaras. O surimtėjęs pridūrė, kad tokiu atveju pasipriešinimas būtų didžiulis ir projektas tikrai net iki priėmimo stadijos neprieitų.

Paklaustas, ar kitų savivaldybių merai nesijaustų nuskriausti sostinės mero atžvilgiu, nes jokio sostinės mero nuopelno nėra tame, kad Vilniuje įsikūrusios ministerijos, Seimas ar prezidentūra, kurios darbuotojai gauna dideles algas ir taip pakelia vidurkį, K. Masiulis ir tam turi kontrargumentą. Anot jo, merai turi įrankių spausti seimūnus, kad būtų priimtas sprendimas agentūras ar VšĮ prie ministerijų iš Vilniaus iškelti į regionus.